Kai temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, mūsų kūnas gali mus tikrai nustebinti. Sužinokite, kokias pasekmes jūsų kūnui gali turėti per daug saulės ir per aukšta temperatūra.

Staigus slėgio kritimas

Kai gyvsidabrio stulpelis termometruose sparčiai kyla, slėgis žmogaus organizme drastiškai krenta (taip pat ir sveikų žmonių). Štai kodėl žmonės, sergantys hipotenzija ir aktyviai gydomi nuo hipertenzijos, jaučiasi prasčiausiai karštomis dienomis.

Abi grupės gali būti linkusios į alpimą, aritmiją ir blogą savijautą. Dėl karščio jaučiamės taip, lyg būtume išgėrę papildomą dozę vaistų nuo kraujospūdžio.

Toks staigus kraujospūdžio kritimas gali kelti pavojų sveikatai, todėl karštomis dienomis hipertenzija ir hipotenzija sergantys asmenys raginami reguliariai matuotis kraujospūdį, o jam nukritus žemiau normos, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Žmonės, kenčiantys nuo hipertenzijos, taip pat turėtų pasitarti su kardiologu dėl galimybės nutraukti kai kurių vaistų vartojimą arba sumažinti jų dozę.

Tačiau reikia atsiminti, kad ne visų vaistų vartojimą galima nedelsiant nutraukti. Kai kurių jų atsisakoma palaipsniui, todėl su gydytoju verta iš anksto suplanuoti, kaip turėtų būti atliekamas gydymas ir vaistų dozavimas tomis dienomis, kai jaučiama temperatūra, o meteorologų prognozės rodo, kad sulauksime ilgesnių karščių. banga.

O kaip slėgio kritimas veikia sveikus žmones?

Jie jaučiasi silpni, širdis plaka greičiau, kartais skauda galvą. Tada jie turėtų sulėtinti savo darbo tempą ir, jei įmanoma, daugiau pailsėti.

Tachikardija ir kiti širdies sutrikimai

Širdis yra pagrindinis organas, jaučiantis šilumos poveikį. Norint palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, jis turi plakti greičiau, o tai padidina mūsų širdies ritmą. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis yra būtinas, kad kraujas cirkuliuotų greičiau ir kad kraujas galėtų tekėti po oda, kad kūnas efektyviai prakaituotų ir vėsintų.

Nenuostabu, kad žmonės, sergantys tachikardija (nes jų širdis plaka net greičiau nei įprastai) ir vartojantys beta adrenoblokatorius (nes jų organizmas negali sukeltigreitesnis širdies plakimas, nes jį blokuoja vaistai, o tai apsunkina prisitaikymo prie besikeičiančių aplinkos sąlygų mechanizmą).

Siaubingai jaučiasi ir pacientai, sergantys vainikinių arterijų liga, ir pagyvenę žmonės, kurių širdies susitraukimų dažnis dažniausiai būna susilpnėjęs.

Per didelės organizmo pastangos atsikratyti šilumos energijos fizinės veiklos metu

Ideali mūsų kūno temperatūra yra 21 laipsnis Celsijaus. Jame organizmas lengvai atsikrato šilumos pertekliaus, kuris atsiranda, pavyzdžiui, valgant (suvartotas maistas virsta, be kita ko, šilumos energija).

Tačiau gyvsidabrio stulpeliui pradėjus kilti, organizmui jų atsikratyti darosi vis sunkiau. Dar viena kliūtis palaikyti pastovią kūno temperatūrą – padidėjęs fizinis aktyvumas. Čia taip pat susidaro papildoma šiluma ir organizmas netenka vandens išteklių, reikalingų tolimesniam vėsinimo procesui

Kartu su prakaitu, kurio fizinio krūvio metu išsiskiria daugiau, netenkame vertingų elementų, tokių kaip natris ir kalis, kurie palaiko mūsų kūno elektrolitų pusiausvyrą.

Kad organizmas neapsunkintų karštyje, reikėtų atsisakyti ilgalaikių treniruočių trumpesnėms, keisti treniruočių laiką į rytą arba vakarą ir nepamiršti papildyti vandens ir elektrolitų vartojant, Pavyzdžiui, izotoniniai gėrimai.

Saulės dėmės, nudegimai ir fototoksinės reakcijos

Karštis yra susijęs su padidėjusia insoliacija, kuri tuo pačiu padidina saulės nudegimo riziką. Per ilgas buvimas saulėje, ypač jei netepsite kremo su dideliu UV filtru, gali ne tik skaudėti ir parausti odą (1 laipsnio nudegimas), bet ir atsirasti pūslių (2 laipsnio nudegimas). . Kuo didesnis nudegimo laipsnis, tuo didesnė rizika susirgti odos vėžiu ateityje.

Papildoma problema karštu oru ir per daug saulės spindulių yra fotoalergijos ir fototoksinės reakcijos, atsirandančios dėl mūsų vartojamų vaistų. Šios reakcijos atsiranda dėl padidėjusio odos jautrumo saulės spinduliams. Jie atrodo kaip dėmės, bėrimai, paraudimas arba pustulės.

Jie netaikomi tik lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Fototoksinė reakcija gali pasireikšti net ir vieną kartą pavartojus populiarų nesteroidinį vaistą nuo uždegimo, kurio pasiekiame galvos, dantų ir nugaros skausmui malšinti.

Kuo skiriasi fotoalergija ir fototoksinė reakcija?

Tai, kad pirmasis neturi atsirasti kiekvienam vaistą vartojančiam žmogui, nes tai susiję su imuninės sistemos veikla ir organizmo reakcijaindividualus.

Fototoksinė reakcija įvyks kiekvienam asmeniui, kuris vartoja vieną iš maždaug 400 vaistų, išvardytų vaistų, galinčių sąveikauti su saule, sąraše. Be to, skirtingai nei fotoalerginė reakcija, ji pasireiškia iškart po saulės spindulių poveikio (fotoalergija gali pasireikšti net po paros) ir atsiranda tose odos vietose, kurios buvo tiesiogiai veikiamos saulės (su fotoalergija gali atsirasti visiškai skirtingose ​​vietose). ).

Kategorija:

Sveikata