Mūsų sveikatą saugo nepaprasta armija – imuninė sistema. Paprastai jis neabejotinai atpažįsta priešus, pvz., virusus, ir efektyviai su jais kovoja. Tačiau jis turi silpnumo akimirkų. Tada jis puola savo audinius. Tai autoimuninės ligos: vėžys (timoma, Hodžkino liga, leukemija), reumatas

Agresyvi reakcijaimuninės sistemossavo ląstelių atžvilgiu ne visada baigiasi liga. Priešingai, daugeliu atvejų būtina skubi intervencija. Apsaugos sistemos budrumas pabunda, kai pažeidžiamas audinys ir pasikeičia jo savybės, pvz., dėl senėjimo proceso. Jis iškart tai pamato ir pradeda dirbti. Tai suaktyvina sudėtingus remonto mechanizmus. Jis sunaikina seną ląstelę, kad atsirastų naujų ir sveikų audinių. Prieš pradedant tokį valymą, jis sukelia nedidelį uždegimą ir gamina antikūnus prieš pakitusius audinius. Tai nieko nuostabaus. Kiekvieno sveiko žmogaus kraujyje yra autoantikūnų, kurie – supaprastindami – palaiko tvarką organizme. Tai vadinama imuninės sistemos tolerancija.

Iš kur atsiranda autoimuninės ligos?

Dar visai neseniai buvo manoma, kad veikiama nežinomų veiksnių imuninė sistema visiškai praranda orientaciją. Tada jis pripažįsta, kad visos organo ląstelės yra pavojingos kūnui. Jis iš karto pradeda gaminti antikūnus, kad jį sunaikintų. Esant tokiai situacijai, išsivysto daugelisautoimuninių ligų , kurios paprastai vadinamos autoimuninėmis ligomis. Šiandien mokslininkai šią problemą vertina kitaip. Imuninė sistema yra teisinga, ji atakuoja, kai to reikia. Kai pažeidžiama tolerancija, ty kai organizme yra nenormalių ląstelių perteklius.

Kaip tai atsitinka? Į organizmą gali patekti bakterijos, virusai ir grybeliai, kurie turi galimybę prisijungti prie mūsų kūno ląstelių ir su jomis sukurti sudėtingus antigenus (piggy back). Toks kompleksas yra nematomas jo ląstelės ir, pavyzdžiui, viruso derinys. Virusas sėdi ant ląstelės, todėl laisvai plinta. Tačiau tokia sukčiai veikia tik kurį laiką. Kai pakitusios ląstelės pradeda daugintis ir jų vis daugėja, ima viršų imuninė sistemaveikti. Jis sunaikina juos, kad išsaugotų visą kūną. Deja, mums tai dažniausiai baigiasi ligos išsivystymu. Tačiau iki galo nežinoma, kodėl tokios situacijos atsiranda. Mokslininkai spėja, kad dėl to k alti genai, tačiau įtikinamų įrodymų vis dar trūksta. Tačiau žinoma, kad elementas, sukeliantis ataką prieš savo audinius, gali būti virusinė ar bakterinė infekcija, stiprus stresas ir net ilgalaikis buvimas saulėje.

Svarbu

Gynybos ląstelės

Žmogaus kūnas, norėdamas išgyventi, gamina ląsteles, kurios specializuojasi kovoje su jam grėsmingomis jėgomis. Šią gynybinę armiją sudaro leukocitai arba b altieji kraujo kūneliai – makrofagai (gaminasi kaulų čiulpuose) ir T ląstelės (iš užkrūčio liaukos). Jie ne tik naikina mikroorganizmus, atėjusius iš išorės, bet ir yra skirti pašalinti mūsų pačių ląsteles: senstančias ir ligų paveiktas. Tačiau būna, kad jie atakuoja sveikas ląsteles, sukeldami ligas, vadinamas autoagresyviomis.

Kitaip nėščia

Įdomios informacijos apie autoimunines ligas pateikia nėščiųjų stebėjimai. Šiuo konkrečiu laikotarpiu imuninė sistema yra mažiau budri. Jis nekovoja su svetimais audiniais, tokiais kaip sperma ar vaisius. Todėl tikimasi, kad dėl to kai kurių ligų (pvz., reumatoidinio artrito) simptomai bus lengvesni, o kitų (pvz., vilkligės) simptomai pablogės. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl sąveikos, kuri vyksta tarp lytinių hormonų (estrogenų ir progesterono) ir vadinamųjų. T ląstelės (b altųjų kraujo kūnelių rūšis) ir šių ląstelių kiekio kraujyje svyravimai, atsirandantys skirtingu nėštumo metu.

Kokie tyrimai?

