Vištienos krūtinėlės – maistinės vertės. Ar vištiena sveika?

Vištienos mėsoje yra daug lengvai virškinamų b altymų, daugiau nei kiaulienoje ir jautienoje. Jis lengvai virškinamas ir turi mažai riebalų, todėl dažnai rekomenduojamas mityboje, ypač žmonėms, kurių virškinimo traktas yra jautrus, pvz., vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Vištienos mėsa rekomenduojama žmonėms, kurie kontroliuoja cholesterolį, turi širdies ir kraujagyslių problemų ar lieknėja. Dideli kalorijų ir riebalų kiekio skirtumai atskirose vištienos dalyse priklauso nuo to, ar ruošiate paukštieną su oda, ar be jos.

Pačioje mėsoje yra nedidelis riebalų kiekis, o daugiausia riebalų yra tik po oda. Todėl sveikatos ir mitybos sumetimais prieš ruošiant patiekalą visada verta atsikratyti odos.

Vištienos mėsa aprūpina B grupės vitaminais, ypač B3 (niacinu) ir B6 (piridoksinu). Vitaminas B3 gali būti gaminamas nedideliais kiekiais organizme iš triptofano (nepakeičiamos aminorūgšties), tačiau pagrindinis jo š altinis yra maistas.

Valdo energetinius procesus organizme, dalyvauja angliavandenių, b altymų ir riebalų apykaitoje bei raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, reguliuoja cholesterolio kiekį, plečia kraujagysles, teigiamai veikia nervų sistemą sisteminę ir psichinę būklę, taip pat gerina plaukų ir odos būklę

Viena vidutinio dydžio vištienos krūtinėlė patenkina dienos vitamino B6 poreikį net 85%, o B3 - daugiau nei 100%.

Vitaminas B6 dalyvauja daugelio fermentų ir hormonų, taip pat hemoglobino formavime – todėl yra atsakingas už deguonies transportavimą organizme. Tai veikia kraujospūdį, širdies veiklą, raumenų susitraukimus, didina organizmo atsparumą ir gerina nervų sistemos veiklą.

Pakankamas jo kiekis palengvina apatijos, nemigos, depresijos būsenas, pagerina koncentraciją. Taip pat rekomenduojama priešmenstruacinės įtampos laikotarpiu.

Valgydami vištienos mėsą gauname daug mineralinių medžiagų, tokių kaip cinkas, selenas, magnis ir fosforas. Cinko yra apie 200 fermentų, jis dalyvauja daugelyje gyvybės procesų, t. kaulų mineralizacija, žaizdų gijimas, imuninės sistemos veikla, insulino sekrecija, kraujospūdis ir širdies reguliavimas.

Viena kepta vištienos koja patenkina 70 % dienos cinko poreikį, o viena visa krūtinėlė – 85 % seleno.

Selenas būtinas tinkamam daugelio fermentų funkcionavimui. Tai yra glutationo peroksidazės elementas, t.y. labai stiprus antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, įskaitant prieš navikų susidarymą. Be to, jis būtinas tinkamam imuninės sistemos ir skydliaukės funkcionavimui bei padeda kovoti su depresija ir nuovargiu.

Vištienos krūtinėlės (be odos) – vitaminų ir mineralų kiekis 100 g

100 g vištienos maistinė vertė

Ar verta valgyti vištienos vidurius: kepenėles, skrandžius, širdeles?

Žinome, kad vištiena yra sveika, bet kaip su viduriais – kepenimis, skrandžiais ar širdimis? Subproduktai turi nedaug rėmėjų. Atvirkščiai, šios paukštienos dalys laikomos pigiais mėsos pakaitalais. Nieko negali būti blogiau. Jie yra maistingi kaip mėsa, atlieka nepaprastai svarbias funkcijas gyvūno organizme, todėl visą gyvenimą turi būti gerai maitinami – todėl juose yra daug vitaminų ir mineralų. Populiaru sakyti, kad kepenys kaupia toksinus ir organizmui kenksmingus komponentus. Tai nėra visiškai tiesa. Kepenų vaidmuo yra detoksikuoti, t.y. neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo toksines medžiagas, o ne jas kaupti. Jei kepenys pradeda kaupti kenksmingas medžiagas, tai reiškia, kad jų koncentracija visame kūne yra labai didelė ir jos kaupiasi kituose audiniuose, įskaitant raumenis.

Paukštienos kepenėlėsyra labai geras b altymų (19 g / 100 g), B grupės vitaminų, cinko ir geležies š altinis. 100 g vištienos kepenėlių yra net 10 mg geležies, o šio ingrediento paros poreikis vyrui yra 12 mg, o moteriai – 18 mg. Dėl didelio vitamino A kiekio, kurio perteklius iš organizmo nepasišalina, kepenys neturėtų būti vartojamos dažniau nei kartą per savaitę.vištienos skrandžiaituri panašią maistinę vertę, juose yra B grupės vitaminų, daug cinko ir magnio, o širdelės yra geras geležies š altinis. Vidurinių dalių nereikėtų bijoti, jas galima paruošti labai skaniai ir įtraukti į valgiaraštį kaip įvairovę.

Kaip nusipirkti vištienos, kad mėsa būtų šviežia ir skani?

Parduotuvėse galime gauti šviežią vištieną visą arba dalimis, pagal svorį arba supakuotą vakuume, taip pat įvairių vištienos gaminių. Pirkdami vištieną atkreipkite dėmesį į jos spalvą. Jis turėtų būti šviesiai rausvas ir šiek tiek blizgus, o ne geltonas ir nuobodus. Mėsa turi būti tvirta ir elastinga – paspaudus pirštą greitai grįžta į pradinę formą. Vištieną dalimis geriau pirkti vakuuminėje pakuotėje nei į foliją suvyniotus padėklus. Naudojant vakuumines pakuotes, mažmenininkams sunkiau „atgaivinti“ mėsą, pakeisti tinkamumo vartoti datas arba padidinti svorį įpurškiant vandens. Taip pat įsitikinkite, kad pakuotė viduje yra sausa. Jei joje yra vandens, vištiena sena arba atšildyta.