Karščiavimo priepuoliai yra simptomas vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus. Jis atsiranda dėl nesubrendusios vaiko nervų sistemos reakcijos į padidėjusią kūno temperatūrą. Tačiau reikia atsiminti, kad suaugusiesiems galimi ir febriliniai priepuoliai. Kokios yra febrilinių priepuolių priežastys, ką daryti ištikus priepuoliui, kaip vyksta gydymas ir ar jų komplikacijos rimtos?

Karščiavimo priepuoliaidažniausiai būna lengvi ir nesukelia nuolatinių neurologinių pažeidimų. Net ir tokiu atveju priepuolis gali atrodyti pavojingas ir gali būti traumuojantis vaiką bei jo tėvus.

Karščiavimo priepuoliai – priežastys

Karščiavimo priepuoliai yra gana dažnas reiškinys, pasireiškiantis maždaug 3–5 % vaikų. Jų kilmė yra sudėtinga ir priklauso nuo aplinkos ir genetinių veiksnių.

Atminkite, kad karščiavimas yra natūralus jūsų organizmo atsakas į infekciją. Padidėjus kūno temperatūrai, išsiskiria daug citokinų – molekulių, skirtų mobilizuoti organizmą kovai su patogenu.

Vaiko smegenys vystymosi laikotarpiu tampa labiau linkusios į susijaudinimą, todėl šis citokinų išsiskyrimas gali pakeisti jo įprastą elektrinį aktyvumą ir sukelti traukulius.

Karščiavimo priepuoliai dažniausiai būna šeiminiai ir statistiškai dažniau pasitaiko berniukams.

Jie paprastai atsiranda karščiuojant aukštesnėje nei 38 ° C temperatūroje, kartais ir esant žemesnei temperatūrai arba prieš karščiavimo piką.

Dažniausios tokio kūno temperatūros padidėjimo vaikams priežastys yra viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos, infekcinės ligos vaikystėje ir virškinimo sistemos infekcijos. Kai kuriais atvejais elektrolitų sutrikimai, pvz., natrio, kalcio ar geležies trūkumas, taip pat gali sukelti karščiavimo priepuolius.

Karščiavimo priepuoliai – simptomai

Tipinė febrilinių priepuolių eiga yra:

  • kūno raumenų susitraukimas ir drebulys
  • nekontroliuojami galūnių judesiai
  • blyški arba mėlyna oda
  • sąmonės netekimas
  • seilėtekis ar putplastis burnos išskyros
  • atsukti akių obuolius atgal
  • kvėpavimo ritmo sutrikimas

Priepuolį taip pat gali lydėti vėmimas, šlapimo nelaikymas ir išmatų nelaikymas.

Po priepuolio vaikas gali būti sumišęs, irzlus ir turėti orientacijos problemų.

Šie simptomai paprastai išnyksta per 30 minučių.

Dėl simptomų sunkumo ir komplikacijų rizikos yra dviejų tipų febriliniai priepuoliai: paprasti ir sudėtingi.

  • Paprasti karščiavimo priepuoliaisudaro apie 70 % priepuolių, dažniausiai paveikia visą kūną ir trunka apie 3–5 minutes. Simptomai išnyksta savaime ir nėra linkę kartotis per 24 valandas.
  • Sudėtiniai febriliniai traukuliaiyra ilgesni, trunka ilgiau nei 10 minučių. Traukuliai dažnai būna židininiai, tai yra, paveikia tik tam tikras raumenų grupes – pavyzdžiui, vienoje kūno pusėje arba pasirinktoje galūnėje
    Poepizodinis mieguistumas ir sumišimas gali išlikti ilgiau nei 1 valandą. Šie simptomai kartais siejami su atsiradusiu vadinamuoju Toddo paralyžius – trumpalaikis vienos kūno pusės raumenų paralyžius
    Sudėtingi priepuoliai linkę kartotis – dažnai>2 priepuoliai atsiranda per 24 valandas.
    Kartais reikia sustabdyti priepuolį yra prieštraukulinių vaistų vartojimas. Vaikams, kuriems pasireiškia šio tipo priepuoliai, yra didesnė neurologinių komplikacijų, įskaitant epilepsijos išsivystymo, rizika.

Sunkiausias sudėtingų febrilinių traukulių tipas yra vadinamasis febrile status epilepticus (febrile status epilepticus), trunkantis ilgiau nei 30 minučių. Paprastai tam reikia medicininės intervencijos ir išsamios neurologinės diagnostikos.

Karščiavimo traukuliai – diagnozė

Karščiavimo priepuolių diagnozė yra skirta atmesti kitas, potencialiai pavojingas priepuolio priežastis.

Paprasti febriliniai traukuliai yra lengvi, praeina savaime ir nepalieka jokių neurologinių defektų. Fizinės ir neurologinės vaiko apžiūros po tokio priepuolio rezultatas nėra nenormalus.

Taip pat nėra reikšmingų indikacijų smegenų vaizdavimo tyrimams, pvz., kompiuterinei tomografijai ar magnetinio rezonanso tomografijai.

Kompleksinių priepuolių ir visų „įtartinų“ atvejų diagnozė atrodo kitaip – ​​jei gydytojas pastebės nerimą keliančius nuolatinius neurologinius simptomus, tokius kaip žvairumas – greičiausiai paskirs papildomus tyrimus.

Bet kokia įtariama centrinės nervų sistemos infekcija (pvz., meningitas) turi būti patikrinta juosmenine punkcija ir CSF tyrimu.

Taip pat turi būti atlikta išsami diagnostikajauniausių vaikų, iki 1 metų amžiaus. Centrinės nervų sistemos infekcijos gali būti netipiškos arba nesukelti jokių simptomų.

