Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų ligų. Dažniausiai ja serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, bet ne tik – raupais gali sirgti ir suaugusieji. Priešingai nei sakoma apie tai, raupai nėra nereikšminga liga – ji gali būti sunki ir sukelti rimtų komplikacijų. Tai ypač pavojinga nėščiosioms, kurios vaikystėje nesirgo raupais. Kaip pasireiškia vėjaraupiai? Koks yra vėjaraupių gydymas, kokių komplikacijų gali duoti ši liga ir kodėl verta skiepytis nuo vėjaraupių?

Vėjaraupiai , taip pat žinomi kaip "oro raupai" yra dažna vaikų liga, tačiau ja serga ir suaugusieji, kurie vaikystėje nesirgo raupais. Raupais dažniausiai serga ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau kartais vėjaraupiais suserga ir kūdikiai.

Kuo vėliau užsikrečiate, tuo liga tampa sunkesnė. Dauguma vaikų serga nesunkia liga, o suaugusieji dažniausiai serga sunkiai, o sunkios raupų komplikacijos taip pat dažnesnės. Ši liga pavojingiausia nėščiosioms, nes virusas, sukeliantis raupus, prasiskverbia per placentą ir gali sukelti sunkių vaisiaus pakitimų.

Kartą gyvenime susirgote raupais (pasikartokite itin retai). Pavartotas jis suteikia imunitetą – jį sukeliantis virusas lieka organizme, tačiau palankiomis sąlygomis (pvz., susilpnėjusio imuniteto būsenose) gali sukelti juostinę pūslelinę.

Vėjaraupiai – kaip užsikrėsti?

Vėjaraupius sukelia raupų ir juostinės pūslelinės virusas – Varicella-Zoster-Virus, VZV. Tai itin užkrečiama liga. Infekcija atsiranda lašeliniu būdu – raupų virusai prasiskverbia į kvėpavimo sistemą.

Labiausiai užkrečiamas yra išskyros (skysčiai) iš burbuliukų, kurie susidaro ant odos. Iš čia ir bendras jo pavadinimas – „vėjas“ – raupų virusą vėjas perneša net keliasdešimt metrų, todėl raupais galite užsikrėsti ir būdamas atokiau nuo sergančiojo.

Taip pat galite užsikrėsti kontaktuojant, pvz., liečiant daiktus, kuriuos pacientas anksčiau turėjo rankoje ir kuriuose yra skysčio likučių iš burbuliukų (tačiau šis virusas yra labai jautrus aplinkos veiksniams ir trumpai išgyvena ant paviršiaus objektų ).

Tačiau tai nėra vienintelis užsikrėtimo būdas: žmogus, sergantis raupaisužkrečia kitus likus maždaug dviem dienoms iki bėrimo atsiradimo, nes raupų viruso randama ir kvėpavimo takų sekrete.

Tačiau liga labiausiai užkrečiama pirmą dieną, kai atsiranda burbuliukų (arba kitą kartą). Žmogus, sergantis raupais, nebeužkrečiamas, kai visos pūslelės išdžiūsta ir virsta šašais, o tai paprastai trunka apie 10-13 dienų.

Vėjaraupiai – simptomai

Ligos „perėjimo“ laikotarpis po kontakto su virusu paprastai trunka dvi ar tris savaites. Po šio laiko gali atsirasti vėjaraupių simptomų.

Vėjaraupių simptomai yra:

  • nedidelio laipsnio karščiavimas arba karščiavimas,
  • lengva sloga,
  • niežtintis bėrimas.

Varginantis raupų simptomas yra bėrimas – kai kuriais paūmėjimais atsiranda naujų išsiveržimų, kurie gali palikti negražius randus.

Vėjaraupių išbėrimas:

  • atsiranda visame kūne, taip pat galvos odoje ir burnoje,
  • labai niežti, bet negalima kasytis - pūslelėse esantis skystis labai užkrečiamas, o nukrapščius šašus gali susidaryti randai,
  • iš pradžių atrodo kaip mažos raudonos dėmės, kurios vėliau virsta skaidriais burbuliukais. Skystis palaipsniui tampa drumstas, tada burbuliukai pradeda džiūti ir virsta šašais,
  • pasirodo keliais blyksniais, todėl ant odos gali būti dėmių, pūslelių ir šašų.

Vėjaraupiai – kursas ir gydymas

Vėjaraupiai gydomi simptomiškai. Karščiavimą reikia mažinti paracetamolio preparatais (ibuprofenas nenaudojamas sergant vėjaraupiais).

Niežtinčių bėrimų negalima tepti milteliais ar koše, tačiau galite naudoti vaistus nuo niežėjimo (tinkamą preparatą rekomenduos gydytojas).

Dažnai keiskite drabužius ir patalynę – tai padės sumažinti odos infekcijų riziką.

Kasdien rekomenduojama trumpai išsimaudyti vonioje arba duše šiltame vandenyje. Po maudymosi odą reikia švelniai nusausinti.

Žmonės, sergantys raupais, turėtų pailsėti ir gerti daug skysčių. Ji neturi išeiti iš namų, kol visos dėmės neišdžiūvo, kad neužkrėstų kitų.

Kaivėjaraupiaiyra sunkūs (ją lydi didelis karščiavimas, didelis silpnumas, daug paūmėjimų), gali prireikti gydytis ligoninėje arba skirti antivirusinių vaistų kurios slopina vėjaraupių viruso replikaciją, palengvina simptomus ir sumažina ligos trukmę.

Vėjaraupiai – kaip tai atrodo? Bėrimas su raupais [NUOTRAUKOS]

Žiūrėkite 7 nuotraukų galeriją

Vėjaraupiai – komplikacijos

Vėjaraupių komplikacijos vaikams pasitaiko retai – jos daug dažnesnės suaugusiesiems.

Raupų ​​komplikacijos yra šios:

  • bakterinės odos infekcijos
  • pneumonija
  • vidurinės ausies uždegimas
  • miokarditas
  • meningitas
  • encefalitas
  • trombocitopenija
  • hepatitas
  • artritas
  • nefritas
  • regėjimo sutrikimas

Vėjaraupiai – skiepai nuo raupų

Raupaiyra labai užkrečiami ir rizika yra didelė. Sunku to išvengti, todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo raupų yra imunizacija.

Skiepytis nuo raupų rekomenduojama tiems, kurie iki šiol juo nesirgo – vaikams prieš pradedant mokytis, taip pat suaugusiesiems, ypač planuojančioms pastoti moterims.

Skiepai nuo raupų yra privalomi vaikams, kurie lanko lopšelius ir vaikų būrelius, taip pat pvz. jaunesniems nei 12 metų vaikams, kurie yra užsikrėtę ŽIV, serga ūmine limfoblastine leukemija remisijos metu, pacientams, kurių imunitetas nusilpęs, ir prieš gydymą imunosupresiniu ar chemoterapiniu.

Kategorija:

Tyrimai