Motinos vaidmuo yra labiausiai aplinkos vertinamas moterų vaidmuo. Kad ir ką jie darytų, visada galite nurodyti jų klaidas ir priversti juos jaustis k altais. O motinos k altė ypač pražūtinga. Kodėl tai vyksta ir kaip su tuo kovoti?

Ar maitinate savo kūdikį iš buteliuko? Geras žmogus iš karto pasakys: „Tai negerai, jūs tai darote dėl patogumo ir atimdami iš savo kūdikio vertingas medžiagas, esančias motinos piene“. Arba: „Krūtis po 1 metų? Ką tu darai? Juk tavo pienas nieko vertas, o tu savo kūdikį „padarysi priklausomą“ nuo savęs. Ar duodate savo kūdikiui saldainių? Jūs suteikiate jam kariesą ir antsvorį. Ar neduodate saldumo? Leisk jam pabandyti, antraip kada nors pasiseks. Ar norite grįžti į darbą po motinystės? Ar mąstote savanaudiškai, o kaip jūsų vaiko poreikiai? Ar nusprendėte išeiti vaiko priežiūros atostogų? Prarasite šansą siekti karjeros, iškrisite iš darbo rinkos! Ar davėte savo vaiką į darželį? Kokia tu mama, tu jiems keliai stresą ir ligas. Ar turite vieną vaiką? Jis bus savanaudis, išlepintas ir netiks bendraamžių grupei. Nori ketverto? Tai perdėta, jūs įstrigsite namuose“. Ir taip būtų galima tęsti ir tęsti. Kiekviena jauna mama tai žino iš savo patirties. O baisiausia, kai vaikas turi kokių nors problemų – su sveikata, raida, o paskui su santykiais su bendraamžiais, su mokymusi. Nes tikriausiai mama kažką apleido… Susidūrusi su nuolatiniu vertinimu, moteris įsitikina, kad ji per mažai stengiasi, kad ji nėra gera mama, kad aiškiai daro kažką ne taip. Kodėl taip?

Aukai pasirinkta lytis

Daugumos gyvūnų rūšių kūdikiu, jo maitinimu, sauga ir vystymusi yra atsakinga patelė. Taip yra ir su žmonėmis. Nepaisant to, kad socialiniai santykiai vystosi link visiškos vyrų ir moterų lygybės, moterys dažniausiai lieka namuose su vaikais. – Taip pat reikia atsiminti, kad pirmasis ryšys, kuris užmezgamas tarp mamos ir vaiko, yra kiek kitoks nei tarp tėvo ir vaiko, nes jis susiformuoja iš prenatalinio gyvenimo periodo, – sako psichologė Marlena Trąbińska-Haduch. . – Tėtis santykius kuria kiek vėliau. Pačioje pradžioje jis nepatiria vaiko taip, kaip mama. Be to, po gimdymo moteris jaučia, kad tik ji moka gerai skaitytiJūsų mažylio poreikius, juos patenkinti ir kad jis labiausiai reikalingas vystymuisi. – Aš tai vadinu motiniška visagalybe. Tai galioja pirmiesiems 3-6 gyvenimo mėnesiams – aiškina psichologė. - Per šį laiką mamos dėmesys sutelkiamas į mažylį, todėl dažnai partneris atitraukiamas nuo reikalų, susijusių su vaiku.

Nėra sutikimo dėl klaidų

Kai moteris pastoja, ji dažnai supranta, kad daugiausia nuo jos priklauso, koks bus vaikas, kaip jis vystysis ir kaip elgsis. Tai reiškia, kad ji norėtų būti tobula mama. Tada ji vis rečiau daro klaidas, nes žino, kad jei ji suklups, tai turės neigiamą poveikį jos kūdikiui.

K altės jausmas gali kilti dėl bet kokių nesėkmių nėštumo ar gimdymo metu. Vėliau, vaikui paaugus, tai gali sukelti bet koks „kaip turi būti“ trūkumas arba įvairūs vaiko sunkumai, pvz., emociniai.

Moteris taip pat gali jaustis k alta, kad vaiko gyvenimas ją nepakankamai sugeria, nes, pavyzdžiui, jai svarbūs profesiniai reikalai. Maža to, mamos dažnai turi kuo skųstis savimi, jas visi vertina pagal efektyvumą ir efektyvumą. Jie turi derinti namų ir darbo pareigas, būti gerai prižiūrimi ir kartu suteikti vaikui kokybiškiausią laiką. – Mamos yra socialiai primestos, kad jos būtų tobulos, neklystų ir su viskuo susitvarkytų idealiai. O jie daro klaidas ir jaučiasi k alti, kad nepateisina šių socialinių lūkesčių, – sako psichologė. – Tiesą sakant, jie nesugeba jų įvykdyti. Jų yra per daug ir jie dažnai yra prieštaringi.

