- Kas yra hematologas?
- Kokius tyrimus skiria hematologas?
- Kokias ligas diagnozuoja hematologas?
- Hematologijoje taikomi gydymo metodai
Hematologas yra specialistas, nagrinėjantis kraujo ir hematopoetinės sistemos ligas. Hematologija – tai kraujo, jo savybių, funkcijų organizme ir visų su krauju bei hematopoetine sistema susijusių ligų tyrimas. Hematologija laikoma tarpdisciplinine sritimi, nes ji glaudžiai susijusi su kitomis medicinos sritimis, tokiomis kaip imunologija, serologija ir transfuzijos medicina.
Kas yra hematologas?
Hematologasyra hematologijos specialistas.Hematologijayra palyginti jauna (sparti jos raida vyko XX a. viduryje), tačiau itin dinamiškai besivystanti medicinos sritis. Didėjantį susidomėjimą ja iš dalies lemia augantis pacientų, sergančių kraujo ir kraujodaros sistemos ligomis, skaičius. Reikėtų prisiminti, kad dažnai kraujo ir kraujodaros sistemos ligos gali būti signalas apie kitas ligas, pvz., anemija dėl geležies trūkumo taip pat gali rodyti virškinimo ar šlapimo sistemos sutrikimus, o hiperemija gali būti pirmasis inkstų vėžio ar inkstų vėžio požymis. centrinės nervų sistemos navikas.
Kokius tyrimus skiria hematologas?
Hematologija visų pirma pagrįsta kraujo analize. Dažnai iš bazinio kraujo skaičiaus, kai nustatomas raudonųjų kraujo kūnelių, b altųjų kraujo kūnelių skaičius, hemoglobino koncentracija, hematokrito kiekis ir kiti parametrai, pvz., trombocitai, ESR ar CRP, gydytojas gali nuspręsti, kad jis susiduria su geležies trūkumas, uždegimas, lėtinė infekcija arba autoimuninės ligos.
Norint nustatyti teisingą diagnozę, dažnai reikia atlikti išsamius laboratorinius tyrimus, pvz., kraujo biochemiją (tiriama kraujo plazmos sudėtis, t. y. kreatinino, karbamido, gliukozės, elektrolitų, bilirubino, amilazės kiekis) ir yra tiriami tepinėliai (todėl galima patvirtinti arba paneigti, be kita ko, virusines, bakterines ar grybelines infekcijas, infekcines ligas, kaulų čiulpų sutrikimus ar hipotirozę).
Hematologas taip pat gali nukreipti jus atlikti kaulų čiulpų tyrimus, kaulų čiulpų biopsiją ar limfmazgių biopsiją, taip pat atlikti pagrindinius tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgeno ar ultragarso tyrimas.
Kokias ligas diagnozuoja hematologas?
Pas hematologą dažniausiai siunčiami žmonės, kurie atliko bendrą kraujo tyrimą ir jo rezultatusjie pasirodė neteisingi. Pradžioje gydytojas atlieka išsamų paciento apklausą, klausia ne tik apie buvusias ligas ar kokias nors šeimos sąlygas, bet ir apie gyvenimo būdą (mityba, fizinis aktyvumas). Geriausia iš anksto užsirašyti visus simptomus, su kuriais susiduriame, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi simptomai, tokie kaip dirglumas, mieguistumas, trapūs nagai, plaukų slinkimas ar galvos skausmai, gydytojui gali būti svarbi informacija, kurią kamuojame, pvz. viena dažniausių ligų hematologijos srityje, t.y anemija.
Kitos kraujo ir hematopoetinės sistemos ligos, su kuriomis susiduria hematologija, yra šios:
- anemija
- hemolizinė anemija
- megaloblastinė anemija
- aplazinė anemija
- Addison-Biermer anemija ir kt.
- leukemijos
- ūminės mieloidinės leukemijos
- ūminės limfoblastinės leukemijos
- lėtinės leukemijos
- limfiaki
- Hodžkinas
- ne Hodžkino limfomos ir kitos
- dauginė mieloma
- hemoraginės dėmės (kraujagyslių, trombocitų, įgimtos ir įgytos plazmos)
- hiperemija (įskaitant vera policitemiją)
- leukopenija
- esminė trombocitemija
- trombofilija (hiperkoaguliacija)
- granulocitopenija
- agranulocitozė
- sisteminė mastocitozė
- mielofibrozė
Hematologijoje taikomi gydymo metodai
Kai kurias hematologines ligas gana lengva diagnozuoti ir gydyti, o svarbiausia – jos nekelia pavojaus paciento gyvybei. Pavyzdžiui, sergant mažakraujyste dėl geležies trūkumo, reikėtų pradėti vartoti geležies papildų, o tuo pačiu metu gydytojas hematologas gali paskirti vizitą pas kitus specialistus, t. pas ginekologą, jei yra įtarimas, kad geležies trūkumas atsirado dėl per gausių mėnesinių
Kita vertus, dėl kitų (pvz., neoplastinių ligų) gydymą reikia koreguoti atsižvelgiant į ligos tipą, stadiją ir bendrą paciento sveikatos būklę. Limfomų atveju dažnai taikoma chemoterapija, monokloninių antikūnų terapija ir spindulinė terapija. Sergant leukemijomis (žinoma, priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos) gerai pasiteisina chemoterapija ir kaulų čiulpų transplantacija iš šeimos ar nesusijusio donoro. Gydytojas hematologas tokiais atvejais bendradarbiauja su kitų specializacijų gydytojais, pvz. onkologija, transplantologija, imunologija.