Santuokos krizė tapo faktu. Tuokiasi vis mažiau porų, o skyrybų skaičius sparčiai auga. Kodėl renkamės laisvas sąjungas ir kodėl santuoka nebėra prioritetas?
Poros apsigyvena viena pas kitą, kad pamatytų, kaip bus po vestuvių? Ką dar rodo statistika? Dešimtojo dešimtmečio pradžioje per 70 proc nuotakoms dar nebuvo 25 metų, dabar tik 40 proc. moterų išteka iki 25 metų amžiaus. 2001 metais iš 1000 vestuvių vidutiniškai 33 moterys ir 50 vyrų buvo 25-29 metų amžiaus, 2010 metais - 55 moterys ir 62 vyrai. Vis dažniau pirmą kartą ant vestuvių kilimo stoja trisdešimtmečiai. Mūsų stebimos tendencijos nesiskiria nuo metų metus vyraujančių Vakarų Europos šalyse. Vidutinis amžius tuoktis pirmą kartą yra 30 metų Švedijoje, 29 metų Danijoje, 28 metų Suomijoje ir Norvegijoje (2002). Jaunuoliai vilkina vestuves, nes neturi tokios motyvacijos tuoktis kaip anksčiau, o santuokos institutą traktuoja kaip nereikšmingą popieriuką. Jie mokosi, kelia kvalifikaciją, daro karjerą. Jie nenori laiko tuoktis.
Renkamės nemokamas sąjungas
Ne taip seniai, norint gyventi kartu, reikėjo susituokti, nes taip diktavo moralės principai. Šiandien santuoka nebelaikoma socialine norma. Vis daugiau porų gyvena kartu nesusituokusios ir jų santykių formalizuoti nereikia. Net ir katalikiškose šalyse, tarp jų ir Lenkijoje, lytiniai santykiai prieš santuoką nieko nebešokiruoja. Mes tampame vis liberalesni, todėl tokio socialinio spaudimo įteisinti santykius nėra (33 proc. respondentų bendrame gyvenime nemato nieko blogo – CBOS 2008). Daugelis žmonių į santuoką žiūri tik kaip į dokumentą, o ne kaip į dviejų mylinčių žmonių santykius. Jie nenori tuoktis, bijodami, kad formalumai gali tik sugriauti jų meilę. Dėl to daugėja porų, gyvenančių kartu. Šis gyvenimo būdas ypač populiarus tarp jaunų žmonių. Anksčiau materialinio saugumo trūkumas buvo pagrindinė priežastis, atgrasanti nuo santykių įteisinimo. Šiandien nerimą veikiau kelia galimybė prarasti laisvę ir nepriklausomybę, kurią mums suteikia laisva sąjunga. Kai kurie žmonės mano, kad santuoka palanki rutinai, kuri žudo santykius ir atneša tik kasdienes problemas, todėl mieliau gyvena iš vadinamojo. katės letena. Kai kuriemsgyvenimas be įsipareigojimų yra apsauga nuo galimų skyrybų. Vis daugiau porų susirenka bandomaisiais tikslais, kad pamatytų, kaip bus po vestuvių. Daugelis jų susituokia, kai įsikuria. Dauguma lenkų porų tuokiasi, kai gimsta vaikas (vis dažniau pirmasis gimsta neformaliuose santykiuose). Švedijoje dauguma vaikų jau gimsta ir auga ne santuokoje. Lenkijoje, kaip ir Vakaruose, vis daugiau porų nenori turėti vaikų, todėl ir nesusituokia.
Pirma karjera, tada santuoka
Šiais laikais karjeros siekimas ir visur vykstančios lenktynės su laiku nėra bereikšmės. Vartotojiškas gyvenimo būdas, savo poreikių iškėlimas į šeimos gėrį – visa tai reiškia, kad santykių įteisinimą atidedame vėlesniam laikui. Santuoka nėra palanki vis geresniam moterų išsilavinimui – Lenkijoje jos sudaro net 70 proc. visi studentai. Išsilavinusios moterys metasi į darbų sūkurį. Jie atsiduoda savo karjerai, kol įgyja profesinį stabilumą. Jiems santykiai yra tik gyvenimo priedas, dažniausiai seksualinis. Tik apie trisdešimties jie pradeda ieškoti partnerio. Šiuolaikinėms moterims santuoka nebėra prioritetas, nes jos yra daug labiau nepriklausomos nuo mamų ir močiučių, kurioms ištekėjimas buvo svarbiausias gyvenimo įvykis (vyrams santuoka net mažiau svarbi nei moterims). Ir noras sukurti šeimą nebeeina koja kojon su poreikiu įteisinti santykius.
Solo gyvenimo būdas
Šiandien žiniasklaidoje reklamuojamas buvimas vienišas. Vieniems tai pateisinama, kad jie yra vieni, o kiti sąmoningai pasirenka tokį pasirinkimą. Psichologai mano, kad atsidavusių vienišų moterų yra moterų, kurios renkasi karjerą, o ne šeimos kūrimą ir vaikų. Jie yra išsilavinę, patrauklūs, gyvena intensyvų erotinį gyvenimą, save realizuoja pagal savo poreikius, dirba profesines pareigas, turi finansinę nepriklausomybę. Jie džiaugiasi gyvenimu be ribų. Kartais jie periodiškai gyvena bendrame gyvenime arba ilgalaikiuose laisvuose santykiuose – neveda bendro ūkio, o karts nuo karto (2 ar 3 kartus per savaitę) susitinka su artimu žmogumi, gyvenančiu atskirai. Sunku nustatyti, kas šiandien yra vienišas, o kas gyvena neformaliuose santykiuose, nes riba neryški. Bet kokiu atveju, kuo ilgiau moteris gyvena viena, tuo mažiau ji vertina santuoką ir šeimą, ir tuo mažesnė tikimybė, kad ji nuspręs tuoktis. Kai kurie žmonės, sulaukę keturiasdešimties, supranta, kad gali nesugebėti pagimdyti savo kūdikio. Tada, spaudžiami laiko, jie ieško partnerio ir dažniausiai jį suranda. Tokio veiksmo rezultatas – vėlyvoji motinystė ir būtinybė atsisakyti dabartinio gyvenimo būdo. Betjie gali sau leisti aukles ir gerą darželį, todėl greitai grįžta į savo pasaulį, neatsisakydami savo aistros.
mėnesinis "Zdrowie"