Kardiomegalija – tai širdies išsiplėtimas, tačiau tai nėra savaime liga, o simptomas, matomas atliekant vaizdinius tyrimus. Tai gali sukelti daugybė sąlygų, todėl verta išsiaiškinti, dėl kokių negalavimų jūsų širdis gali būti per didelė. Ar gydoma kardiomegalija?

Kardiomegalijanėra atskiras ligos požymis, o simptomas, kuris gali pasireikšti sergant daugeliu ligų, ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos, dažnai siejamas su širdies nepakankamumu. , kuris yra jo simptomas arba sukelia jį. Kardiomegalijos dažnis priklauso nuo amžiaus, taigi: iki 30 metų: šia liga serga apie 8% vyrų ir 5% moterų, po 70 metų – atitinkamai 33% ir 49%. Širdies padidėjimo diagnozė nereikalauja sudėtingų tyrimų. Verta prisiminti, kad kardiomegalija turi daug neigiamų padarinių, įskaitant labai pavojingus embolinius pokyčius (insultus) arba rimo sutrikimus, kurie gali sukelti širdies sustojimą ir mirtį. Dėl šios priežasties būtina užkirsti kelią ligoms, sukeliančioms kardiomegaliją, o joms atsiradus – tinkamai gydyti.

Širdies dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz., amžiaus, lyties, kūno sudėties, gyvenimo būdo, krūtinės defektų. Dviejų skirtingų žmonių vienodas šio organo dydis nebūtinai reiškia, kad abu yra tinkamo dydžio, vertinant širdį atsižvelgiama į lytį ir kūno svorį, svarbu, kad šis organas būtų proporcingas mūsų figūrai, taigi. efektyviai pumpuoja kraują, priklausomai nuo jo poreikio.

Širdies išsiplėtimo priežastis verčia ją pernelyg dirbti, palyginti su jos pajėgumu, t. y. perkrova. Ją sukelia per didelis krūvis (kai kurie sportuojantys sportininkai), kai raumenų poreikis neproporcingas širdies darbingumui, bet ir dėl daugelio ligų, dažnas jų bruožas – sutrikusi kraujotaka kraujagyslėmis.

Širdies perkrova sukelia du atsakymus, nesvarbu, ar tai tūrio perkrova, ar slėgio perkrova. Jei širdis turi perpumpuoti per daug kraujo (tūrinė perkrova), pvz., esant vožtuvų defektui, kai kraujas grįžta atgal į skilvelius, o padidėjęs tūris išpumpuojamas kito susitraukimo metu, ji greičiau ištempia savo sieneles. Kita vertus, jei pasipriešinimas, kurį jis turi įveikti, padidėja, t. y. sukuriamas slėgis turi būti didesnis (perkrovahipertenzija), pvz., dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjimas yra širdies raumens masės padidėjimo rezultatas (vadinamoji koncentrinė hipertrofija).

Širdies padidėjimas, priešingai nei būtų galima manyti, nėra pageidautinas ir nepagerina šio organo veiklos. Esant tūrio perkrovai ir skilvelių tempimui, jų tūris didėja, tačiau raumens struktūra nekinta, todėl sutrinka kameros tūrio ir raumenų masės kiekio santykis. Energijos padidėjimas, reikalingas reikiamam kraujo kiekiui išsiurbti, nėra patenkintas, o širdis tampa neefektyvi. Taip pat nepalanki yra koncentrinė hipertrofija (t.y. raumenų masės padidėjimas), kurią sukelia slėgio perkrovimas ar įgimtos ligos, daugeliu atvejų raumenų hipertrofija atsiranda dėl per silpnos širdies veiklos, kurią organizmas bando kompensuoti didindamas savo masę. Šiuo atveju širdies darbo kokybės pablogėjimas turi kitokią priežastį nei tūrio perkrovos atveju. Čia stora skilvelio sienelė trukdo pilnam atsipalaidavimui, ertmių išsiplėtimui, į širdį grįžtančiam kraujui nebėra kur tekėti, todėl sumažėja jo kiekis, patenkantis į arterijas, net jei ir išsaugomas raumenų darbingumas.

Ligos, kurios gali sukelti kardiomegaliją

Širdies padidėjimo priežastys yra labai įvairios, tai gali būti įgimtos ir visą gyvenimą trunkančios ligos, širdies, bet ir kitų organų ligos

Tipiškos kardiomegalijos širdies priežastys:

