- Endometriumo hiperplazija – hormonai
- Endometriumo hiperplazija – diagnozė
- Endometriumo hiperplazija – gydymas
Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Endometriumo hiperplazija yra viena iš labiausiai paplitusių moterų ginekologinių problemų. Tai gali turėti įtakos daugeliui moterų, tačiau dažniausiai tai paveikia moteris po menopauzės. Endometriumo hiperplazijos nepaisymas, t. y. gydymo atsisakymas, gali sukelti daug sveikatos problemų, įskaitant neoplastines reprodukcinių organų ligas.
Endometriumo hiperplazijayra gana dažna visų amžiaus grupių moterų problema. Endometriumas yra gleivinė, kuri iškloja gimdos vidų. Jo storis priklauso nuo moters amžiaus ir mėnesinių ciklo fazės.
Endometriumo storis įvertinamas ultragarsinio tyrimo metu. Jaunoms merginoms, kurioms dar nėra mėnesinių, endometriumas turi būti 0,3–0,5 mm. Brandaus amžiaus moterų gleivinės storis pirmoje ciklo fazėje yra 7-9 mm, o antroje fazėje - iki 15 mm.
Kita vertus, moterims menopauzėje, kurioms taikoma pakaitinė hormonų terapija, endometriumas gali būti iki 8 mm, o likusioms moterims – iki 5 mm. Jei menopauzės metu endometriumas yra storesnis nei 12 mm, diagnozė turi būti išplėsta, kad būtų išvengta endometriumo vėžio (gimdos vėžio).
Endometriumo hiperplazija – hormonai
Endometriumo storis taip pat kinta menstruacinio ciklo metu ir priklauso nuo moteriškų lytinių hormonų, t.y. estrogenų ir gestagenų, koncentracijos. Endometriumas susideda iš dviejų sluoksnių – bazinio ir funkcinio.
Jie aiškiai matomi liutealinėje fazėje (tai laikotarpis nuo ovuliacijos iki menstruacijų). Tada nusilupa funkcinis sluoksnis ir prasideda mėnesinių kraujavimas.
Folikulinėje fazėje, kuri trunka nuo menstruacijų iki ovuliacijos, funkcinis sluoksnis atstatomas iš bazinės dalies. Per šį laiką endometriumo storis padidėja kelis kartus, nes gimdos ertmės gleivinė paruošiama galimam embriono implantavimui
Jei per tam tikrą ciklą apvaisinimas neįvyksta, funkcinis sluoksnis nusilupa ir moteriai vėl prasideda menstruacijos.
Esant nenormalioms sąlygoms, gali pasireikšti endometriumo hiperplazija. Dažniausiai endometriumo hiperplaziją sukelia endokrininės sistemos sutrikimai. Šiuo negalavimu dažniausiai serga vyresnės nei 55 metų moterys.
Endometriumo hiperplazija – diagnozė
Endometriumas tiriamas atliekant transvaginalinį ultragarsą. Tyrimas yra saugus ir neskausmingas. Gydytojas įkiša ploną ultragarso galvutę į gimdą ir, stebėdamas vaizdą monitoriuje, gali išmatuoti gimdos gleivinės storį.
Jei jis nuspręs, kad endometriumas auga, jis gali nurodyti paimto mėginio biopsiją ir histopatologinį tyrimą. Histopatologinis įvertinimas itin svarbus, nes leidžia nustatyti, ar endometriumo audiniuose vyksta navikinis procesas, ar ne. Tyrimas taip pat leidžia sukurti tolesnio proceso strategiją.
Endometriumo hiperplazija – gydymas
Endometriumo hiperplazijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Jei hipertrofija yra nedidelė, gydytojas siūlo hormonų terapiją ir sistemingą endometriumo stebėjimą.
Kai pažeidimai yra didesni, būtina išgydyti gimdos ertmę. Tai procedūra, atliekama taikant anesteziją. Gimdos kiuretažas yra audinių pertekliaus pašalinimas. Po procedūros gali prasidėti kraujavimas 3-4 dienas
Jei kraujavimas užsitęsęs, moteris turi kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad jis išsiaiškintų, kodėl.
Kuretažo metu pašalintas audinys siunčiamas histopatologiniam tyrimui. Tyrimo tikslas – nustatyti ikivėžinę būklę arba neoplazmą.
Jei tyrimas patvirtina navikinių ląstelių buvimą, atliekama histerektomija, t. y. visiškai pašalinama gimda ir kiaušidės, siekiant užkirsti kelią neoplazmų vystymuisi.
Endometriumo tyrimą turėtų reguliariai atlikti visos vyresnės nei 55 metų moterys, kurios ypač linkusios susirgti reprodukcinių organų vėžiu.