PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk

Inkstų liga dažnai verčia keisti mitybos įpročius. Kai kurie maisto produktai sustiprina su tam tikra liga susijusius simptomus, o kai kurios maistinės medžiagos pagreitina ligos vystymąsi. Štai kodėl taip svarbu, kad dietą sergant lėtinėmis inkstų ligomis laikytųsi dietologas, o pacientas griežtai laikytųsi specialisto rekomendacijų.

Dietos kalorijų kiekis ir glikemijos indeksas sergant lėtine inkstų liga

Tinkamai subalansuota kalorijų mityba yra labai svarbi sergant inkstų ligomis, nes kalorijų perteklius ir su tuo susijęs nutukimas gali prisidėti prie ligos progresavimo, taip pat lemti jos vystymąsi. gretutinių ligų, tokių kaip: hipertenzija, aterosklerozė.

Deja, pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga, pastebima tendencija, kad riebalinis audinys dominuoja prieš raumenų audinį, todėl nuo pat pradžių jie yra labiau linkę į medžiagų apykaitos sutrikimus ir priauga kūno svorio.

Dėl šios priežasties energijos kiekis, kurį pacientas turėtų suvartoti, yra 30–35 kcal / kg, 65% energijos gaunama iš angliavandenių, riebalai turėtų sudaryti 30%, o b altymai - 5%.

Dietologas, planuojantis dietą sergančiam inkstų ligomis žmogui, turėtų nepamiršti į ją įtraukti reguliaraus fizinio aktyvumo (nors kartais tai sunku įgyvendinti, nes pacientai dažniausiai jaučia didesnį nuovargį ir silpnumą). Tai leidžia pacientui gauti daugiau raumenų audinio ir taip pagerinti insulino apykaitą.

Savo ruožtu dieta, be tinkamo kaloringumo ir tinkamos makroelementų proporcijos subalansavimo, turėtų būti grindžiama produktais su žemu glikemijos indeksu. Tokia dieta leidžia sumažinti atsparumo insulinui riziką (labai dažnai ji lydi pacientus, sergančius inkstų ligomis) ir pagreitina kūno riebalų mažinimą.

B altymai ir inkstai

Sergant inkstų ligomis, rekomenduojama įvesti mažai b altymų turinčią dietą, nes ji leidžia sumažinti karbamido koncentraciją kraujyje. Karbamidas yra galutinis b altymų apykaitos produktas, susidarantis proceso, vadinamo karbamido ciklu, metu.

Pirmiausia b altymams virstant susidaro toksiškas organizmui amoniakas, kuris vėliau neutralizuojamas ikimažiau kenksmingas karbamidas. Ir nors jis nenuodija kaip amoniakas, jo kaupimasis nėra naudingas organizmui.

Padidėjęs karbamido kiekis sukelia oliguriją arba anuriją. Paskutinėje lėtinės inkstų ligos stadijoje, kai susikaupė per daug šlapalo, netgi gali išsivystyti uremija, kurią galima atpažinti pagal:

  • stiprus susilpnėjimas,
  • apetito praradimas,
  • sumažintas atsparumas infekcijoms,
  • ar daugiau nuovargio.

Sergant inkstų ligomis, b altymų pasiūla gerokai sumažėja, todėl jų kiekis sumažėja, pavyzdžiui, nuo 0,8 g/kg kūno svorio iki 0,6 g ar mažiau. Lėtine inkstų liga sergantiems pacientams, kurių būklė subalansuota ir neserga gretutinių ligų, tokių kaip diabetas, rekomenduojama suvartoti 0,6 g b altymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną.

Kita vertus, esant pažengusioms lėtinės inkstų ligos stadijoms, b altymų duodama mažiau nei 0,4 g/kg per dieną, kartu įtraukiant ketoanalogų (tai junginiai, kurie savo struktūra primena aminorūgštis, bet neturi azoto, kuris padeda didinti karbamido koncentraciją kraujyje).

Svarbi mažai b altymų turinčios dietos nauda yra ne tik karbamido koncentracijos serume sumažinimas, bet ir:

  • fosfatų koncentracijos sumažinimas,
  • koreguoja lipidų profilį,
  • metabolinės acidozės (rūgščių ir bazių sutrikimų) mažinimas,
  • hiperkalemijos (kalio pertekliaus) mažinimas,
  • jautrumo insulinui pagerėjimas,
  • delsimas vystytis ligai

Riebalų svarba sergant lėtine inkstų liga

Dėl riboto b altymų kiekio dietoje neturėtų būti mažinamas riebalų kiekis. Tačiau turėtumėte naudoti bent jau sočiąsias riebalų rūgštis, kurios gali sudaryti daugiausia 7% leistinos 30% energijos, gaunamos iš lipidų.