Verta žinoti

Partnerio kritika

Neretai vaikas turi problemų, kai tėvas k altina mamą, kad ji kažko nepaisė. Tai taikoma ligoms, pvz., įgimtoms, taip pat įvairiems vaiko elgesiams. Toks visos atsakomybės už vaiką perkėlimas moteriai gali atsirasti dėl kompetencijos stokos – tėtis mažai rūpinasi vaiku, nes tiki, kad nesusitvarkys, todėl jam trūksta elementarios informacijos apie priežiūrą, vystymąsi ir problemas. vaiko: „Tu turi autizmą“, „Verkia, nes alkanas, nes tavo pienas per stingas“. Lengviau k altinti moterį, nei mokytis tam tikra tema ir įsitraukti į problemų sprendimą.

Antrasis aspektas kyla iš įsitikinimų apie motinos vaidmenį, paimtą iš šeimos namų. Vyras mano, kad tai, ką padarė jo mama, yra natūralu, taip pat elgsis ir jo partnerė. Ir ji gali turėti kitų modelių ir planų, pvz., ji galvoja apie savo profesinę ateitį ir nenori likti namuose su vaiku iki 18 metų, nors jos mamapartneris taip ir padarė. Be to, vyrams sunkiau nei moterims susidoroti su nesėkmėmis ir jie mano, kad tai, kaip funkcionuoja jų šeima, ugdo jų savigarbą. Kai šeimoje kas nors negerai, norisi tikėti, kad atsistojo prieš progą, todėl dažnai k altina partnerius atsakomybe: „Būtent jūs priverčiate jį rėkti tiek, kiek jis kažko nori. Tu jį išmokei, kad: „Pasirūpink tuo, aš neturiu laiko“. Tačiau dažnai, kai moteris paprašo savo partnerio parodyti, kaip padaryti kažką kitaip, ji išgirsta: „Tai tavo vaidmuo, aš nusiplaunu rankas“. KAIP IŠ ŠIOS SITUACIJOS IŠRAYTI? Vienas iš būdų – nuo ​​pat pradžių įtraukti partnerį į rūpinimąsi vaiku, dalijantis kompetencijomis, bet neskaitant paskaitų ir nebariant. Čia veikia 3xP principas: parodyk, praktikuosi, pagirk. O tuomet verta atsitraukti, kad partneris galėtų pats dažniau pasirūpinti mažyliu. Kuo ilgiau moteris atitolina vyrą nuo vaiko priežiūros, tuo sunkiau atsisakyti šios srities. Tuo pačiu ji patenka į spąstus, nes tada vyras gali lengvai ją teisti.

Debiutas turi savo teises

Kai moteris debiutuoja kaip mama, ji atsiduria nežinomoje vietoje, net jei manė, kad anksčiau buvo tam gerai pasiruošusi. Tačiau visko neišmoksi iš knygų, filmų ar gimdymo mokykloje. Šių įgūdžių išmokstama veikiant. Mama dažnai intuityviai žino, ko reikia jos vaikui. Jis nuolat mokosi skaityti kūdikio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ši užduotis dažnai būna labai varginanti.

Motinos kelionės pradžioje moteris dažnai jaučiasi pasiklydusi prieš milžiniškas normas ir rekomendacijas. Viso to reikia vadovautis sveiku protu, atskirti ekspertų patarimus ir „patarėjų“ patarimus. Ir pasirinkite tai, kas tinka mamai ir kūdikiui, ir pakeiskite tai, kas netinka. Taip pat verta ieškoti palaikymo tiek iš savo mamos, kuri kažkada patyrė tą patį, tiek iš bendraamžių, nes jų patirtis gali būti neįkainojama ir įkvepianti. – Kiekviena moteris savo vaiką auklėja šiek tiek skirtingai – pabrėžia Marlena Trąbińska-Haduch. – Esame iš skirtingų šeimų, šiose šeimose buvo skirtingos taisyklės, skirtingos funkcionavimo ribos, skirtinga žinutė apie moters ir vyro vaidmenį, todėl irgi vienose šeimose gali sau leisti skirtingus dalykus, kitose – ne. Taip pat negalima įtikinti mamos, kad ji viena yra atsakinga už šeimą. Tam pasidavė mūsų mamų ir močiučių karta. – Tačiau mąstymas apie šeimą turėtų būti holistinis. Negalite k altinti vaiko, šeimos ar santuokos tik vieno žmogaus – sako psichologė.

