Hašišas, be marihuanos ir hašišo aliejaus, yra medžiaga, gaunama iš kanapių, labai populiari Lenkijoje ir visame pasaulyje. Hašišas gaminamas iš kanapių dervos ir dažniausiai vartojamas vadinamojo pavidalo posūkiai. Hašišas sukelia vartotojui euforijos ir ekstazės jausmą, kuris yra iliuzinis, nes šio narkotiko vartojimas turi ir neigiamų pasekmių. Skaitykite, kaip veikia hašišas, ir sužinokite apie priklausomybę nuo maišos.
Hašišasgaminamas iš kanapių (lot. Cannabis sativa indica) arba sėklų (lot. Cannabis sativa sativa). Kanapėse yra kanabinolių, t. y. medžiagų, kurios stimuliuoja kanabinoidų receptorius. Todėl kanabinoliai yra psichoaktyvios medžiagos, įskaitant, be kita ko. tetrahidrokanabinolis (THC) – pagrindinėmaišosmedžiaga ir šio vaisto populiarumo priežastis. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) 2016 metų duomenimis1Europoje hašišo vartojimo lyderiai yra prancūzai – jį vartoja 40,9 proc. danai (35,6 proc.) ir italai (31,9 proc.). Lenkai su 16,2% rodikliu yra 12 vietoje. Suvartoto hašišo ir marihuanos kiekis nėra glaudžiai susijęs su šių medžiagų teisėtumu konkrečioje šalyje – kanapių darinių vartojimas neleidžiamas nė vienoje iš trijų geriausių šalių.
Hašišas gaminamas iš kanapių dervos – ši derva saugo augalą nuo žalingo saulės ir karščio poveikio, nes jame yra laikomas vanduo. Kuo karštesnis, tuo karštesnis, tuo didesnė THC koncentracija dervoje. Norėdami pagaminti hašišą, į dervą įpilama kietų riebalų arba medaus, kad jis būtų šokolado plytelės pavidalo. Hašišas turi didesnį THC procentą nei marihuana (apie 1-10%, palyginti su maždaug 4-15%, neskaitant specifinių narkotikų formų, kurių kanapėse THC gali būti iki 50%, o hašiše - iki apie 99%). medžiagos).
Paprastai maiša sudeginama taip vadinama forma posūkiais arba naudojant vamzdį ar vandens vamzdį.
Verta žinotiAr hašišas Lenkijoje legalus?
Narkotikų laikymas Lenkijoje yra neteisėtas. Šį klausimą reglamentuoja Kovos su narkomanija įstatymas 2005-07-29 – bauda, nuobaudalaisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Teismo paskirta bausmė priklauso nuo kelių veiksnių, visų pirma nuo to, kokias narkotines medžiagas ir kokiu kiekiu asmuo turi, ar buvo baustas anksčiau, kaip elgėsi padaręs nusik altimą ir prieš teismas. Paprastai už tai, kad turėjo nuo kelių iki keliolikos ar daugiau porcijų hašišo, k altinamasis nuteisiamas laisvės atėmimu nuo kelių mėnesių iki 1,5 metų, jos vykdymą atidedant keleriems metams.
Hašišas: veiksmas
Haszyszturi įvairių pasekmių, kurių išvaizda pirmiausia priklauso nuo suvartoto vaisto kiekio
Mažos dozės (10–15 mg) sukelia:
- euforijos jausmas;
- jaučiasi nejautrus neigiamiems dirgikliams;
- palaimos jausmas;
- atsipalaidavimas;
- padidintas daugiažodiškumas;
- perdėtas žaismingumas;
- jausmas, kad aplinkos pokyčiai vyksta sparčiai;
- sensorinis padidėjęs jautrumas – ypač regai ir klausai;
- nerimo priepuoliai.
Didesnės dozės (25–30 g)
- galvos svaigimas,
- motorinės koordinacijos sutrikimas,
- vėmimas,
- pykinimas,
- raumenų drebulys,
- panikos priepuoliai.
Ar hašišas sukelia priklausomybę?
Yra klaidingas įsitikinimas, kad hašišas nesukelia priklausomybės. Tiesa, tai nesukelia fizinės priklausomybės, bet yra psichologinė. Ką tai reiškia? Nutraukę vaisto vartojimą, nejaučiate fizinio diskomforto, pvz., jokio skausmo, viduriavimo ar šalčio jausmo.
Hašišas sukelia psichologinę priklausomybę, o tai reiškia, kad nors mūsų organizmas nesiunčia narkotikų „ilgėjimosi“ signalų, psichika tai jau daro. Susiduriame su abstinencijos sindromu – žmogus, kurio atsisakė po ilgo hašišo vartojimo, yra susierzinęs, intensyviai ieško naujų galimybių gauti narkotikų ir įkyriai apie tai galvoja. Ji apleidžia savo kasdienes veiklas, jos valia darosi vis silpnesnė. Tai, kas jai iki šiol patiko labiausiai, netenka savo svarbos susidūrus su hašišu. Priklausomas žmogus neturi noro gyventi, yra prislėgtos nuotaikos, kenčia nuo nemigos, yra nuolat pavargęs.