Taip yra daugiausia dėl to, kad lėtine inkstų liga sergantys žmonės labai dažnai serga ir gretutinėmis medžiagų apykaitos ligomis, pvz., diabetu, kurios sutrikdo lipidų apykaitą. Tarp sočiųjų riebalų, kurių reikėtų vartoti mažai, yra, be kita ko sviestas, grietinėlė, sūris arba riebi mėsa.

Savo ruožtu likusieji 23% energijos, gaunamos iš riebalų, turėtų būti priskirti mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalams. Privalumas turėtų būti riebalai, kuriuose gausu priešuždegiminių omega-3 riebalų rūgščių, kurių yra riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, skumbrė, silkė, arba aliejai, tokie kaip sėmenys ar rapsai.

Be to, omega-6 riebalų rūgštys, kurių galima rasti nakvišų aliejuje, agurklių aliejuje irarba saulėgrąžų aliejus. Jie turi teigiamą poveikį organizmui, tačiau kadangi organizme konkuruoja su omega-3 rūgštimis ir gali riboti jų prieinamumą, verta jas vartoti saikingai.

Be to, žmonių, sergančių inkstų ligomis, racione turėtų būti ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip: alyvuogių aliejus arba sezamo aliejus.

Kiek angliavandenių valgyti?

Atsižvelgiant į tai, kad b altymų kiekis maiste yra žymiai sumažintas ir riebalų kiekis vėl negali būti suvartojamas tiek daug, reikėtų atsižvelgti į angliavandenių kiekį maiste 65 proc. dienos energijos.

Tačiau tai turėtų būti vertingi angliavandeniai, tokie kaip kruopos, rupių miltų duona, rupių miltų makaronai ar rudieji ryžiai.

Mineralai – fosforas ir kalcis

Inkstai yra organas, reguliuojantis kalcio ir fosforo kiekį. Kai sutrinka jo veikimas, sutrinka šių elementų ekonomiškumas. Todėl, sergant lėtine inkstų liga, rekomenduojama apriboti fosforo suvartojimą iki 800–1000 mg per dieną.

Produktai, kuriuose gausu fosforo, yra: pienas, sūris, kiaušiniai, grikiai, saulėgrąžų sėklos.

Turėtumėte vengti jų vartoti dideliais kiekiais (nors mažai b altymų turinčioje dietoje žmonėms, turintiems inkstų problemų, jie yra ribojami), nes tai, deja, gali sukelti kalcio trūkumą (dažnai tie patys produktai sudėtyje yra fosforo, taip pat yra kalcio.

Norint išvengti kalcio trūkumo, kartais reikia jo papildyti, tačiau tai sprendžia gydytojas.

Mineralai – kalis

Pradinėse inkstų nepakankamumo stadijose gali padidėti kalio netekimas. Tada turėtumėte pasirūpinti, kad pristatytumėte produktus, kuriuose yra didelis jo kiekis, pvz., pomidorus, bananus, saldžiąsias bulves.

Vystantis inkstų ligai ir silpstant jos funkcijoms, organizme kaupiasi per daug kalio ir padidėja jo koncentracija kraujyje, dėl ko, be kita ko, hiperkalemija. Tada turėtumėte apriboti suvartojamo kalio kiekį iki 2000–2500 mg per dieną.

Siekiant sumažinti jo kiekį, dieta turėtų, pavyzdžiui, ilgiau mirkyti daržoves ir ilgiau gaminti patiekalus. Be to, sumažinkite: saldžiųjų bulvių, pomidorų, avokadų, bulvių, abrikosų, sojų pupelių ir kt. vartojimą.

Geriausia tai daryti prižiūrint dietologui ir gydytojui, kad išvengtumėte didelio šio elemento išsekimo kasdieniame meniu.

Ar sergant inkstų liga reikėtų sumažinti natrio suvartojimą?

Dėl lėtinės inkstų ligos sumažėja natrio išsiskyrimas. Taigi, kai kalbama apie situaciją, kai pacientui atsiranda patinimas, padidėjęs troškulys ar arterinė hipertenzija,tada jo suvartojimas turėtų būti apribotas iki 5 mg per dieną.

Natrio yra ne tik druskoje, kurią naudojame maistui sūdyti. Jis slepiasi įvairiuose maisto produktuose, kurių neįtartume, pvz., kukurūzų dribsniuose, riestainiuose, mėsoje.

Be to, dideliais kiekiais jo galime rasti: konservuose, rūkytoje mėsoje, raugintuose agurkuose, traškučiuose, geltoname sūryje ar sultinio kubeliuose.

Kategorija:

Dietos