Raumenų drebulys gali būti pernelyg didelio fizinio krūvio, kavos pertekliaus dietoje arba kokaino vartojimo pasekmė. Tačiau kai kuriais atvejais raumenų drebulys gali būti rimtos ligos požymis. Jauniems žmonėms raumenų drebulys netgi gali rodyti amiotrofinę šoninę sklerozę, o vyresniems – Parkinsono ligos išsivystymą. Sužinokite, ką reiškia raumenų drebulys.

Raumenų drebulysyra judėjimo sutrikimas, kurį sudaro nevalingi, ritmiški, kintamieji arba svyruojantys (švytuokliniai) susijusių raumenų grupių judesiai. Dažniausiai jie pažeidžia rankas, galvą, anatomines veido dalis, balso raiščius (stygas), liemenį ar apatines galūnes. Drebulys gali būti greitas arba lėtas ir atsirasti ramybės būsenoje arba atlikus tam tikrus judesius ar padėtis.

Raumenų drebulys – priežastys. Vitaminų trūkumas

Drebulys gali atsirasti dėl vitaminų ir mineralų, ypač kalio, magnio ir kalcio – elementų, turinčių reikšmingą poveikį nervų ir raumenų sistemoms, trūkumo. Raumenų drebulys taip pat gali rodyti B grupės vitaminų trūkumą, kurie taip pat yra atsakingi už tinkamą nervų ir raumenų sistemos funkcionavimą. Be to, tam tikrų vitaminų, pvz., vitamino B1, perteklius maiste gali pasireikšti, be kita ko, raumenų drebuliu.

Raumenų drebulys – priežastys. Perkrova

Raumenų trūkčiojimas pratimo metuarbapo pratimonekelia nerimo, jei tai yra nedidelis raumenų tremoras. Blogiau, jei raumenys taip dreba, kad nieko negali suimti nei ranka, nei pajudėti. Tada tai yra per didelės apkrovos ženklas.

Raumenų drebulys – priežastys. Narkotikų drebulys

Tremoras dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio narkotikų ir tam tikrų medžiagų vartojimo. Dažniausios tremoro priežastys yra amjodaronas, ciklosporinas, haloperidolis, kofeinas, kokainas, litis, metoklopramidas, nikotinas, SSRI, tioridazinas ir valproatas.

Raumenų drebulys – priežastys. Alkoholio atsisakymas

Susijaudinimas ir smulkių bangų drebulys paprastai atsiranda praėjus 24–72 valandoms po paskutinės alkoholio dozės. Kartais tai gali sukelti sulčių kraujospūdį, padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį ir karščiavimą.

Raumenų drebulys – kokias ligas tai gali rodyti?

  • Parkinsono liga- pasireiškia kintamu rankų drebėjimu ir nedideliudažnis, dėl kurio nykštys dažnai priartėja prie rodomojo piršto (vadinamas tablečių ridenimu). Šie drebulys atsiranda, kai rankos, pavyzdžiui, laisvai guli ant kelių arba išilgai kūno;
  • epilepsija- židinio priepuolio atveju gali drebėti tik kūno dalys, pvz., plaštaka, esant toniniams-kloniniams priepuoliams, yra stiprus bendras galūnių ir galvos drebulys;
  • Hantingtono chorėja -įsk. traukuliai, drebulys rankose ir kojose, motorinės kontrolės praradimas, psichikos sutrikimai ir progresuojantis atminties praradimas;
  • Tourette sindromas- nekontroliuojami tiki, pvz., akių mirksėjimas, rankų ar galvos judesiai, grimasos, niurzgėjimas, trenksmas;
  • tetanija- dilgčiojimo pojūtis, daugiausia pirštų galiukuose ir aplink burną, padidėjęs veido ir galūnių raumenų įtampa bei jų kontraktūra;
  • inkstų nepakankamumas- neskaitant ryškaus rankų ir kojų raumenų drebėjimo, skausmo juosmens srityje, patinimų, svorio padidėjimo, šlapinimosi problemų;
  • hipoglikemija (hipoglikemija)- regėjimo sutrikimai, padidėjęs prakaitavimas, rankų ir kojų drebulys, stiprus alkis, širdies plakimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas;
  • amiotrofinė šoninė sklerozė -raumenų silpnumas, parezė arba atrofija, pacientus taip pat gali kamuoti raumenų kontraktūra ir drebulys;
  • smegenėlių pažeidimas -sutrikusi judėjimo koordinacija (ataksija), negalėjimas bet kuriuo metu slopinti judėjimo (dismetrija), kalbos sutrikimai;
  • Wilsono liga- kepenų padidėjimas, pilvo skausmas, gelsva odos spalva, raumenų įtampos sutrikimai, judėjimo sutrikimai, pasireiškiantys galūnių ir galvos drebėjimu;
  • endokrininiai sutrikimai , medžiagų apykaitos ar toksinės kilmės, pvz., feochromocitoma, hiperparatiroidizmas, hipertiroidizmas, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais;
  • neurozė- isterinei neurozei būdingi tremorai, traukuliai, panašūs į epilepsiją, taip pat parezė, paralyžius ir net sąmonės netekimas;
Apie autoriųMonika MajevskaŽurnalistas, besispecializuojantis sveikatos klausimais, ypač medicinos, sveikatos apsaugos ir sveikos mitybos srityse. Naujienų, vadovų, interviu su ekspertais ir pranešimų autorius. Asociacijos „Žurnalistai už sveikatą“ organizuojamos didžiausios Lenkijos nacionalinės medicinos konferencijos „Lenkė Europoje“, taip pat asociacijos organizuojamų specialistų seminarų ir seminarų žurnalistams dalyvė.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Neurologija