Destruktyvi k altė

Auginant vaiką sunku nesijausti k altu dėl kažko padarymone taip. Bet kai mama, pavyzdžiui, šaukia ant vaiko, dar nereiškia, kad ji jį traumuos. Bet tada ji turėtų paaiškinti jam savo elgesį ir palengvinti situaciją. – K altės jausmas turi būti adekvatus padarytai žalai, – pabrėžia psichologė.

Kai mama mano, kad yra dėl ko nors k alta, ji turi savęs paklausti: „Už ką aš buvau atsakinga tam tikroje situacijoje, ką turėjau įtakos, o kam ne? Jei ji padarė klaidą, kitą kartą ji turėtų pabandyti padaryti kitaip. Tai vienintelis protingas sprendimas.

Savo k altės ugdymas yra kelias į niekur. Kartu tai atitraukia dėmesį nuo svarbiausio dalyko – vaiko. – Kai mama jaučiasi labai k alta, verta pasikalbėti su terapeutu. Reikia išeiti iš šio užburto rato ir pradėti džiaugtis motinyste, – sako psichologė. – Vaikai vieną dieną išeis iš namų, o mama turi būti palikta be k altės jausmo. Tačiau jie taip pat turi išeiti, jai nesijausdami k alta.

Tobulų mamų nebūna

Tikrai nėra vieno teisingo recepto būti mama. Motinystė yra labai asmeninis reikalas. Moteriai tai yra svarbiausias jos gyvenimo vaidmuo ir kiekviena iš jų stengiasi jį atlikti kuo geriau, rūpindamasi vaiku ir atiduodama jam daugiausiai savęs. Tačiau kartu tėvystė mokosi iš klaidų. Jų dėka mes keičiamės ir tobulėjame.

Prieš metus daktaras Donaldas W. Winnicottas, žymus pediatras ir psichoanalitikas, sakė, kad mama turi būti pakankamai gera. Tai reiškia, kad stengiesi išklausyti savo vaiką, reaguoti į jo poreikius, o kita vertus, jis turi teisę klysti, nes nemoka su viskuo susitvarkyti. Tai instinktyvi mama, kuri savo vaiką mokosi ne iš knygų ar žinynų, o būdama su juo. Tai tas, kuris vystosi kartu su vaiku, lydi jį kasdienėse situacijose ir palaiko streso metu. Mamai gali kilti abejonių, o kartais ir ji gali padaryti ką nors ne taip. Pasitaiko, kad priblokšta pareigų ji kartais maištauja. Tačiau ji yra pasirengusi mokytis ir tobulėti motinystėje. Nuolatinis savęs kankinimas sąžinės graužaties tai trikdo, apsunkina vaiko supratimą ir buvimą šalia jo. Tam reikia ne mūsų plakimo, o dėmesingo buvimo.

Pasak ekspertoMagdalena Trąbińska-Haduch, psichologė, terapeutė, Materpater terapinis ir edukacinis centras Varšuvoje

Vaikystės pėdsakai

Psichologiniame darbe dauguma terapinių krypčių grįžta į praeitį, tikrinama, kokia buvo paciento vaikystė, koks jos pagrindas. Todėl tapo įprasta manyti, kad psichologai mano, kad jei kas nors negerai suaugusišeina, dėl visko k alta mama. Tai didelis protinis trumpinys. Kalbama ne apie k altę, o apie atsakomybę. Ir tai galioja ne tik mamai, nes atsakingas ir vaiko partneris ar tėvas, taip pat aplinka, kurioje vaikas augo. Tačiau šis protinis kelias stigmatizuoja motinas. Ir kadangi paprastas žmogus nevisiškai suvokia, kas yra psichoterapija, naudodamas šią nuorodą, jis įskaudina savo mamą.

Terapijoje kalbama ne apie tai, kad pacientė ją k altina ir sako: aš jau sveika. Apgaulė yra ta, kad jis pamatytų tikrąją motiną visa šviesa – kad tikrai yra dalykų, už kuriuos ji yra atsakinga už tai, kad padarė neteisingai, bet ir už tai, kad ji padarė daug gerų dalykų. Tai daroma ir siekiant išmokyti pacientą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, bet ir skirtis, suteikti sau teisę į klaidas ir sėkmes. Esmė nek altinti mamos ir už juos atsiskaityti. Nors kartais pacientams toks poreikis būna, o kai kurioms šeimoms apsivalymas, kai ateina suaugęs vaikas ir pasikalba, ką turi daryti su mama. Tačiau esmė ne ugdyti jausmą, kad dėl visko k alta mama. Ji yra atsakinga už tiek daug dalykų ir vaiko gyvenimo aspektų, tačiau tam tikru momentu ši motiniška atsakomybė baigiasi. Antras dalykas yra tai, kad motina bus atsakinga už visą suaugusio vaiko gyvenimą. Nes tik suaugę žmonės liudija, kad juos auklėjo tėvai.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija