Kai ką pamirštame, nesuvokdami ligos rimtumo juokaujame „Aš sergu skleroze“. Skleroze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai šešiasdešimtmečiai. Patikrinkite, kokios yra sklerozės priežastys ir simptomai bei kas gali sulėtinti jos vystymąsi.

Sklerozėpavadinimą gavo iš graikiško žodžio "scleros" - kietas. Esmė ta, kad dėl aterosklerozės, t.y. kaupiantis cholesterolio-kalcio nuosėdoms, sienos arterijų sukietėja.Jie taip pat sumažina arterijų skerspjūvį (šviesą) Kraujagyslės tampa nepralaidžios ir aprūpina smegenis mažiau kraujo ir deguonies. Vyksta smegenų ląstelių – neuronų nekrozė.priklauso nuo to, kuri arterijų dalis. smegenys labiausiai pažeidžiamos aterosklerozės.Organizmas išvalo negyvus neuronus ir jų vietą užima skysčiu užpildyti sinusai.Gydytojas gali juos pamatyti pagal kompiuterinės tomografijos rezultatą.Ateroskleroze serga ne tik cholesterolis,bet ir vadinamieji imunologiniai. procesai (vyksta imuninėje sistemoje).Antinukleariniai antikūnai (b altyminės medžiagos, kurias gamina limfocitai), kurie atakuoja kraujagyslių ląsteles. Jei mokslininkų prielaidos pasitvirtins, eilinė aterosklerozė pasirodys labai komplikuota liga ir jos gydymo metodas visiškai pasikeis. Taigi požiūris į sklerozę taip pat pasikeis.

Verta žinoti

Dieta nuo sklerozės

Jau pajutę pirmuosius sklerozės simptomus pakeiskite mitybą. Visų pirma, tenka atsisakyti gyvulinių riebalų, bet naudoti daug aliejaus. Turėtumėte valgyti žuvį, pvz., lašišą, skumbrę, sardines, tuną, jūros gėrybes, taip pat daržoves ir vaisius, kuriuose gausu vitamino C ir beta karotino, pvz. svogūnai, česnakai, saldžiosios paprikos, brokoliai, petražolės, morkos, špinatai, sojos pupelės ir pupelės, citrusiniai vaisiai, braškės, juodieji serbentai, aronijos, avokadas, obuoliai.

Raudonojo vyno poveikis arterijų praeinamumui vis dar tiriamas. Yra požymių, kad tai naudinga, todėl galime kasdien išgerti taurę raudono vyno, jei, žinoma, gydytojas tam neprieštarauja.

Sklerozės priežastys ir pirmieji simptomai

Sklerozė prasideda gana nek altai. Žmogus vis mažiau dirba darbe, pavargsta, jam po fizinio krūvio reikia daugiau miego ir poilsio. Deja, atsitinka taip, kad jis kenčia, nors yra išsekęsnuolatinis nemiga, sunku sutelkti dėmesį, susilpnėja atmintis (atsiranda spragų, dažniausiai vadinamojoje šviežioje atmintyje, t. y. toje, kuri susijusi su kelių minučių senumo įvykiais), tampa irzlus, lengvai juda. Šiuos pirmuosius simptomus neurologai vadina neurasteniniu (pseudoneurotiniu) sindromu.

Kai liga vystosi, emocinis labilumas didėja. Būna, pavyzdžiui, nevaržomo verksmo ar pykčio priepuolių. Atsiranda didesni atminties trūkumai, ypač susiję su naujais įvykiais. Sumažėja fizinio aktyvumo troškimas, galite, pavyzdžiui, ištisas valandas praleisti nedirbdami fotelyje, žiūrėdami į mėlyną atstumą. Jausmus išreiškiantys judesiai, ty gestai ir veido mimika, tampa skurdesni. Charakteris labai dažnai keičiasi – sergantis žmogus tampa savanaudis ir negailestingas, neturintis savikritikos. Šiuos simptomus lydi per didelis valgymas. Specialistai šį sklerozės išsivystymo etapą vadina aterosklerozine demencija (demencija). Dažnai būna susijaudinimo akimirkų, ypač naktį. Sergantis žmogus vaikšto nesuprasdamas, kur yra, nežino, kiek valandų, o ryte apie tai nieko neatsimena.

Pradinėje sklerozės stadijoje yra pvz. kalbos sutrikimai: pacientas negali ištarti žodžio, nepaisant gerų lūpų, gerklų ir liežuvio (afazija). Jis taip pat negali atlikti paprastų veiksmų (apraksija) arba turi nekoordinuotų judesių – pvz., siekdamas stiklinės, per daug siūbuoja ranka ir ją sulaužo (ataksija). Šie neurologiniai simptomai atsiranda ir praeina. Sergant pažengusia skleroze, atsiranda hemiparezė, pvz., kairės kūno pusės arba rankos ar kojos paralyžius. Kai kurie žmonės taip pat turi parkinsonizmo (tremoro) ar bendro sustingimo simptomų.

Sklerozės simptomų palengvinimo metodai

Skleroze sergančių žmonių sistolinis kraujospūdis paprastai būna didesnis (vadinamasis viršutinis kraujospūdis). Jie rodo didelį sistolinio ir diastolinio slėgio skirtumą ir koronarinės aterosklerozės simptomus (išeminė liga su dusuliu, širdies plakimu, krūtinės skausmais).

Apie 30 proc pacientų serga latentiniu diabetu.

Deja, sklerozė dažniausiai sukelia negalią ir sunkią demenciją. Atitolinti ligos progresavimą galima, tačiau ją reikia diagnozuoti anksti ir teisingai. Svarbiausia nepainioti su, pavyzdžiui, senatvine demencija (šiuo atveju aprašyti neurologiniai simptomai nepasireiškia, galvos smegenų kompiuterinėje tomografijoje infarktų nebūna, o liga progresuoja, t.y. be laikino pagerėjimo periodų)

Kol kas medicina gali tik palengvinti sklerozės simptomus ir sulėtinti jos vystymąsi. Sergantis žmogus gauna vaistus, t.kraujagysles plečiantys vaistai, anticholesterolio preparatai, gerinantys smegenų medžiagų apykaitą. Kai neurologas nustato slankstelinių arterijų susiaurėjimą, galima chirurginiu būdu pagerinti smegenų aprūpinimą krauju, praplečiant tarpslankstelines angas, kuriomis eina šios arterijos.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichiatrija