PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk

Plokščias pilvas yra ne tik tinkamai vykdomos mažinimo dietos rezultatas. Tai ir tinkamai parinkto maisto bei hormonų lygį reguliuojančio ar insulino apykaitos stabilizavimo efektas. Patikrinkite, kaip galite paveikti savo pilvo formą dietos pagalba.

Veiksniai, skatinantys didesnę pilvo apimtį

Ne tik antsvorio turintys žmonės skundžiasi per dideliu pilvo riebalų kiekiu ar per didele jo apimtimi. Su tuo kovoja ir liekni žmonės. Pastaruoju atveju pilvo padidėjimo priežastimi gali tapti pilvo pūtimas, atsiradęs dėl lengvai fermentuojamo maisto vartojimo ar per dažno valgymo (neišlaikant atitinkamų laiko intervalų, leidžiančių suaktyvinti MMC kompleksą žarnynui išvalyti nuo maisto likučių). Be to, žmonės, kurių plonojoje žarnoje per daug daugėja bakterinės floros, vadinamosios SIBO, žarnyno ligos arba paprasta žarnyno disbiozė, gali turėti problemų dėl pakankamai plokščio skrandžio.

Taip pat yra žmonių, kurie, nepaisant bendro svorio metimo, išlaiko per didelį pilvo riebalų kiekį. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia – atsparumas insulinui, dėl kurio riebalinis audinys kaupiasi neįprastose vietose: pakaušio srityje, rankose, pilve. Todėl šie žmonės iki pat rudens gali mankštintis populiariais „traškučiais“, tačiau riebalinis audinys neišnyks iš pilvo srities, kol nesubalansuos insulino metabolizmo ir neįves tinkamos dietos.

Pernelyg išsipūtęs pilvas gali būti ir hormoninių pokyčių pasekmė – moterys tai dažniausiai patiria prieš menstruacijas; taip pat per didelis vandens susilaikymas, kuris taip pat yra susijęs su hormonų pokyčiais ir netinkama mityba.

Pavyzdžiui, valgant per daug druskos turinčių produktų: rūkytos mėsos, žuvies konservų, traškučių, sūrių lazdelių, gali padidėti tam tikrų kūno dalių, įskaitant pilvą, apimtis.

Dieta plokščiam skrandžiui - SIBO, žarnyno disbiozė

Išgaubtas pilvas yra didžiausia problema žmonėms, kovojantiems su SIBO. Kasdien sveikam žmogui nekenkiantys produktai, pvz., obuoliai, avokadai, gali sukelti nemalonių pasekmių, pvz., padidinti dujų gamybą,taip didinant pilvo apimtį.

Dėl šios priežasties žmonėms, kuriems diagnozuotas SIBO, būtina laikytis tinkamos dietos ir pašalinti produktus, kurie lengvai fermentuojasi ir gali prisidėti prie dujų pertekliaus. Populiariausia ir lengvinanti dieta šiuo atveju yra mažai FODMAP dieta (ribojanti fermentuojančius oligo-, di-, monosacharidus ir poliolius).

Tai pašalina, be kita ko, :

  • Oligosacharidai (dažniausiai fruktanai ir galaktanai), kurių yra svogūnuose, česnakuose, ankštiniuose augaluose arba kviečiuose.
  • Disacharidai, tokie kaip laktozė, esantys pieno produktuose.
  • Monosacharidai, pvz., fruktozė, esanti vaisiuose, meduje, sultyse.
  • Polisacharidai, tokie kaip inulinas.
  • Poliolių, tokių kaip sorbitolis, manitolis, labai dažnai yra kramtomojoje gumoje, papilduose ir vaistuose.

Pati dieta dar ne viskas. Prieš tai, esant SIBO, iš plonosios žarnos reikia pašalinti bakterijų perteklių. Tam yra skiriami specialūs antibiotikai, pvz., ksifaksanas, arba atliekamas gydymas žolelėmis, pavyzdžiui, raudonėlių aliejumi, pau darco ir kt. Tik po tokio išnaikinimo galima pradėti įgyvendinti Low FODMAP dietą, kuri skirstoma į etapus: pašalinimo ir pakartotinio įvedimo etapas.