Vertingos informacijos gydytojui visada suteikia pokalbis su vaiko tėvais – turėtumėte tikėtis klausimų tiek apie priepuolio eigą, tiek apie psichomotorinę raidą ankstesniais gyvenimo etapais, tiek apie skiepų istoriją.

Atliekant diferencinę diagnozę, be neuroinfekcijų, atsižvelgiama ir į epilepsiją. Jei prieš karščiavimo priepuolį kada nors buvo priepuolis, nesusijęs su karščiavimu, tai rodo priepuolį, kai karščiavimas buvo tik provokuojantis veiksnys.

Karščiavimo priepuolių gydymas

Karščiavimo priepuolis gali atrodyti pavojingas ir sukelti paralyžiuojančią baimę tėvams.

Jai įvykus, išlikite ramūs, paguldykite vaiką ant stabilaus paviršiaus (pvz., grindų) ir apsaugokite nuo galimų sužalojimų.

Labai svarbu apsisaugoti nuo užspringimo – reikia įsitikinti, kad vaikui nieko nėra burnoje, arba ištuštinti iš burnos maisto likučius ar bet kokius daiktus. Nebandykite priversti vaiko traukulių ar galūnių judesių pailsėti.

Pirmą karščiavimo priepuolių epizodą visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta jų priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Jei priepuolius lydi nerimą keliantys simptomai, pvz., padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, užsitęsęs sąmonės sutrikimas arba priepuolis, trunkantis ilgiau nei 5 minutes, turėtumėte kviesti greitąją pagalbą.

Paprastas karščiavimo priepuolis nėra hospitalizacijos indikacija – paprastai jis trunka neilgai ir nereikia pertraukti vaistų nuo traukulių.

Tokio priepuolio gydymas daugiausia grindžiamas vaistų, kurie palengvina infekcijos simptomus, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas, skyrimu.

Jei diagnozuojamas bakterinis infekcijos fonas (pvz., krūtinės angina), į gydymą įtraukiami antibiotikai. Pacientus, kuriems yra sudėtingi priepuoliai, paprastai reikia hospitalizuoti ir agresyvesnio gydymo.

Esant užsitęsusiems priepuoliams, prieštraukulinį poveikį turintys benzodiazepinų preparatai yra leidžiami į veną arba į tiesiąją žarną

Kiekvienas febrilinių priepuolių epizodas kelia atkryčio riziką. Moksliniais tyrimais pagrįstose gairėse nerekomenduojama nuolat vartoti prieštraukulinius vaistus, kad būtų išvengta traukulių.

Bandymai sumažinti vaiko karščiavimą fiziškai vėsindami arba skiriant karščiavimą mažinančių vaistų priepuolių dažnumo nesumažina. Jie raminatačiau jie yra ligos simptomai ir gali padėti pagerinti vaiko komfortą ir savijautą.

Kai kuriais pasikartojančių priepuolių atvejais tėvai gali duoti prieštraukulinių vaistų (pvz., Diazepamo) namuose, tinkamai apmokę gydytoją.

Karščiavimo priepuoliai – prognozė

Karščiavimo priepuolių prognozė daugeliu atvejų yra gera – būklė yra lengva ir praeina savaime.

Paprasti febriliniai traukuliai nesukelia ilgalaikio neurologinio deficito, neturi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, o jų polinkis atsinaujinti mažėja su amžiumi ir bręstant centrinės nervų sistemos struktūroms

Jie gali šiek tiek padidinti epilepsijos riziką vėliau gyvenime. Veiksniai, rodantys didesnę karščiavimo priepuolių pasikartojimo tikimybę, yra šie:

  • interviu, kuriame nurodoma, kad šeimoje buvo priepuolių
  • pirmasis karščiavimo priepuolių pasireiškimas iki 18 mėnesių
  • karščiavimo traukuliai esant kūno temperatūrai<38°C
  • traukulių atsiradimas netrukus po karščiavimo pradžios ( <1h)

Sudėtingiems karščiavimo priepuoliams būdingas didesnis polinkis kartotis ir epilepsijos rizika, palyginti su paprastais febriliniais priepuoliais.

Suaugusiųjų karščiavimo priepuoliai

Vyresnių vaikų ir paauglių tėvai bei suaugusieji dažnai klaidingai febrilinius priepuolius vadina febriliniais priepuoliais.

Kaip minėta aukščiau, karščiavimo priepuolių apibrėžimas yra labai tikslus ir taikomas tik vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Tik tokiame amžiuje centrinės nervų sistemos struktūrų nesubrendimas gali sukelti karščiavimo priepuolius.

Vyresniems vaikams ir suaugusiems priepuolių priežasčių reikėtų ieškoti kitur – jie gali būti epilepsijos simptomas. Tada karščiavimas yra tik veiksnys, kuris apsunkina pagrindinės ligos simptomus.

Taip pat atsitinka, kad pacientai traukulių sąvoką painioja su kitais simptomais, kurie gali lydėti karščiavimą. Tai, pavyzdžiui, š altkrėtis arba karščiuojantis alpimas.

Tokiais atvejais raktas į teisingą diagnozę yra išsami ligos istorija, papildyta fizine apžiūra ir galbūt papildomais tyrimais.

  • 9 klausimai apie vaiko karščiavimą
  • Vaikų karščiavimas ne visada pavojingas
  • Naminiai karščiavimo mažinimo būdai
Apie autoriųKšyštofas ​​BialazitasMedicinos studentas Collegium Medicum Krokuvoje, pamažu patenkantis į nuolatinių gydytojo darbo iššūkių pasaulį. Ypačdomisi ginekologija ir akušerija, pediatrija ir gyvenimo būdo medicina. Užsienio kalbų, kelionių ir kalnų žygių mėgėjas.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Vaiko sveikata