Užmaskuota depresija yra specifinis depresijos sutrikimo tipas, sukeliantis nespecifinius simptomus, kurie skiriasi nuo klasikinių ligos simptomų. Tai gali būti įvairaus pobūdžio skausmas, nerimas, fobijos, kompulsijos, kraujotakos sistemos sutrikimai, valgymo sutrikimai, polinkis į stimuliatorius. Dėl nespecifinių simptomų užmaskuota depresija dažnai painiojama su somatiniais sutrikimais ir netinkamai gydoma.
Užmaskuota depresijakartais vadinama „depresija be depresijos“ – taip yra todėl, kad ji sukelia simptomus, visiškai nesusijusius su stereotipiniu šios ligos įvaizdžiu. Galvos skausmai, raumenų įtampa, odos niežulys, spaudimo šuoliai, anoreksija, svorio kritimas – tiek pacientai, tiek gydytojai panašius simptomus sieja su somatinėmis ligomis ir stengiasi su jais kovoti nuskausminančiais vaistais, vaistais ar dieta.
Tuo tarpu tai gali būti „kaukės“, po kuriomis slepiama tikroji negalavimo priežastis, t. y. depresija.
Užmaskuota depresija – simptomai
Depresija dažniausiai vadinama sielos liga ir dažniausiai diagnozuojama remiantis su psichine sfera susijusiais sutrikimais, tokiais kaip prislėgta nuotaika, motyvacijos stoka, apatija, žema savivertė, nemiga. Esant užmaskuotai depresijai, panašių požymių paprastai būna mažai arba jų visai nėra. Vietoj jų išryškėja kūno simptomai, vadinami „kaukėmis“.
Specialistai išskiria 5 kaukių tipus:
skausmo kaukės- depresijos simptomas tada yra įvairios kilmės skausmas, dažniausiai galvos skausmas, bet gali paveikti ir raumenis (nugarą, kaklą, pečius, rankas), lytinius organus , specifiniai nervai (pvz., sėdmenų), ir net širdis – tuomet depresiją lengva supainioti su koronarine širdies liga ar širdies priepuoliu;
vegetatyvinės ir psichosomatinės kaukės- nurodo įvairius organizmo signalus, tokius kaip odos niežėjimas, neramių kojų sindromas, virškinimo sutrikimai (pykinimas, vidurių užkietėjimas, diegliai), širdies plakimas, šokinėjimas spaudimas. Jie taip pat gali pasireikšti natūralių organizmo funkcionavimo ciklų pokyčiais, pvz., moterų menstruacinio ciklo sutrikimais, lytinio potraukio sutrikimais. Taip pat galimi galvos svaigimas, atminties, koncentracijos, informacijos įsisavinimo sutrikimai;
psichopatologinės kaukės- tai simptomai, būdingi psichikos ligoms, tokioms kaip nerimo sutrikimai (lėtinis nerimo ar panikos priepuoliai), fobijos ir kompulsijos (ypač agorafobija, anoreksija);
elgesio kaukės- yra susijusios su elgesio ar įpročių pokyčiais, per kuriuos pacientas nori paskandinti depresines psichikos būsenas. Tai taikoma priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų ar narkotikų, taip pat kasdieniams ritualams, atitraukiantiems dėmesį nuo ligos, pvz., persivalgymui ar apsipirkinėjimui;
cirkadinio ritmo sutrikimai- susirūpinimas dėl reguliaraus organizmo funkcionavimo dienos ir nakties metu. Šie simptomai gali pasireikšti kaip sunku užmigti, nemiga naktį arba per didelis mieguistumas dieną.
Tai jums bus naudingaApskaičiuota, kad užmaskuota depresija žmonėms pasireiškia 3 kartus dažniau nei klasikinė šios ligos forma. Nepaisant to, ji diagnozuojama labai retai.
Moterys nuo 20 iki 30 metų dažniausiai suserga tokio tipo depresija. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasireiškia klasikinės depresijos formos fazės, besikeičiančios su užmaskuotos depresijos fazėmis.
Užmaskuota depresija – diagnozė
Užmaskuotos depresijos diagnozė labai sunki, nes jos simptomai „apsimeta“ kitų populiarių somatinių ligų simptomais ir nėra labai ryškūs. Galvos skausmas lengvai suvokiamas kaip pasikartojančios migrenos požymis, raumenų ar nervų skausmas dažnai yra susijęs su diskopatija, širdies skausmais sergant vainikinių arterijų liga, virškinimo sutrikimais su dirgliosios žarnos sindromu ir kt.
Prieš nukreipdami pas psichiatrą, pacientai paprastai gyja mėnesius ar net metus nuo negalavimų, kurių iš tikrųjų neserga. Depresija įtariama tik tada, kai užsakyti tyrimai nieko nerodo, o išrašyti vaistai nepagerina savijautos.
Deja, dėl sudėtingo klinikinio užmaskuotos depresijos vaizdo, prieš ją diagnozuojant turi būti atlikti būtini tyrimai, kurie pašalins somatinę ligą.
Užmaskuota depresija – gydymas
Užmaskuotos depresijos gydymui naudojami tie patys vaistai, kaip ir esant tipinei šios ligos formai, tai yra antidepresantai. Jų atranką atlieka gydytojas psichiatras, kuris, skirdamas tam tikrą vaistą, atsižvelgia į konkretaus paciento simptomų tipą ir sunkumą bei jo sveikatos būklę. Farmakologinė terapija gali būti papildyta individualia ar grupine psichoterapija, kuri pagreitina gydymo procesą ir sumažina atkryčio riziką.
Gydymas antidepresantais turi būti pradėtas kuo greičiau, ypač tiems žmonėms, kurie anksčiau buvo linkę įdepresija arba yra šios ligos epizodų. Jei nepradėsite gydymo, gali išsivystyti pažengusi depresijos forma su visais jai būdingais simptomais.