PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Krzysztofas ​​Bialita

Triukšmas mūsų organizmą veikia labiau, nei tikėtasi anksčiau. Triukšmo poveikis sveikatai paveikia ne tik klausą, bet ir visą nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Sužinokite, kas yra triukšmas, kokie yra triukšmo š altiniai, koks triukšmo poveikis organizmui, kokia yra profesionalaus darbo triukšme rizika ir kokie yra apsaugos nuo triukšmo būdai?

TriukšmasŠiandieniniame pasaulyje gyvenimas mus lydi kiekviename žingsnyje – darbe, laisvalaikiu ir net miegant. Triukšmo visiškai išvengti nepavyks, tačiau verta apsisaugoti nuo perteklinio triukšmo. Gyvenimas triukšmingoje aplinkoje turi daug pasekmių sveikatai.

Triukšmas – kas tai?

Triukšmas yra garsių garsų, kurie verčia jaustis nemaloniai ir trukdo kasdieninei veiklai, rinkinys. Žmogaus ausis geba suvokti garsus, kurių intensyvumas yra 0–120 dB. Šnabždesys yra 20 dB triukšmo, normalaus pokalbio – 60 dB, o kylančio lėktuvo – 140 dB pavyzdys.

PSO pripažįsta 80 dB triukšmo lygį kaip žalingo triukšmo slenkstį. Ilgalaikis tokio triukšmo poveikis gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Virš 130 dB triukšmas mechaniškai pažeidžia ausį ir sukelia skausmą.

Verta prisiminti, kad triukšmas yra ne tik staigūs, labai stiprūs garsai. Ilgalaikis mažesnio intensyvumo (60-90 dB) triukšmo poveikis apsunkina susikaupimą ir neigiamai veikia savijautą. Panašų efektą sukelia kintamos amplitudės garsai, kurie daug labiau dirgina nei pastovaus intensyvumo triukšmas.

Be garsinio triukšmo, mes taip pat susiduriame su vadinamuoju negirdimas triukšmas. Tai ypatingas triukšmo tipas, kurio žmogaus ausis negirdi – garsai nepatenka į dažnių diapazoną, kurį galime sąmoningai suvokti.

Toks triukšmas lieka negirdimas, tačiau jis gali turėti įtakos mūsų organizmui. Negirdimo triukšmo pavyzdys yra infragarsas – žemo dažnio mechaniniai virpesiai, kurie stipriai veikia vidaus organus.

Triukšmo š altiniai

Nepriklausomai nuo mūsų darbo vietos ir gyvenimo būdo, visi gyvename triukšmingoje aplinkoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmas užima antrą vietą didžiausią grėsmę visuomenės sveikatai keliančių aplinkos veiksnių sąraše.(oro tarša pirmiausia)

Iš kur mūsų aplinkoje kyla triukšmas? Štai pagrindiniai jo š altiniai:

  • eismo triukšmas– kyla iš kelių, geležinkelių ir oro transporto. Lenkijoje pirmasis yra ypatinga problema. Judrioje gatvėje nuolat sklinda 70-80 dB triukšmas. Nuolat plėtojantis kelių tinklas ir didėjantis transporto priemonių skaičius kelia pavojų, kad eismo triukšmo problema dar labiau paaštrės. 2022 metais atliekant kelių matavimus 92% tikrintų Lenkijos kelių gauti rezultatai, viršijantys leistinas normas (60 dB dienos metu). Gyvenimas oro uosto teritorijose, kur vidutinis paros triukšmo lygis siekia net 100 dB, gali būti dar labiau nemalonus. Kartu su ryšių tinklo plėtra bandoma sumažinti garsų sklaidą. Dažniausiai naudojami sprendimai yra garso nepraleidžiantys ekranai ir eismo ribojimas naktį.
  • pramoninis triukšmas– apima pramoninių įmonių garsus. Pagrindinis pramonės triukšmo š altinis yra statybos, gamybos, žemės ūkio ir paslaugų įmonės. Visiems pramonės objektams taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios leistiną skleidžiamo triukšmo lygį (Aplinkos apsaugos įstatymas). 2022 metais Lenkijoje atlikti pramonės triukšmo monitoringo matavimai parodė, kad leistinas triukšmo lygis buvo viršytas 23% patikrintų įrenginių
  • komunalinis triukšmas- visi mūsų butą pasiekiantys garsai, sklindantys iš jo artimiausios aplinkos (daugiabučio, gyvenamojo kvartalo). Komunalinio triukšmo š altinis gali būti pastato techninė instaliacija, girgždančios durys laiptinėje ar varginantys kaimynai. Leistinas garso lygis gyvenamosiose patalpose yra 40 dB dieną ir 30 dB naktį. Esant normatyvams viršijančiam savivaldybės triukšmo poveikiui, prašome kreiptis į Valstybinės sanitarinės inspekcijos apskrities skyrių – įstaigą, prižiūrinčią kenksmingų veiksnių (taip pat ir akustinių) intensyvumą mūsų gyvenamojoje vietoje
  • triukšmas darbo aplinkoje- jo lygis priklauso nuo mūsų darbo vietos. „Normalus“ biuro triukšmas – tai 60-70 dB garsų intensyvumas. Darbas statybose, chemijos pramonėje, kasyboje ir sunkiojoje pramonėje (net 130 dB) kelia didžiausią triukšmo riziką. Darbas triukšmingoje aplinkoje yra profesinės klausos pažeidimo rizikos veiksnys. Pagal DSS taisykles didžiausias leistinas triukšmo lygis per 8 valandų darbo dieną yra 85 dB.
  • namo triukšmas- visi garsai sklindantys iš mūsų buto. AktyvuotaTelevizorius ir radijas, veikiantys elektros prietaisai ar garsi muzika – tai garsai, kuriuos veikiame net ilsėdamiesi. Skirtingai nuo kitų tipų triukšmo, namų triukšmas daugiausia priklauso nuo mūsų. Jei norite pasirūpinti savo klausos pojūčiu, turėtumėte kuo labiau ją apriboti ir mėgautis atsipalaidavimu tyloje.

Triukšmas – poveikis kūnui

Jau seniai žinoma, kad triukšmas neigiamai veikia klausos organą. Tačiau ne visi žino, kad neigiamas triukšmo poveikis gali turėti įtakos visam organizmui. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad triukšmas yra susijęs su tokiomis ligomis kaip hipertenzija, diabetas ir pepsinė opa. Triukšmas taip pat turi didelį poveikį nervų sistemai ir psichinei būklei.

Norint suprasti triukšmo poveikį klausai, naudinga suprasti, kaip veikia klausos pojūtis. Mūsų ausų garsų apdorojimas prasideda ausies kanale. Akustinė banga praeina pro jį ir galiausiai patenka į ausies būgnelį.

Oro virpesiai pajudina membraną, kuri perkeliama į vidurinėje ausyje esančią kauliukų grandinę: plaktuką, priekalą ir juosteles.

Tolesnis garso apdorojimas vyksta vidinėje ausyje, vadinamasis labirintas. Garso bangos energija pajudina labirinto viduje esantį skystį.

Skysčio virpesiai stimuliuoja klausos receptorius ir perduoda signalą į smegenis per klausos nervą, kur galiausiai gaunamas garso signalas.

Kaip triukšmas gali pakenkti mūsų klausai?

Staigus per didelio intensyvumo garsas gali sukelti vadinamąjį. ūminė akustinė trauma. Dažniausiai tai įvyksta sprogus petardai ar šūviui iš šaunamojo ginklo. Ausies viduje gali būti pažeistas arba visiškai plyšęs ausies būgnelis, išnirti kaulai arba sunaikintos vidinės ausies ląstelės.

Savo ruožtu ilgalaikis vidutinio lygio triukšmo poveikis gali sukelti lėtinį, progresuojantį klausos praradimą. Triukšmo lygis, kuris reguliariai veikiamas gali pakenkti klausos organui, yra 80 dB.

Ilgalaikis triukšmas sukelia negrįžtamus ausies pakitimus – pasislenka klausos slenkstis ir pasikeičia klausos jutimo jautrumas. Įprasta kalba gali tapti negirdima, o garsus sunku atskirti.

Neigiamas triukšmo poveikis neapsiriboja mūsų ausimis. Triukšmo poveikis sveikatai gali paveikti iš pažiūros nesusijusias sistemas – virškinimo, širdies ir kraujagyslių bei endokrinines sistemas. Triukšmas yra įrodytas streso veiksnys, turintis daugybę neigiamų padariniųpasekmės.

Triukšmo poveikis padidina kraujospūdį ir ilgainiui padidina hipertenzijos riziką. Naujausi moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp triukšmo ir koronarinės širdies ligos bei miokardo infarkto išsivystymo. Streso hormonų išsiskyrimas reaguojant į triukšmą padidina nutukimo, diabeto ir pepsinės opos ligos riziką.

Triukšmas yra sunki našta mūsų nervų sistemai. Netgi mažo garsumo garsai ( <35 dB) mogą nas rozpraszać i dekoncentrować. Organizm funkcjonujący w warunkach hałasu przeznacza mnóstwo energii na to, by się przed nim chronić.

Triukšmas yra stresas nervų sistemai – jis gali sukelti nepalankius emocinius pokyčius, susierzinimą ir net agresiją

Dėl triukšmo gali būti neįmanoma pailsėti, nes klausos pojūtis veikia nuolat, taip pat ir miegant. Norint užtikrinti tinkamą nervų sistemos regeneraciją, būtina pailsėti tyloje.

Triukšmas ir darbas

Triukšmas yra vienas iš labiausiai paplitusių pavojų darbo vietoje. Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas yra viena iš labiausiai paplitusių profesinių ligų. Remiantis Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, Lenkijoje triukšmingomis sąlygomis dirbančių žmonių skaičius siekia 187,5 tūkst. (2022 m. duomenys)

Pramonės perdirbimo, kasybos, statybos ir transporto sektoriuose dirbantys žmonės darbo aplinkoje yra ypač veikiami triukšmo. Dirbant triukšmo sąlygomis, taikomi keli reikalavimai ir teisiniai reglamentai, kuriais siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą.

Triukšmo kontrolė darbo aplinkoje vykdoma įvairiais būdais.Priimtinas triukšmo poveikis neturi viršyti 85 dB per 8 valandų darbo dieną . Paaugliams (maks. 80 dB) ir nėščioms moterims (maks. 65 dB) taikomi griežtesni standartai.

Taisyklės taip pat apibrėžia didžiausią triukšmo lygį, kurio jokiu būdu negalima viršyti veikimo metu (maksimalus garso lygis A – 115 dB, didžiausias garso lygis C – 135 dB). Darbo trukmė esant nuolatiniam 95-100 dB triukšmui neturi viršyti 40-100 minučių per dieną. Kita vertus, darbas esant 110 dB triukšmui gali trukti iki 10 minučių per dieną.

Darbdavys privalo reguliariai matuoti triukšmą darbo aplinkoje. Jei darbuotojus veikia triukšmo lygis, viršijantis leistinas normas, darbdavys yra atsakingas už atitinkamų priemonių įgyvendinimą.

Darbuotojai gali būti apsaugoti trumpinant darbo laiką esant triukšmui, užtikrinant tinkamas asmenines apsaugos priemones (ausines ir ausų kištukus) arba tinkamai pritaikant darbo vietą (akustiniai ekranai, garsui nepralaidūs apvalkalai).

Darbdavys taip pat privalo aprūpinti darbuotojusreguliarūs profilaktiniai klausos patikrinimai.

Triukšmas – profilaktiniai tyrimai

Medicininių apžiūrų, kurios turi būti atliekamos triukšmo darbo vietoje veikiančių darbuotojų, tipas ir apimtis yra nurodyti sveikatos apsaugos ministro reglamente. Pagal ją darbdavys privalo siųsti darbuotoją į išankstinius ir periodinius. Pastarasis turėtų būti kartojamas reguliariai: kasmet pirmus 3 darbo metus, o vėliau kas 3 metus.

Pagrindiniai triukšmo patiriamų darbuotojų profilaktiniai patikrinimai apima:

  • otolaringologinis tyrimas
  • ir toninė audiometrija.

Otolaringologinis tyrimas apima anatominį ausies įvertinimą naudojant otoskopą ir orientacinį klausos tyrimą šnabždesiu.

Toninė audiometrija leidžia objektyviai įvertinti klausos slenkstį. Apžiūros metu pacientas užsideda specialias ausines, kurios skleidžia tam tikro intensyvumo ir aukščio garsus. Paciento užduotis – signalizuoti momentą, kai jis išgirsta švelniausią iš duodamų garsų. Kiekviena ausis tikrinama atskirai.

Toninė audiometrija leidžia anksti nustatyti klausos praradimą ir įvertinti jų tipą bei kilmę. Papildomai galima atlikti vadinamąjį kalbos audiometrija – testai, įvertinantys gebėjimą suprasti girdėtus žodžius.

Jei yra tam indikacijų, klausos organo diagnozė gali būti pratęsta papildomais tyrimais. Pažangūs klausos vertinimo metodai, be kitų, apima timpanometrija, otoakustinė emisija ir klausos sužadinti potencialai (ABR). Tympanometrija yra testas, leidžiantis įvertinti ausies būgnelį.

Tympanometrija naudojama diagnozuoti vidurinės ausies pažeidimus, įskaitant ausies būgnelį ir kauliukus. Antrasis iš šių bandymų – otoakustinė emisija – įvertina vidinės ausies sraigės būklę.

Klausos sukeliami potencialai, savo ruožtu, registruoja smegenų reakciją į klausos dirgiklius. Tai vienas iš pažangiausių audiologinių testų, leidžiančių diagnozuoti anomalijas visuose klausos tako etapuose.

Triukšmas – kaip apsisaugoti?

Triukšmo kenksmingumo suvokimas yra pirmas žingsnis siekiant sumažinti jo neigiamą poveikį mūsų sveikatai.

Norėdami apsisaugoti nuo triukšmo, turėtume veikti įvairiais būdais. Pradžioje verta pagalvoti, kaip sumažinti mus kasdien lydinčio triukšmo kiekį. Vengimas klausytis garsios muzikos, televizoriaus garsumo mažinimas ar garsui nepralaidžių langų įrengimas namuose yra pavyzdžiai pokyčių, galinčių smarkiai sumažinti triukšmą aplink mus.

Tais atvejais, kai turime liktitriukšmingoje aplinkoje verta pasirūpinti atitinkama apsauga – ausinėmis arba ausų kištukais (tai galioja ir darbo vietai)

Turėdami omenyje, kad triukšmas mūsų organizmui yra susijęs su didžiuliu stresu, planuokime poilsį tyloje. Atsipalaidavimas gamtos glėbyje suteiks detoksikacijos nuo garsių garsų ir leis jums atkurti visą nervų sistemą.

Kategorija:

Sveikata