Esant įprastai žarnyno disbiozei, kurią sukelia, pavyzdžiui, per didelis antibiotikų, priešuždegiminių vaistų, PSI vartojimas, reikalas yra kiek paprastesnis. Dieta apima cukrų ir kitų uždegimą skatinančių produktų, pvz., transriebalų, apribojimą ir tinkamai parinktą probiotikų terapiją. Taip pat reikia sandarinti žarnyno barjerą, pvz., papildant sviesto rūgštimi.

Dieta plokščiam skrandžiui – atsparumas insulinui

Atsparumas insulinui yra būklė, kai audiniai tampa atsparūs insulinui ir atsisako iš jo pasisavinti gliukozę. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos ląstelės. Atsiranda po valgio su angliavandeniais ir palengvina virškinimą.

Žmogaus organizmui reikia gliukozės, kad jis tinkamai veiktų. Tai būtina, be kita ko smegenų darbui ar raudonųjų kraujo kūnelių veiklai. Iš jo semiamės energijos kasdienei veiklai, judėjimui, mąstymui ir pan. Tačiau kai kraujyje yra per daug gliukozės, tai netgi gali tapti grėsme sveikatai ir gyvybei. Sveiko žmogaus gliukozės perteklius patenka į raumenis arba kepenis ir ten kaupiasi glikogeno pavidalu.

Kai mums trūksta energijos, pavyzdžiui, dėl to, kad ilgai bėgiojame, iš šių vietų išsiskiria glikogenas ir vėl virsta gliukoze. Taip pat bado metu kūnas pirmiausia pasisems energijos iš savo atsargų.

Kadatačiau dirbame sėdimą darbą ir jokio fizinio aktyvumo, nepažeidžiame savo atsargų, o kartu ir valgome visą laiką, organizme susidaro gliukozės perteklius. Minėtas insulinas yra atsakingas už jo pasiskirstymą visame kūne. Tačiau jei insulino sprogimai vyksta nuolat, nes nuolat valgome batonėlį, vaisius, traškučius, tai raumenų audiniai tampa nejautrūs insulinui ir nenori iš jo paimti gliukozės.

Tada ji turi rasti kitą vietą, kur bus absorbuojama gliukozė. Paprastai pasirenkamas riebalinis audinys, įskaitant, be kita ko, ant sprando ar pilvo. Štai kodėl žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, pilvo gleivinė dažnai yra atspari svorio netekimui, todėl jiems sunku atsikratyti net ir laikantis ribojančios dietos. Vienintelis būdas jo atsikratyti – tai dieta, kuri stabdo insulino išsiskyrimą ir normalizuoja glikemiją, bei fizinis aktyvumas.

Atsparumo insulinui dieta pagrįsta insulino sprogimo slopinimu vartojant maistą, kurio glikemijos indeksas (GI) yra žemas. Jis taip pat pagrįstas tokia produktų sudėtimi patiekale, kuriame produktai, turintys aukštą GI, bus subalansuoti ingredientais, kuriuose gausu riebalų, b altymų ar skaidulų, kurie slopina insulino išsiskyrimą.

Pavyzdys būtų kokteilis su bananu. Pats bananas sukeltų greitą insulino pliūpsnį, tačiau sumaišius su jogurtu, pridedant, pavyzdžiui, gelsvojo gysločio ir šiek tiek graikinių riešutų, tai bus patiekalas, kuris užkirs kelią staigiam gliukozės šuoliui.

Atsparumo insulinui dieta taip pat yra ketogeninė dieta. Jis pagrįstas angliavandenių sumažinimu iki 40–50%, todėl insulino apykaita tampa stabilesnė.

Tačiau ilgą laiką tokią dietą ištverti sunku, todėl reikia būti atsargiems dėl šios dietos ir pagalvoti, ar ji gali tapti mūsų kasdieniu valgymo būdu. Reikia atsiminti, kad angliavandeniai – tai ne tik duona, sausainiai ar kruopos.

