- Laparotomija – kas tai?
- Laparotomija – kaip atliekama procedūra?
- Laparotomija - komplikacijos ir kontraindikacijos
- Laparoskopija – kas tai?
- Laparoskopija – kaip atliekama procedūra?
- Laparoskopija – komplikacijos ir kontraindikacijos
Bariatrinė chirurgija – tai chirurginis nutukimo gydymas. Norėdami tai atlikti, chirurgas turi patekti į kūno vidų. Tai galima padaryti naudojant laparotomiją arba laparoskopiją. Siūlome, kas yra laparotomija ir kas yra laparoskopija.
Bariatrinė chirurgijayra žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) 35+, nutukimo ir nutukimo komplikacijų, pvz., 2 tipo diabeto, osteoartrito ar arterijų, gydymo metodas. hipertenzija ir žmonėms, kurių KMI yra 40 ir daugiau. Bariatrinė chirurgija – tai skrandžio talpos mažinimas. Tokios bariatrinės operacijos apima: rankovių gastrektomiją ir reguliuojamą skrandžio juostą. Antrasis bariatrinės chirurgijos tipas yra vadinamasis ribojantys, t. y. tie, kurie trukdo maistinių medžiagų (daugiausia riebalų ir angliavandenių) pasisavinimui plonojoje žarnoje. Ši operacijų grupė, be kita ko, apima skrandžio šuntavimas ir mini skrandžio šuntavimas. Bariatrinė chirurgija yra rimta, sudėtinga chirurginė procedūra. Norėdami tai atlikti, chirurgas turi tiesiog užmigdyti pacientą ir patekti į jo pilvo ertmę. Tai gali padaryti su dviem vadinamaisiaischirurgijos technikas . Pirmasis yraLaparotomija , o antrasis yraLaparoskopija . Siūlome kaip atlikti laparotomiją ir kaip atlikti laparoskopiją. Kas verčia chirurgą pasirinkti vieną ar kitą chirurginę techniką?
Laparotomija – kas tai?
Laparotomijayra chirurginė procedūra, kuri atveria paciento pilvo ertmę perpjaunant odą, raumenis ir pilvaplėvę arba serozę, kuri iškloja pilvo ir dubens ertmes. Pjūvis paprastai daromas per pilvo plokštumos centrą, nuo krūtinkaulio iki bambos arba toje vietoje, kuri yra arčiausiai organo, kuris sukelia paciento diskomfortą. Laparotomija atliekama šiais atvejais:
- planuojama - paaiškinti virškinimo, šlapimo ar reprodukcinės sistemos negalavimų priežastis, kai kiti diagnostiniai tyrimai neduoda atsakymo - tai yra vadinamasis. tiriamoji laparotomija,
- planuojama - užmigdyti patologinius pilvo ertmės pokyčius, arba pagerinti konkretaus organo veiklą - vadinamąjį. laparotomijagydymas,
- suplanuota – paimti patologinio pokyčio pjūvį ir toliau jį ištirti,
- skubiai – pacientams, nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų su vidinio kraujavimo simptomais, ir pacientams, kuriems yra ūminių pilvo būklių ir įtariamų gyvybei pavojingų būklių.
Laparotomija – kaip atliekama procedūra?
