- Vandenilio kvėpavimo testas (PPO) – testo indikacijos
- Vandenilio kvėpavimo testas (PPO) – kaip pasiruošti tyrimui?
- Vandenilio kvėpavimo testas – kas tai?
- Vandenilio kvėpavimo testas – standartai. Rezultatų interpretavimas
Vandenilio kvėpavimo testas (PPO) yra testas, padedantis nustatyti, ar jūsų kūnas tinkamai virškina ir pasisavina angliavandenius. Vandenilio kvėpavimo testą, be kita ko, atlieka įtarus laktozės, fruktozės ar kitų cukrų netoleravimą. Kas yra vandenilio kvėpavimo testas? Kokie yra šio testo standartai? Kaip interpretuoti jo rezultatus?
Vandenilio kvėpavimo testas(PPO) yra testas, kuris aptinka vandenilį ir nustato jo lygį iškvepiamame ore, pacientui suteikus angliavandenių (cukrų).
Vandenilis yra dujos, kurias gamina fermentacijos procese bakterijos, veikiančios angliavandenius storojoje arba plonojoje žarnoje. Tada jis patenka į kraują, o tada į alveoles, iš kurių pašalinamas per kvėpavimo takus. Sergant kai kuriomis ligomis, dauguma arba visi suvartoti angliavandeniai nesuvirškinami, o storojoje žarnoje vyksta per didelė, nenormali fermentacija, dėl kurios susidaro daug vandenilio.
Vandenilio kvėpavimo testas (PPO) – testo indikacijos
Minėtas procesas vyksta esant laktozės, fruktozės ir kitų cukrų – sacharozės, sorbitolio ar ksilitolio – malabsorbcijai arba netoleravimui, todėl įtarus šio tipo maisto netoleravimą, reikia atlikti tyrimą. Be to, vandenilio kvėpavimo testą reikia atlikti, kai įtariama, kad plonosios žarnos bakterijos dauginasi, yra dirgliosios žarnos sindromas.
Todėl tyrimas skirtas žmonėms, kovojantiems su varginančiais virškinimo sistemos simptomais, tokiais kaip pvz. nuolatinis pilvo pūtimas, per didelio dujų susidarymo pilve pojūtis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba pilvo skausmas, atsirandantis pavartojus angliavandenių arba lėtinis (trunkantis mažiausiai 3 mėnesius).
Vandenilio kvėpavimo testas (PPO) – kaip pasiruošti tyrimui?
- likus kelioms dienoms iki tyrimo (iki apžiūros dienos) reikia susilaikyti nuo tokių vaistų kaip: vitaminų, aspirino, antibiotikų, vidurius laisvinančių vaistų;
- dieną prieš tyrimą laikykitės tinkamos mitybos – venkite pučiančių daržovių, tokių kaip: kopūstai, svogūnai, porai, pupelės, raugintos daržovės; negalima gerti pieno ir vaisių sulčių; paskutinis valgis dieną prieštestas turi būti gausus ir mažai skaidulų;
- neturėtumėte rūkyti cigarečių iš vakaro prieš tyrimą ir tyrimo dieną bei tyrimo metu;
- Prieš tyrimą turėtumėte kruopščiai išsivalyti dantis ir išsivalyti liežuvį. Žmonės, turintys protezus, tyrimo dieną neturėtų naudoti klijų;
- turėtumėte pranešti apie tyrimą tuščiu skrandžiu (12 valandų po paskutinio valgio). Tačiau galite išgerti stiklinę mineralinio vandens (be cukraus ar kvapiųjų medžiagų);
Vandenilio kvėpavimo testas – kas tai?
Testą sudaro iškvepiamo oro mėginių paėmimas į specialų prietaisą, kuris vėliau parodo vandenilio kiekį iškvepiamame ore.
Pacientams, kuriems yra didelis cukraus netoleravimas, tyrimo metu gali atsirasti dujų, pilvo skausmas arba laisvos išmatos.
Pirmasis oro mėginys imamas tuščiu skrandžiu (prieš angliavandenių vartojimą). Pacientas giliai įkvepia, apie 15 sekundžių sulaiko orą plaučiuose, o po to energingai iškvepia per prietaisą, matuojantį vandenilio koncentraciją ore. Tada pacientui duodama gerti skysčio, kuriame yra tam tikros rūšies angliavandenių (pvz., laktozės). Kitas tyrimo etapas – oro mėginių ėmimas tam tikrais intervalais, pvz., 20, 40, 60, 80, 100, 120, 140, 160 ir 180 minučių nuo konkrečios rūšies cukraus tirpalo suleidimo iki gėrimo. Atsisiuntimų skaičius priklauso nuo medicinos įstaigos, kurioje atliekamas tyrimas.
Testo kaina yra apie 200 PLN.
SvarbuVandenilio kvėpavimo testas – kontraindikacijos
Tyrimo negalima atlikti žmonėms, turintiems įgimtą fruktozės netoleravimą arba kuriems nustatyta ar įtariama hipoglikemija po valgio.
Antibiotikų vartojimas paskutinį mėnesį, rentgenografija ir kolonoskopija per paskutines 4 savaites bei ileostomija (stoma, padaryta plonojoje žarnoje) yra santykinės kontraindikacijos.
Vandenilio kvėpavimo testas – standartai. Rezultatų interpretavimas
Sveiko žmogaus pradinis vandenilio išsiskyrimas neturėtų viršyti 10 ppm. Be to, atliekant vėlesnius matavimus koncentracija nepadidėja virš 20 ppm (vandenilio matavimas išreiškiamas ppm – milijoninėmis dalimis, t. y. dalelėmis iš milijono)
Esant sutrikusiam cukraus įsisavinimui, vandenilio molekulių kiekis iškvepiamame ore padidėja daugiau nei 20 ppm, palyginti su pradine verte (prieš geriant skystį, kuriame yra angliavandenių). Pasak kitų, šis rezultatas taip pat yra teigiamas, jei vandenilio kiekis trijuose iš eilės iškvepiamo oro mėginiuose viršija bazinę vertę bent jau3 ppm.
Aiškinant tyrimo rezultatus reikia atsižvelgti į veiksnius, kurie gali juos iškraipyti, įskaitant: neseniai vartotą antibiotikų terapiją, nuolatinį salicilatų vartojimą, būklę po žarnyno rezekcijos, sunkų dantų ėduonį, rūkymą.