Apsvarstykite, ar jūsų antsvoris yra nuolatinio streso pasekmė. Stresą lydi padidėjusi norepinefrino, hormono, didinančio nekontroliuojamą apetitą angliavandeniams, daugiausia saldumynams, gamyba.
Ne gurgimas pilve verčia siekti batonėlio, bandelės ar sumuštinio. Pagumburis, esantis centrinėje smegenų dalyje, yra atsakingas už alkio kontrolę. Ten esantis sotumo centras reguliuoja apetitą dviejų tik smegenyse veikiančių junginių pagalba: neuropeptidas Y (NPY) – informuoja apie alkį ir lėtina medžiagų apykaitą, o neuropeptidas CART – greitina medžiagų apykaitą, slopindamas apetitą. Pagumburis yra pagrindinis komandų centras, veikiantis kartu su kitomis apetitą mažinančiomis medžiagomis.
Svarbų vaidmenį atlieka:
- cholecistokininas (CCK) – plonosios žarnos sienelių, veikiant maistui, išskiriamas hormonas, dėl kurio plečiasi skrandžio sienelės ir atsiranda pilnumo jausmas;
- insulinas - aktyvina leptino gamybą riebaliniame audinyje, hormono, kuris suteikia sotumo jausmą ir slopina NPY sekreciją, mažina apetitą;
- serotoninas – hormonas, kuris slopina angliavandenių troškimą.
Kaip sveikai užmušti alkį? Susipažinkite su patikrintais metodais
Esant lėtiniam stresuisutrinka už alkio ir sotumo jausmą atsakingi mechanizmai . Padidėja neuropeptido Y sekrecija ir mažėja leptino gamyba, todėl mes vis dar alkani. Tuo pačiu metu sumažėjęs medžiagų apykaitos pokyčių greitis palengvina riebalinio audinio kaupimąsi. Nuolatinis stresas didina kortizolio (antinksčių žievės hormono) koncentraciją, jo perteklius lemia pilvinį nutukimą, riebalų kaupimąsi ant pakaušio ir atsparumą insulinui. Stresą lydi padidėjusi norepinefrino gamyba, todėl nekontroliuojamas apetitas angliavandeniams, daugiausia saldumynams. Angliavandeniai dalyvauja serotonino gamyboje, o tai gerina nuotaiką, todėl stresą valgome su saldžiais.