Psichinę priklausomybę sunkiau išgydyti nei fizinę ir jai reikia specialisto – priklausomybės terapeuto pagalbos.
Priklausomybė nuo hašišo: efektai
THC labai gerai tirpsta riebaluose, bet daug blogiau vandenyje, todėl po kiekvieno maišos naudojimo medžiaga organizme išlieka apie 3-4 savaites. THC saugomas smegenų glijos ląstelėse irkūno riebalų ląstelės. Dėl šios priežasties ilgalaikis hašišo vartojimas sulėtina nervinių impulsų perdavimą. Priklausomam žmogui susidaro įspūdis, skirtingai nei būsena po hašišo suvartojimo vieną kartą, kad laikas sulėtėjo, jis puola į apatiją – nejaučia jokios veiklos, tampa pasyvus. Sumažėjęs jos intelektualinis potencialas, ji nebeturi tokių ambicingų planų, kaip prieš įklimpdama į priklausomybę, silpsta atmintis, prastėja gebėjimas susikaupti.
Jei hašišas imamas vadinamojo pavidalo Iš ritinėlių susidaro dervos, panašios į rūkymą, pažeidžiamos plaučiai ir viršutiniai kvėpavimo takai, kepenys ir širdies raumenys. Be to, kanapių dūmai yra kancerogeniški2 , net labiau nei nikotino dūmai, nes jie patenka į plaučius be filtro ir juose ilgiau išlieka.
Nuo hašišo priklausomas žmogus blaškosi ir blaškosi. Turi problemų dėl tinkamo bendravimo su kitais žmonėmis ir yra lengvai įtaigūs. Sunkiausiais atvejais priklausomybė nuo hašišo sukelia haliucinacijas, choreinius judesius ir regos sutrikimus. Galimos psichologinės priklausomybės pasekmės yra isterija, o kraštutiniais atvejais net depresija3 . Tačiau mokslininkai įrodo, kad depresija išgėrus hašišo dažniausiai atsiranda tik tada, kai priklausomybę lydi konkretaus žmogaus socialinio ir šeiminio gyvenimo problemos.
Neigiamas hašišo poveikis moterų ir vyrų vaisingumui taip pat buvo įrodytas. Moterims hašišas sukelia ovuliacijos sumažėjimą, vyrams – prastesnę spermos kokybę ir mažesnę spermos gamybą4 .
Verta žinotiAmotyvacijos komanda
Dažnai kalbama apie amotivacinį sindromą tarp žmonių, priklausomų nuo marihuanos ir hašišo. Šis sindromas, kaip rodo pavadinimas, išsiskiria tuo, kad kenčiantiems nuo jo trūksta motyvacijos bet kokiems veiksmams. Tai pasireiškia demencija, apatija, atminties sutrikimu, bet kokių tikslų nebuvimu.
Amotyvacinio sindromo teorija buvo sukurta 1968 m., kai trys mokslininkai aprašė jo atsiradimo atvejus. Tačiau tyrimas buvo atliktas su per mažai žmonių, kad būtų galima visiškai tiksliai patvirtinti sindromo egzistavimą.
Tyrėjai ir toliau dirba šiuo klausimu, įskaitant mokslininkus iš Kolumbijos universiteto5ir Londono imperatoriškojo koledžo6 . Jų išvados patvirtina, kad hašišo ir marihuanos vartojimas sumažina striato dopamino kiekį. Dopaminas yra cheminė medžiaga, kuri, inter alia, atitinka tik dėl mūsų motyvacijos.
Š altiniai:
1. Prieiga prie ataskaitos šiuo adresu: http://www.emcdda.europa.eu/system/files/publications/2637/TDAT16001ENN.pdf
2. Be kita ko, galima rasti informacijos apie hašišo dūmų (ir marihuanos) kancerogeniškumą. Kalifornijos aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje: https://oehha.ca.gov/media/downloads/proposition-65/chemicals/finalmjsmokehid.pdf
3. Norėdami gauti informacijos apie ryšį tarp hašišo vartojimo ir depresijos, žr. tyrimo rezultatus, paskelbtus adresu: http://www.biblioteca.cij.gob.mx/articulos/PsicosisYOtrosTrastornosMentales/Cannabis-Depression.pdf
4. Prieiga prie informacijos apie tyrimą svetainėje: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3717046/
5. Prieiga prie informacijos apie tyrimą adresu: http://thescienceexplorer.com/brain-and-body/heavy-marijuana-use-actually-linked-lower-dopamine-release-brain-study-finds
6. Prieiga prie informacijos apie tyrimą adresu: http://www3.imperial.ac.uk/newsandeventspggrp/imperialcollege/newssummary/news_17-11-2016-10-58-27