Vulvitas gali atsirasti, kai pažeidžiamos natūralios epitelio apsaugos, o tai nėra įprasta. Vulvos epitelio susilpnėjimas arba pažeidimas palengvina užduotį bakterijoms, virusams ir grybeliams. Vulvitą būtina gydyti, nes jis gali sukelti antrinę vaginozę, šlaplės ir šlapimo pūslės infekcijas.
Vulvitisyra labai varginanti būklė, kuri, laimei, yra labai reta. Taip pat gana lengva to išvengti – tiesiog laikykitės intymios higienos taisyklių, dėvėkite švarius, natūralius apatinius ir pasirūpinkite natūraliu makšties atsparumu naudojant makšties rutuliukus.
Vulvitas: priežastys
- traumos (epidermio įbrėžimai, gleivinės pažeidimai, odos maceracija)
- cheminiai-terminiai veiksniai (pvz., plovimas karštomis arba dirginančiomis dezinfekavimo priemonėmis)
- hormoniniai sutrikimai (daugiausia menopauzės ir senatvės laikotarpiu dėl estrogenų trūkumo)
- bendrosios ligos (diabetas, uremija, gelta, nefritas, anemija)
- bakterijos – stafilokokai, streptokokai, koliforminės bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie suaktyvėja veikiant aukščiau paminėtų veiksnių
Vulvitas: rizikos veiksniai
- nutukimas
- diabetas
- šlapimo nelaikymas
Vulvito simptomai
- kepimas
- niežulys
- skausmas
- odos paraudimas su balkšvomis nuosėdomis
- patinimas
- padidėjusi temperatūra uždegimo srityje
Vulvitas: gydymas
Gydymo kursą sprendžia gydytojas pagal makšties tepinėlį. Viskas priklauso nuo to, kokios yra uždegimo priežastys. Pateikiami nuskausminamieji, priešuždegiminiai ir niežulį mažinantys vaistai, antibakteriniai ar priešgrybeliniai tepalai, parinkti pagal tepinėlio rezultatus. Palengvėjimą gali suteikti sėdimos vonios iš kalio permanganato žolelių, turinčių taninų (ąžuolo žievės) tirpalo, kompresai iš Burovo skysčio, boro rūgšties tirpalo ar ramunėlių antpilo arba šepetėliu 1% gencijono tirpalu