Psichinė depresija yra gana dažnas reiškinys, todėl dauguma žmonių atrodo visiškai normali reakcija į nesėkmę ar praradimą. Tačiau iš nedidelio kritimo gali kilti kažkas rimtesnio, priskiriamo psichikos sutrikimui, todėl verta sužinoti, kaip įveikti tokią būseną.

Psichikos duobutėyra psichinės formos nuosmukis dėl tam tikros pagrįstos priežasties. Taip nutinka net labiausiai optimistiškiems žmonėms. Kai kurie žmonės su tuo susitvarko labai greitai, o kiti daugelį metų persekioja psichikos duobę, grįžta kaip bumerangas, pavyzdžiui, rudenį. Tačiau guodžiantis faktas yra tas, kad galite eiti tiesiai iš kiekvienos skylės. Kaip tai padaryti?

Psichologinė depresija ir depresija

Psichinė depresija – tokia būsena, kai pablogėja savijauta ir mažėja motyvacija imtis kokių nors veiksmų. Jausmai, lydintys psichines įdubas, yra: susierzinimas, liūdesys, ašarojimas. Laimei, psichologinių įdubų bruožas yra jų laikinas pobūdis. Tai reiškia, kad tokia būsena nėra nuolatinė, o laikina. Be to, kiekvienas žmogus turi galimybę bet kada iš jo išeiti be terapijos ar farmakologinio gydymo pagalbos.

Savo ruožtu depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, liga psichiatrijos srityje, reikalaujanti profesionalaus gydymo. Depresijos simptomai yra sunkesni ir prastina ligonio bei jo artimųjų gyvenimo kokybę, trunka labai ilgai – kartais net metus. Savęs išgydymas yra nepraktiškas sergant depresija. Sergančiam žmogui reikalinga profesionali pagalba, dažniausiai terapijos ir farmakologinių medžiagų forma.

Todėl depresija neturi būti tapatinama su psichine depresija, nors pasitaiko atvejų, kai užsitęsusi depresijos būsena virsta liguista depresija.

Kas skatina psichines skyles?

Ne be reikalo pablogėjusi savijauta masiškai pasireiškia rudens-žiemos laikotarpiu, kai nėra saulės, dienos trumpos, o vaizdas už lango nepripildo optimizmo. Žiemą žmonės dažnai netenka jėgų darbui ir negali džiaugtis gyvenimu. Prasideda peršalimo ir gripo sezonas, silpsta savijauta, patrauklumo jausmas, o nepalankios oro sąlygos sustiprina siaubingą nuotaiką

Psichinė depresija, dar žinoma kaip bliuzas arba neviltis, gali paaštrinti įvykį, sukėlusį neigiamus jausmus. Net jei priežastis yra nereikšminga ir problema, su kuria kovojame,maža, aplinkybės daro mūsų psichiką palankią dirvą blogoms emocijoms ir jos gali lengvai ją užvaldyti.

Psichikos depresijos įveikimo būdai

Iš kiekvieno protinio šulinio galite išeiti patys. Svarbiausia yra pakeisti mąstymą ir rasti aplinkui motyvatorių bei naujos energijos. Jei nenorite, kad jūsų nusivylimas užgožtų jūsų gyvenimo džiaugsmą, vadovaukitės šiais patarimais.

  • Sutikite, kad jaučiatės blogiau

Visų pirma verta suprasti, kad neigiamos emocijos taip pat yra už kažką. Jų dėka galime įvertinti ir džiaugtis šiais geresniais jausmais. Normalu, kad išgyvename blogus laikus, nes jie liečia visus. Žmogaus psichika nėra tobula, kaip ir visas žmogus. Net ir visada besišypsantis draugas turi melancholišką nuotaiką, nors gali to ir neparodyti lauke.

Neigiamos emocijos taip pat gali būti pamoka. Verta apsvarstyti jų priežastį, kad būtų apribotas jų atsiradimas ateityje.