Tai taip pat vaisiai ir daržovės, kurių kiekis laikantis tokios dietos gerokai sumažėja. Jei kas nors jau renkasi dietą, kurios pagrindą sudaro b altymai, riebalai ir mažai angliavandenių, kreipkitės į dietologą. Taip pat galite pabandyti sukurti tokią dietą pagal specialias telefono programas, kurios apskaičiuos angliavandenių kiekį tam tikrame produkte.

Dieta plokščiam skrandžiui – hormoniniai sutrikimai

Menstruacinis ciklas turi savo taisykles. Estrogenai vyrauja folikulinėje ciklo fazėje, o po ovuliacijos – progesteronas.

Pastarasis turi įtakos vandens susilaikymui organizme, taip pat skatina vidurių užkietėjimą, dėl kurio gali padidėti pilvo apimtis. Kai kurios moterys jau gali turėti problemų dėl pilvo padidėjimo proceso metuovuliacija.

Tada jie pajunta, kad jų kelnės staiga tampa siauresnės, o sijonai pabrėžia išsikišusį pilvą. Laimei, šis simptomas praeina po kelių dienų ir dažniausiai paveikia nedidelę dalį moterų.

Kitas procentas moterų patirs vandens susilaikymą antroje ciklo fazėje, kai dominuoja progesteronas. Tada kūnas bus sunkesnis, o drabužiai – griežtesni. Be to, hormoninį polinkį sulaikyti vandenį organizme paskatins netinkama mityba, kurios moterys linkusios prieš pat menstruacijas.

Tada norisi suvalgyti ką nors nesveiko, pvz., sūrių lazdelių, traškučių ar sausainių. Juose yra daug natrio, kuris skatina vandens sulaikymą.

Šio tipo „negalavimų“ sprendimas – dietos pakeitimas antroje ciklo fazėje, ypač prieš menstruacijas, ir siekimas dilgėlių arbatos ar beržo lapų, kurie ištraukia vandens perteklių iš organizmo. Taip pat gali padėti papildymas agurklių aliejumi, kuris turi sausinančių savybių.

Dieta plokščiam skrandžiui – per didelis vandens susilaikymas

Vandens susilaikymas kūne gali vykti visame kūne arba tam tikrose jo dalyse, todėl kartais jis bus matomas ir aplink pilvą. Viena iš to priežasčių – nepakankamas vandens suvartojimas.

Kai organizmas negauna reikiamo skysčių kiekio, jis stengiasi išlaikyti kuo daugiau skysčių. Todėl jis padidina aldosterono – hormono, atsakingo už vandens susilaikymą, lygį, todėl padidėja kūno apimtis.

Kita tinimo priežastis yra netinkama mityba su dideliu druskos kiekiu. Ir patiekalus pagardiname ne dėl druskos. Druskoje esantis natris slepiasi visur: š altibarščiuose, duonoje, konservuose, sausainiuose. Valgydami visus šiuos produktus kartu, mes aprūpiname save daug šio elemento, o tai savo ruožtu lemia vandens susilaikymą organizme. Jei pastebėsime, kad suvalgę tokių produktų išsipučiame, palikime juos į šalį ir ieškokime pakaitalų, kuriuose būtų mažiau natrio.

Vandens susilaikymas taip pat yra per didelio streso rezultatas. Kalbama ne apie vienkartinę stresinę situaciją, o apie lėtinį stresą, dėl kurio nuolat išsiskiria kortizolis (streso hormonas). Dėl to pakyla anksčiau minėto aldosterono lygis, dėl to mūsų organizmas kaupia vandenį.

Dieta plokščiam skrandžiui, esant polinkiui susilaikyti vandenį, turėtų apriboti valgymą su dideliu natrio kiekiu, turėti teigiamą poveikį nervų sistemai (reta, kurioje gausu omega 3 ir 6 rūgščių, riešutų, žuvies), taip pat užtikrinti pakankamą kasdienį vandens tiekimą – 1,5–2 litrus per dieną (sportuojantiems ar moterimsžindančioms moterims šios sumos gali būti daug didesnės.)

Kategorija:

Dietos