Specifinių testų autoimuninių ligų rizikai nustatyti nėra. Kai kurie mokslininkai tikisi ankstyvo jų pripažinimo atliekant genetinius tyrimus. Bet tai ateities daina. Kol kas gydytojai turi tenkintis išplėstiniais kraujo tyrimais (įskaitant rankų darbo tepinėlį, kuris parodo b altųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių dydį ir struktūrą), hormonų tyrimais, išplėstiniais kepenų fermentų tyrimais arba biopsija.

Autoimuninės ligos – ilgas sąrašas

Iki šiol mokslininkai atpažino apie 80 autoimunitetų ligų. Jų bendras bruožas yra tas, kad jie atsiranda staiga, dažniausiai net nesulaukus 30 metų. Nors iki šiol nežinoma, kodėl jie daug kartų dažniau puola jaunas moteris. Dauguma šios grupės ligų yra nepagydomos arba labai sunkiai gydomos. Tarp mokslininkų nėra visiško sutarimo, kokias ligas reikėtų įtraukti į autoimuninių ligų grupę. Tačiau buvo daroma prielaida, kad tai yra ligos, pagrįstos per dideliu imuninės sistemos aktyvumu.Tai apima, pavyzdžiui, reumatines ligas. Tam tikri vyrų nevaisingumo atvejai taip pat yra imuninės sistemos agresijos pasekmė, kuri šiuo atveju gamina antikūnus, kurie sutraukia spermą. Jie negali judėti, todėl nevyksta apvaisinimas. Kai imuninė sistema atakuoja kaulų čiulpus, užkrūčio liauką, blužnį ar limfmazgius, gali išsivystyti vėžys, įskaitant timomą, Hodžkino ligą ir lėtinę limfocitinę leukemiją.

Kam gresia autoimuninės ligos?

Medicina kol kas neturi tyrimų, kurie galėtų įvertinti polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis. Tačiau jau žinoma, kad prieš daugelį ligų atsiranda virusinės infekcijos, net tokios banalios kaip peršalimas. Nuo jų apsisaugoti galime skiepytis, pvz., nuo gripo, ir laikydamiesi profilaktinių skiepų grafiko. Jei jūsų šeimoje yra buvę autoimuninių ligų, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju. Jis tikrai pasakys, kokius papildomus skiepus galime skiepyti, pavyzdžiui, nuo raudonukės ar hepatito A ir B. Taip pat reikėtų tiesiog rūpintis savimi, tinkamai maitintis, nepersistengti su alkoholiu, kas kelerius metus pasitikrinti. Taip pat svarbu nenuvertinti savo negalavimo. Neikime į darbą peršalę ar peršalę, turite paguldyti. O jei nepasiseka ir sergame autoimunine liga, gydymą reikia pradėti kuo greičiau. Tik tada turėsime galimybę, kad tai nesudarys per daug sumaišties mūsų organizme.

Autoimuninių ligų prevencija

Netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas labai susilpnina imuninės sistemos veiklą. Ypač pavojingi yra nikotino esantys toksinai. Jie gali taip efektyviai supainioti imuninę sistemą, kad ji pradeda naikinti savo ląsteles. Panašios reakcijos gali pasireikšti ir esant dideliam vitaminų, ypač A, C ir E, bei mineralų trūkumui. Taip pat verta prisiminti, kad kai organizmas pailsėjęs ir gerai maitinamas, jis lengviau susidoroja su bet kokia infekcija ir autoagresija. Organizmo imunitetą silpnina ir stresinės situacijos. Apsaugos sistema yra glaudžiai susijusi su nervų sistema. Jų nervingumas sutrikdo jų bendradarbiavimą. Kad taip neatsitiktų, kiekvieną dieną turite skirti šiek tiek laiko atsipalaiduoti. Ir svarbu užtikrinti sveiką miegą: miegoti reikia gerai vėdinamoje ir tamsioje patalpoje (apie 8 valandas miegoti per dieną).

„Zdrowie“ mėnesinis

Apie autoriųAnna JaroszŽurnalistas, jau daugiau nei 40 metų užsiimantis sveikatos ugdymo populiarinimu. Daugelio medicina ir sveikata sprendžiančių žurnalistų konkursų nugalėtojas.Ji, be kita ko, gavo „Auksinio OTIS“ pasitikėjimo apdovanojimas kategorijoje „Žiniasklaida ir sveikata“, Šv. Kamilas apdovanotas Pasaulinės ligonių dienos proga, du kartus „Krištoliniu rašikliu“ nacionaliniame sveikatą propaguojančių žurnalistų konkurse ir daug apdovanojimų bei apdovanojimų „Metų medicinos žurnalisto“ konkursuose, kuriuos organizavo Lenkijos asociacija. Žurnalistai už sveikatą.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Imuninė sistema