  • Nebraižykite žaizdų

Jei jūsų gyvenime pastaruoju metu atsitiko kažkas neigiamo – asmeninio ar profesinio, blogiausia išeitis – ilgai mąstyti ir analizuoti tą akimirką. Apmąstymas apie praeitį turėtų būti trumpas ir baigtis tvirtu nuo jos atsiribojimu. Tik dėl to pamatysite šviesą tunelyje ir pradėsite gyventi tikėdamiesi, kad bus geriau.

  • Motyvuok save

Kai esi prislėgtas, tau labiausiai trūksta motyvacijos veikti – dirbti, mokytis, keltis iš lovos, išeiti su draugais. Atstatyti valią gyventi nėra lengva, laimei, galime tikėtis motyvacijos iš kitų žmonių. Lengviausia iš jų sulaukti pagalbos, pavyzdžiui, pasižiūrėti motyvuojančių pranešėjų pasisakymus internete. Jei motyvacinė paskaita bus gera, ji tikrai įkvėps energijos ir paskatins kai kuriuos pokyčius.

  • Suteikite sau priežasčių juoktis

Juoko terapija ne veltui įgijo populiarumą ir sulaukė rėmėjų visame pasaulyje. Juokas yra naudingas jūsų sveikatai ir pašalina įtampą kaip niekas kitas. Nors žinoma, kad nelengva juoktis, kai verkia siela, verta pabandyti ir šiek tiek prisiversti. Linksmos komedijos, kabareto pasirodymas, humoristiniai filmai iš interneto – visa tai gali padėti pamiršti sleginčią realybę. Atsipalaidavimas, kurį lydi juokas, yra naudingas išėjus iš duobės.

  • Smakuj

Jau ne kartą įrodyta, kad skanus maistas teikia laimę. Sveika mityba turi dar didesnę naudą gerovei,neperdirbtas, be chemikalų, lengvai virškinamas. Tas, kuris sakė, kad esame tai, ką valgome, buvo teisus. Šlamštas maistas yra žemos kokybės kuras organizmui. Investuodami į geresnę mitybą, gauname papildomą energijos ir džiaugsmo dozę. Verta apie tai prisiminti, kai gauname chandra.

  • Būkite fiziškai aktyvūs

Verta ją įveikti ir net kai orai nėra palankūs, judėti toliau. Fizinis aktyvumas sužadina organizme laimės hormonus, kurių ypač reikia rudenį ir žiemą. Nereikia iš karto išeiti į lauką š altyje ir bėgioti ar valandų valandas praleisti sporto salėje. Net ir mažiausia, bet reguliari fizinė veikla yra svarbi. Kad atgautumėte gyvenimo džiaugsmą, tereikia vaikščioti, eiti į baseiną, pašokti namuose ar į ledo čiuožyklą.

  • Rūpinkitės artimais santykiais

Žmogus negali gyventi vienas. Net jei retkarčiais jam to reikia, jis negali vienu metu veikti vienas ir mėgautis gyvenimu. Džiaugsmas ir laimė yra daug geresni, jei galime juos švęsti su kitais. Mums svarbių žmonių artumas labai padeda išbristi iš duobės. Tai suteikia motyvacijos, bet kartu ir malonumą leisti laiką. Ir kuo daugiau priežasčių džiaugtis, tuo mažiau liūdėti.

  • Palepinkite save

Kiekvienas žmogus gali būti kažkaip laimingas. Vienas svajoja apie naują knygą, kažkas apie atostogas, o kitas apie atpalaiduojantį masažą ar stilingą šukuoseną. Kai jaučiatės prastai, pagalvokite apie kažką ar veiklą, kuri vis tiek jus džiugintų. Nors šiuo metu atidėkite materialines dilemas, nek altinkite savęs dėl savanaudiškumo. Padarykite save laimingu, nes jums to dabar labiausiai reikia. Sužinoję apie geresnę mūsų gyvenimo perspektyvą, galite išeiti iš duobės.

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Kategorija:

Psichologija