Urogenitalinės infekcijos dažnai nepraneša apie jų egzistavimą. Tačiau simptomų nebuvimas nereiškia, kad infekcija nepalieka jokių pėdsakų. DNR tyrimais galima aptikti labai nedidelį kiekį viruso ar bakterijų genetinės medžiagos, todėl jie yra toks svarbus diagnostikos elementas. Žinodami, kuo konkretus asmuo buvo užsikrėtęs, galite pradėti gydymą, kuris apsaugotų jį nuo rimtų pasekmių.

Koks yra genetinių tyrimų vaidmuo diagnozuojant urogenitalines infekcijas? Šiandien šlapimo ir lytinių takų infekcijos diagnozuojamos įvairiais būdais, tačiau DNR tyrimai gerokai atsilieka nuo visų turimų metodų.

Negydomos Urogenitalinės sistemos infekcijos gali paskatinti vėžio vystymąsi, sukelti nevaisingumą, priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą

Jų pagalba galima nustatyti bakterijų ir virusų, atsakingų už ligos vystymąsi, genetinę medžiagą. Tokie tyrimai jau atliekami visoje Lenkijoje ir leidžia greitai bei efektyviai nustatyti diagnozę, o tai leidžia pacientei daug lengviau kovoti su infekcija ir apsisaugoti nuo galimų komplikacijų: gimdos kaklelio vėžio, nevaisingumo, persileidimo ar vaiko ligos. DNR genetinei analizei dažniausiai gaunama iš gimdos kaklelio ar šlaplės tepinėlio. Todėl DNR tyrimus dėl populiariausių urogenitalinių infekcijų turėtų pagalvoti ne tik moterys, planuojančios motinystę, bet ir visos, besirūpinančios savo intymia sveikata.

Kas yra šlapimo takų infekcija?

Urogenitalinės sistemos infekcija reiškia, kad mikroorganizmai pateko į organizmą. Užkrėsti gali bet kas – tiek moteris, tiek vyras. Daugeliu atvejų jie plinta per lytinius santykius. Todėl žmonės, turintys kelis seksualinius partnerius, yra ypač pažeidžiami šios rūšies infekcijoms. Žinoma, užsikrėtimo rizika sumažėja, bet neatmeta 100%. Kadangi Urogenitalinės sistemos infekcijos labai dažnai apie save nepraneša, moteris ar vyras gali užsikrėsti kokiu nors virusu ar bakterija ir nesąmoningai jį perduoti partneriui. Su kokiomis Urogenitalinės sistemos infekcijomis susidursime dažniausiai?

ŽPV virusas – pagrindinis vėžio vystymosi veiksnysgimdos kaklelis

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) turi daugybę atmainų. Dauguma jų nekelia pavojaus sveikatai. Imuninė sistema paprastai susidoroja su ja pati, o infekcija išnyks praėjus keliems mėnesiams po užsikrėtimo. Iš daugiau nei 100 iki šiol žinomų ŽPV tipų galima išskirti dvi pagrindines grupes: didelę ir mažą onkologinę riziką. Labiausiai pavojingi sveikatai yra 16 ir 18 variantai, kurie sukelia daugiau nei 90% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Gerklės vėžys, gerklų vėžys, burnos vėžys ir tiesiosios žarnos vėžys taip pat gali būti įtraukti į ilgą su ŽPV susijusių vėžio rūšių sąrašą. ŽPV užsikrečiama dažniausiai lytinio gyvenimo pradžioje, nors užsikrečiama ir per sąlytį su paciento oda. Moteris taip pat gali perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu. Apskaičiuota, kad 80 procentų lytinių santykių turinčių moterų bent kartą gyvenime kontaktuoja su žmogaus papilomos virusu. Jį daugiausia lydi odos pokyčiai. Priklausomai nuo viruso tipo, jie gali būti vadinami karpos ant rankų ir pėdų odos paviršiaus arba genitalijų karpos, taip pat žinomos kaip genitalijų karpos, kurios susidaro aplink lytinius organus. Dėl ŽPV sukeltų pakitimų moteris gali pasunkinti pastojimą ir netgi sukelti persileidimą. Todėl prieš pastojant verta pagalvoti apie jo krypties tyrimą. Kokio tipo? PAP tepinėlio tyrimai (pap tepinėliai) yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė, todėl juos reikia atlikti reguliariai. Nepaisant privalumų, jis negali aiškiai nurodyti, ar moteris yra ŽPV nešiotoja – pagrindinis šio vėžio vystymosi veiksnys. Vienintelė priemonė tam bus DNR testas.

Chlamydia trachomatis – gali padidinti persileidimo riziką

Chlamydia trachomatisKaip ir ŽPV, tai yra lytiniu keliu plintanti infekcija ir, kaip ir jai, nereikia rodyti jokių akivaizdžių simptomų. Nepaisant to, šios iš pažiūros nek altos bakterijos pasekmės gali būti labai rimtos. Chlamidiozė dažnai sukelia reprodukcinių organų uždegimą ir dėl to nevaisingumą. Tai taip pat ypač pavojinga nėščioms moterims. Užsikrėtus šia bakterija, tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba membranų plyšimą. Pasitaiko, kad užsikrėtusiai moteriai nepavyksta pastoti. Kokie gali būti chlamidijos simptomai? Moterims tai bus išskyros iš makšties, deginimo pojūtis šlapinantis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, skausmas lytinių santykių metu ir tarpmenstruacinis kraujavimas. Vyrams chlamidiozė gali pasireikšti kaip deginimo pojūtis šlapinantis, patinusios sėklidės ir ištekėjimas iš šlaplės.

Genitalijų pūslelinė – galbūtpažeisti kūdikio CNS

Genitalijų pūslelinė perduodama iš žmogaus į asmenį lytinio kontakto metu (visų rūšių) ir vienodai paveikia abi lytis. Genitalijų pūslelinė yra liga, kurią sukelia 2 tipo HSV virusas, lydimas būdingų opų ir pūslių lytinių organų srityje, tačiau gali ir nepasireikšti. Todėl kai kurie pacientai nežino, kad yra nešiotojai ir nesąmoningai užkrečia kitus žmones. Ribodami seksualinių partnerių skaičių galite žymiai sumažinti infekcijos riziką, nors jos niekada negalima visiškai atmesti. HSV kelia grėsmę tiek nėščiajai, tiek jos kūdikiui. Naujagimio užkrėtimas juo gimdymo metu arba iškart po jo gali baigtis centrinės nervų sistemos pažeidimu.

Ureaplasma urealyticum – dauguma mūsų ją turi

BakterijaUreaplasma urealyticumgalima užsikrėsti keliais būdais – per seiles, kraują ir lytinių santykių metu. Jį kūdikiui gali perduoti ir mama gimdymo metu. Tai labai paplitusi bakterija. Tikriausiai juo serga net 70% vyrų ir tiek pat moterų. Jis dažnai būna besimptomis, todėl diagnozuojamas atsitiktinai.Ureaplasmie Urealyticumlydi urogenitalinėms infekcijoms būdingi simptomai: skausmas šlapinantis, pilvo skausmas ir noro šlapintis pojūtis. Negydoma gali sukelti meningitą, priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Kategorija:

Tyrimai