Terapinės planinės laparotomijos (pvz., bariatrinės operacijos) atveju pacientas atvyksta į ligoninę iš anksto. Kiek dienų anksčiau priklauso nuo diagnostinių tyrimų, kuriuos jam reikia atlikti, ir pasiruošimo operacijai proceso. Prieš planuojamą bariatrinę operaciją, jei detalių tyrimų rezultatai aiškūs, pacientas į ligoninę patenka likus dienai iki operacijos. Pacientas turi būti nevalgius 10–12 valandų prieš procedūrą. Šiuo metu jis gali gerti tik vandenį. Bariatrinė chirurgija atliekama virškinimo sistemoje, todėl prieš procedūrą ji turi būti kruopščiai nuvalyta nuo maisto likučių
Laparotomija atliekama taikant pilną bendrąją nejautrą, todėl dieną prieš procedūrą pacientas konsultuojamas su anesteziologu, kuris atlieka pokalbį, įskaitant apie anesteziją, kurią pacientas sirgo iki šiol, gretutines ligas (ypač susijusias su kraujotakos sistema) ir vaistus, kuriems pacientas yra alergiškas. Priklausomai nuo operacijos tipo ir ligos tipo, laparotomija trunka nuo kelių dešimčių minučių iki net kelių valandų. Pjūvio dydis ir vieta priklauso nuo paciento nusiskundimų. Dažniausi laparotomijos pjūviai yra:
- nuo krūtinkaulio galo iki gaktos simfizės,
- nuo krūtinkaulio galo iki bambos,
Atliekant bariatrinę laparotomiją, dažniausiai pjūvis daromas nuo krūtinkaulio iki bambos
- nuo bambos iki gaktos simfizės,
- skersai po šonkaulių lankais,
- aukščiau nuo gaktos simfizės.
Nupjovęs pilvo sieną, chirurgas atidžiai apžiūri organus ir pereina prie pagrindinės operacijos. Po procedūros pacientas susiuvamas, pažadinamas, vežamas į sveikimo palatą, kur yra nuolat stebimas, dažniausiai vieną parą po operacijos, o vėliau grįžta į ligoninės palatą. Paprastai pacientas visiškai funkcionuoja praėjus maždaug 4 savaitėms po procedūros.
Laparotomija - komplikacijos ir kontraindikacijos
Laparotomijos metu arba po jos gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip alerginė reakcija į vaistus, vartojamus anestezijos metu, pasunkėti kvėpavimas, taip pat infekcijos, kraujavimas ir išvaržos pooperaciniame rande. Pastarasis gali pasireikšti ypač nutukusiems, taip pat diabetu sergantiems pacientams,steroidų vartojimas ir cigarečių rūkymas. Laparotomija netaikoma vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems širdies ir plaučių nepakankamumu, širdies raumens sutrikimais, hemoragine diateze, peritonitu.
SvarbuLaparotomija naudojama ne tik bariatrinėse operacijose, bet ir diagnozuojant bei gydant ligas, pvz. gimdos kaklelio vėžys, kiaušidžių vėžys, kasos vėžys ir žarnyno perforacija.
Laparoskopija – kas tai?
Laparoskopija arba endoskopija – tai procedūra, kurios metu pilvo sienoje pirmiausia padaromi keli pjūviai. Tada į juos dedami specialūs prietaisai, vadinamieji troakarų, o per trokarus įkišamas laparoskopas ir kiti chirurginiai instrumentai. Laparoskopas turi optinę sistemą ir savo šviesos š altinį. Dėl laparoskopijos įdėtos kameros kompiuterio ekrane gaunamas pilvo ertmės vidinės pusės vaizdas
Šiuo metu beveik 100 proc. bariatrinės operacijos atliekamos laparoskopiškai
Laparoskopija atliekama šiais tikslais:
- įvertinti pilvaplėvės ertmėje esančių organų būklę ir veiklą;
- gydomieji – pvz., atlikti bariatrinę operaciją, pašalinti tulžies pūslę, pašalinti apendiksą, kirkšnies išvaržą, kiaušidžių cistą arba sustabdyti kraujavimą;
- diagnostika – pvz., paimti naviko mėginius histopatologiniam tyrimui, ieškoti uždegimo priežasčių, taip pat patikrinti, ar pacientui reikalinga laparotomija. Kartais ultragarso galvutė (USG) prijungiama prie laparoskopo, kad būtų galima patikrinti, kokio gylio yra tam tikro organo pažeidimai.
Laparoskopija – kaip atliekama procedūra?
Laparoskopija atliekama ir taikant pilną bendrąją nejautrą, todėl prieš procedūrą vyksta pokalbis su anesteziologu. Priklausomai nuo operacijos tipo, jos sudėtingumo ir paciento sveikatos būklės, laparoskopija gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Dieną prieš procedūrą pacientui patiekiamas tik lengvai virškinamas ir skystas maistas.
Kaip ir atliekant laparotomiją, pacientas paguldomas ant nugaros ant operacinio stalo ir uždengiamas steriliais paklodes. Pirmasis procedūros etapas yra anestezija. Antrame etape chirurgas atlieka keletą pjūvių paciento pilvo sienoje, įveda trokarus, o vėliau – chirurginius instrumentus. Tada pilvaplėvės ertmė užpildoma anglies dioksidu, t.y. susidaro vadinamoji. emfizema. Tada pilvas primena pripūstą balioną, o jo centre pilvo siena atskiriama organais. Dėl to chirurgas gali stebėti vadinamąjį veiklos lauke ir patogiaivaldyti įrankius. Chirurginiai instrumentai laparoskopijai yra ilgi, 20-30 cm, tačiau svarbiausia jų dalis – galai – maži. Jų dydis tik apie 1 cm. Taigi gali pasitaikyti atvejų, kai ligos pažeidimas yra toks didelis, kad jo negalima pašalinti mažais instrumentais, todėl chirurgas turi išimti instrumentus ir atlikti laparotomiją. Tačiau tokių situacijų nebūna atliekant laparoskopines bariatrines operacijas.
Pašalinus konkretų organą ar jo dalį, pvz., skrandžio fragmentą rankovės skrandžio pašalinimo metu, jis pašalinamas iš pilvo ertmės per papildomus odos pjūvius. Po operacijos pneumotoraksas pašalinamas, troakarai pašalinami iš paciento kūno, o žaizdos susiuvamos ir sutvirtinamos steriliu tvarsčiu.
Laparoskopija – komplikacijos ir kontraindikacijos
Laparoskopija – tai invazinė procedūra ir tyrimas, pažeidžiantis odos sluoksnius ir vidaus organus, todėl po jos kyla komplikacijų rizika. Todėl gali atsirasti pneumotoraksas, poodinė emfizema, tarpuplaučio pneumotoraksas, dujų užpildymas arba žarnyno ar skrandžio troakaro punkcija, pilvo kraujagyslių pažeidimai, vietinis kraujavimas. Laparoskopinės procedūros draudžiamos vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, širdies ligomis (pvz., nepakankamumu, aritmija, po infarkto), taip pat nėščiosioms, vyresnėms nei 12 savaičių. Laparoskopija tikrai neatliekama žmonėms, sergantiems peritonitu, sutrikusia homeostaze, t.y., gebančiais palaikyti pastovius organizmo parametrus, ir sunkaus kraujotakos bei kvėpavimo nepakankamumo.
Verta žinotiBurnos bariatrinė chirurgija?
Taip, dabar tai įmanoma. Poznanėje ir Valbžyche jau buvo atliktos kelios bariatrinės operacijos endoskopiniu arba endoliuminariniu metodu. Taikant šią techniką nereikia daryti jokių pjūvių pilvo sienoje. Chirurgas per stemplę patenka į paciento pilvo ertmę. Pirmiausia į jį įkišamas endoskopas su specialia galvute. Endoskopinis metodas gali būti taikomas tiems pacientams, kuriems negalima atlikti klasikinės operacijos ar laparoskopijos.
Svarbu
Poradnikzdrowie.pl remia saugų gydymą ir orų žmonių, kenčiančių nuo nutukimo, gyvenimą. Šiame straipsnyje nėra nutukusius žmones diskriminuojančio ir stigmatizuojančio turinio.
Apie autoriųMagdalena GajdaNutukimo ligų ir ligomis sergančių žmonių diskriminacijos dėl nutukimo specialistas. Nutukusių žmonių fondo OD-WAGA prezidentas, Lenkijos nutukusių žmonių teisių socialinis ombudsmenas ir Lenkijos atstovas Europos nutukusių žmonių koalicijoje. Pagal profesiją - žurnalistas, besispecializuojantis šioje temojesveikatos, taip pat viešųjų ryšių, socialinio bendravimo, istorijų pasakojimo ir ĮSA specialistas. Privačiai - nutukimas nuo vaikystės, po bariatrinės operacijos 2010 m. Pradinis svoris - 136 kg, dabartinis svoris - 78 kg.