  • širdies nepakankamumas
  • vožtuvų nepakankamumas – tai yra tada, kai širdis pumpuoja daugiau kraujo, kai diastolės metu grįžta į skilvelius,
  • vožtuvų stenozė, šiuo atveju daugiau darbo yra susiję su papildomo pasipriešinimo ištekančio kraujo įveikimu,
  • nuotėkio defektai, t. y. nenormalios širdies angos, dėl kurių kraujas teka tarp dešinės ir kairiosios jos dalių ir padidėja per širdį pratekančio kraujo kiekis,
  • hipertenzija,
  • hipertrofinė kardiomiopatija, būdinga šiam simptomui. Širdies padidėjimas dažnai yra vienintelis jos simptomas, jis susijęs su pernelyg dideliu širdies raumens vystymusi ir turi daug nepalankių pasekmių, pvz., gali pasireikšti išeminė širdies liga. Taip yra dėl to, kad vainikinės kraujagyslės yra per mažos, kad aprūpintų krauju pakankamai, kad galėtų prisitaikyti prie padidėjusios širdies raumens masės. Hipertrofinė kardiomiopatija yra genetinė liga, kuri pasireiškia gana retai, maždaug 0,2 % gyventojų,
  • Išsiplėtusi kardiomiopatija, šiuo atveju širdis padidėja dėl širdies ertmių tūrio padidėjimo beširdies raumens augimas, dėl kurio susilpnėja širdies veikla ir sumažėja sistolinė funkcija. Šios ligos priežasčių yra daug, pvz., genetinės mutacijos, buvęs miokarditas, toksinai (alkoholis, chemoterapija), kai kurios iš jų lieka nežinomos,
  • pogimdyminė kardiomiopatija, kuri yra išsiplėtusios kardiomiopatijos rūšis,
  • plautinė hipertenzija, t.y. padidėjęs slėgis plaučių arterijoje (kraujagyslė, einanti iš dešiniojo skilvelio),
  • miokarditas,
  • skysčio perikarde, krūtinės ląstos rentgeno tyrimo metu širdies kontūrai atrodo padidėję, tačiau realiai tokį vaizdą susidaro susikaupęs skystis, tempiant perikardo maišelį, pašalinus skystį, širdies vaizdas išlieka normalus,

Su širdimi nesusijusios kardiomegalijos priežastys:

  • nutukimas ir susijusi hipertenzija,
  • plaučių ligos - astma, LOPL,
  • anemija,
  • skydliaukės liga – hipotirozė ir miksedema,
  • hipofizės ligos - akromegalija,
  • hemochromatozė ir kitos saugojimo ligos, pvz., amiloidozė,
  • pažengęs inkstų nepakankamumas,
  • diabetas,
  • jungiamojo audinio ligos,
  • varžybinis sportas,

Pati kardiomegalija yra simptomas, labai dažnai jis lieka neatrastas arba atsitiktinai atskleistas, tačiau kartais gali sukelti ir tam tikrą diskomfortą. Paprastai jie atsiranda dėl ligos, sukeliančios širdies padidėjimą, ir jie yra dominuojantys. Ją dažnai lydi: dusulys, aritmija ir netolygaus širdies plakimo jausmas, patinimas, krūtinės skausmas, alpimas, galvos svaigimas. Visi šie simptomai gali reikšti gyvybei pavojingų ligų buvimą, todėl jiems atsiradus būtina medicininė konsultacija

Kardiomegalija: rizikos veiksniai ir prevencija

Širdies padidėjimo rizika yra tiesiogiai susijusi su ją sukeliančių ligų rizika, mūsų gyvenimo būdas ir būklių, galinčių ją sukelti, gydymas yra labai svarbus, jei norime apsisaugoti nuo šio negalavimo. Todėl būtina: reguliari kraujospūdžio kontrolė, ypač sergantiesiems hipertenzija, išeminės širdies ligos gydymas, skydliaukės ir plaučių ligų gydymas, diabeto ir cholesterolio kiekio kontrolė. Ne mažiau svarbus yra sveikas gyvenimo būdas, įgyvendinamas tokiais paprastais veiksmais kaip: mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo, vengti alkoholio vartojimo ir fizinio aktyvumo. Deja, yra ligų, kurių mes nekontroliuojame, tai daugiausia įgimtos ligos, tokios kaip: hipertrofinė kardiomiopatija, nustatyta giminaičiams, įgimtos širdies ydos – vožtuvų defektai,nenormalios širdies ertmių jungtys. Tokiais atvejais svarbu žinoti apie šių ligų buvimą šeimoje, o atsiradus nerimą keliantiems simptomams kreiptis į gydytoją ir informuoti jį apie tokių ligų buvimą artimiesiems

Kardiomegalija: galimos komplikacijos

Kardiomegalija, nors tai yra simptomas, taip pat gali turėti tam tikrų pasekmių savaime, todėl svarbu užkirsti kelią ir gydyti pagrindines ligas, kad neatsirastų komplikacijų arba jos gerokai vėluotų. Galimos pasekmės: širdies nepakankamumas (ši liga gali būti ne tik padidėjusios širdies priežastis, bet ir pasekmė), periferinė embolija, t. y. krešulių susidarymas išsiplėtusiose širdies ertmėse, kurios vėliau patenka į smegenis ir sukelia insultą arba vainikines kraujagysles. sukeliantis širdies priepuolį. Pavojingiausia komplikacija yra staigus širdies sustojimas ir mirtis, taip nutinka todėl, kad kartais kardiomegalija sukelia rimtų aritmijų, kai širdis plaka per greitai arba per lėtai, todėl susitraukimai tampa neveiksmingi.

Kardiomegalijos diagnozei atlikti sudėtingų tyrimų nereikia

Pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti širdies figūros padidėjimą, yra krūtinės ląstos rentgenograma, čia vertinamas vadinamasis kardiopulmoninis indeksas, t.y. širdies pločio santykis su visu skersiniu matmeniu. krūtinė. Jei šis indeksas viršija 0,5, ty širdies kontūras yra didesnis nei pusė krūtinės dydžio, manoma, kad jis padidės. Šią būklę galima nustatyti arba įtarti ir remiantis kitais tyrimais: kardiomegalijai būdingi tam tikri EKG įrašo požymiai – daugiausia aukšti priekinės širdies laidų vingiai, patvirtinimas palengvina vadinamojo Sokolovo indekso apskaičiavimą. Taip pat EKG matomi išemijos požymiai arba skilvelio laidumo sutrikimai gali būti diagnostiniai ir kelti įtarimą dėl širdies padidėjimo. Kitas svarbus tyrimas – echokardiografija, tai yra vadinamasis širdies aidas, leidžiantis ne tik tiksliai įvertinti padidėjimą, išsiaiškinti, kurią širdies dalį jis pažeidžia, bet ir diagnozuoti daugybę šios būklės priežasčių. Kitas echokardiografijos privalumas – galimybė objektyviai ištirti ir stebėti ligos sunkumą. Kitas testas – streso testas įvertina širdies darbą fizinio krūvio metu ir diagnozuoja galimą širdies padidėjimą lydinčią išemiją. Iš vaizdinių tyrimų taip pat taikoma kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija, pastarasis iš šių tyrimų naudojamas retai, tačiau labai tikslus, jo dėka, panašiai echokardiografijos dėka, galima diagnozuoti kai kurias kardiomegalijos priežastis. Tam tikruoseTais atvejais naudojama širdies biopsija, dažniausiai ji atliekama per kirkšnį ir ten esančią šlaunikaulio veną, tada mėginiai siunčiami histopatologiniam tyrimui. Tačiau biopsija yra galutinis pasirinkimas, kai sunku diagnozuoti išsiplėtusios širdies priežastį. Genetiniai tyrimai atliekami įtarus hipertrofinę kardiomiopatiją ir kitas paveldimas ligas. Žymus širdies silueto padidėjimas rentgenogramoje kartais vadinamas „ cor bovinum “.

Kardiomegalija: gydymas

Svarbiausias kardiomegalijos diagnostikos tikslas – išsiaiškinti jos priežastį. Tai būtina pirmiausia tinkamam gydymui, nes specifinio kardiomegalijos gydymo nėra, o terapinis procesas yra skirtas kovoti su jos priežastimis. Yra daug vaistų, skirtų farmakologiniam gydymui, pvz., diuretikai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, B adrenerginiai blokatoriai ir daugelis kitų. Jie vartojami sergant įvairiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, įvairiais būdais gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, stabdo ligų progresavimą ir ilgainiui jas gydo. Šiuos preparatus galima vartoti sergant arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, išemine širdies liga ar miokarditu.

Panašūs gydymo būdai taikomi sergant hipertrofine kardiomiopatija, tačiau čia gydymas skirtas tik sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti jos simptomų sunkumą, nes nėra galimybės išgydyti ligos priežasties.

Kartais reikalinga chirurginė intervencija, esant hipertrofinei kardiomiopatijai, tokios procedūros kaip miktomija, t.y. dalies tarpskilvelinės pertvaros iškirpimas, pertvaros alkoholio abliacija (atliekama perkutaniškai), abi šios procedūros yra skirtos sumažinti tarpskilvelinės pertvaros storis ir kairiojo skilvelio funkcijos gerinimas.

Esant vožtuvų defektams (stenozei ar regurgitacijai) ir nenormalioms širdies ertmių jungtims, pirminis gydymo metodas yra kardiochirurginis arba endovaskulinis, dažniausiai sprendimas dėl intervencijos priimamas, jei defektas sukelia varginančius simptomus arba pablogėja.

Kartais širdies ligų, sukeliančių kardiomegaliją, nepavyksta išgydyti farmakologinėmis ir chirurginėmis intervencijomis, tuomet lieka vienintelė išeitis – širdies transplantacija. Kitos gydymo galimybės taikomos ne širdies ir kraujagyslių kilmės kardiomegalijos atveju, tuomet medikamentinis gydymas, priklausomai nuo priežasties, apima diabetą, jungiamojo audinio, skydliaukės, hipofizės, plaučių ligas. Deja, skydliaukės ar hipofizės ligoskartais prireikia chirurginės intervencijos.

Kategorija:

Kardiologija