Daugelis suaugusiųjų užsikrečia dėl priežasčių, kurių nepastebi arba neįvertina. Tarp jų yra: lėtinis stresas, netinkama mityba, nepakankamas miegas. Ką daryti, kad rudens-žiemos sezonu sirgtumėte mažiau?

Gydytojai mano, kad 3-4 infekcijos per metus suaugusiam žmogui neturėtų kelti susirūpinimo. Vaikams iki 10 viršutinių kvėpavimo takų infekcijų laikomos normaliomis sąlygomis, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi. Kita vertus, vyresnio amžiaus žmonėms dažnesniems susirgimams įtakos gali turėti tam tikri organizmo pokyčiai (pvz., užkrūčio liaukos atrofija ir su patogenais kovojančių T limfocitų kiekio sumažėjimas) bei lėtinės ligos, tokios kaip diabetas.

Jei dažnai peršalome, su šeimos gydytoju ir endokrinologu galime išanalizuoti galimo imuniteto sumažėjimo priežastis. Gali būti, kad tai apima, pavyzdžiui, negydytus sinusus, anemiją, hormoninius sutrikimus, blogai kontroliuojamas lėtines ligas arba nediagnozuotas reumatinių ligų ligas.

Kokių rūpesčių turėtume susirūpinti?

Net ir esant mažiau nei 3 infekcijoms, mūsų budrumas turėtų sukelti šiuos simptomus:

  • padidėję limfmazgiai,
  • apetito praradimas,
  • staigus svorio kritimas,
  • keičiant tuštinimosi ritmą,
  • kraujo buvimas skrepliuose,
  • nuolatinis nedidelis karščiavimas po to, kai infekcija išgijo.

Šiems simptomams reikalinga medicininė priežiūra. Tačiau dažniausiai atidžiau pažvelgę ​​į savo gyvenimo būdą galime prieiti prie išvados, kad imuninės sistemos veiklą galime pagerinti patys. Taigi, kas daro jį stipresnį?

Dieta imunitetui stiprinti

Verta atidžiau pažvelgti į savo valgiaraštį ir pasitikrinti, ar nevalgote per daug daug b altymų turinčių produktų (pvz., mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų), kurie turi rūgštinantį poveikį organizmui. Tai, savo ruožtu, skatina uždegimą ir infekciją. Venkite perdirbto maisto, dažiklių ir konservantų, kurie nėra naudingi jūsų sveikatai.

Atminkite, kad žarnyno floros kokybė turi įtakos imunitetui. Ypač po gydymo antibiotikais reikėtų atstatyti bakterinę florą, 2-3 mėnesius naudojant natūralius probiotikus, raugintus agurkus ir kefyrą. Perkame sezonines daržoves ir vaisius, geriausia iš ekologinio ūkininkavimo.

Taip pat verta nepamiršti papildyti vitamino D3, kurio taip pat yraturi didelę įtaką tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Visada turėtume rūpintis sveika mityba, ne tik impulsais, kai atsiranda infekcija. Jei kūnas yra geros formos, yra didelė tikimybė, kad jis gali susidoroti su virusu, bakterijomis ar kitais kenksmingais veiksniais.

Miegas – stiprina ir regeneruoja

Sveikas, ramus miegas užtikrina veiksmingą imuninių ląstelių pakeitimą. Amerikiečių mokslininkai 2015 metais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 164 sveiki suaugusieji. Nustatyta, kad žmonės, kurie kiekvieną naktį miegojo mažiau nei 6 valandas, dažniau sirgo infekcijomis nei tie, kurie miegojo mažiausiai 6 valandas.

Jei jums sunku užmigti, pabandykite apriboti laiką, kai naudojatės mobiliaisiais įrenginiais likus valandai iki miego, nes mėlyna telefono arba kompiuterio šviesa gali trikdyti jūsų cirkadinį ritmą ir natūralų budrumą bei miego ciklą (mėlyna šviesa). siunčia signalą jūsų smegenims, kad jau diena).

Visiems reikia atsipalaidavimo

Ilgalaikė įtampa silpnina visą organizmą, įskaitant imuninę sistemą. Tai skatina imuninių ląstelių disbalansą. Streso hormonas kortizolis mažina b altųjų kraujo kūnelių skaičių ir organizmo gebėjimą gaminti antikūnus. Natūralūs būdai kovoti su stresu yra sportas, joga, meditacija, kontaktas su gamta.

Fizinis aktyvumas – grūdina kūną

Jis reikalingas tinkamai kraujotakai, taip pat skatina b altųjų kraujo kūnelių gamybą ir didina jų aktyvumą. Tai nebūtinai turi būti sporto salė. Pasirinkite tai, kas jums patinka: baseinas, zumba, pilatesas, greitas pasivaikščiojimas ar mankšta namuose su atidarytu langu.

Galite važiuoti dviračiu, bėgioti. Pasinaudokite galimybe kuo dažniau sportuoti ar bent jau pabūti gryname ore.

Natūralūs gydymo būdai – infekcijų prevencija

Imuninei sistemai palaikyti verta rinktis natūralias gydomąsias terapijas, kurios padeda organizmui atsigauti. Stenkimės nepervartoti stiprių vaistų. Jie yra puikūs vaistai, tačiau pernelyg plačiai naudojami gali sukelti šalutinį poveikį.

Daugelis augalų turi stiprių antivirusinių ir antibakterinių savybių. Imunitetą sustiprins ežiuolės, afrikinės pelargonijos ir alavijo ekstraktai.

Natūralūs vaistai taip pat apima homeopatinius vaistus. Jie gali būti vartojami kartu su kitais vaistais, nes jie niekaip nesąveikauja. Jie ypač naudingi sergant virusų sukeliamomis ligomis, nes skatina natūralią organizmo apsaugą ir skatina kovoti su ligos sukėlėju. Kūnas įgyja jėgų ateičiai, nes patenka į pusiausvyros ir jautrumo būsenąliga mažėja.

Kai kuriuos preparatus galima vartoti ir profilaktiškai, kai sušalome arba turėjome kontaktą su peršalusiu žmogumi ir bijome užsikrėsti. Preparatai su medžiagomis, vadinamomis Thymuline ir Silicea, gerai palaiko mūsų organizmo imunitetą infekcijų sezono metu.

Varginanti sloga padės sustabdyti baktericidinių žolelių inhaliacijas garais: ramunėlių, šalavijų, čiobrelių ar homeopatinės priemonės Allium cepa pagrindu. Kita vertus, tais atvejais, kai ūminį rinitą lydi faringitas, galite vartoti Phytolacca decandra, čiulpti propolio tabletes arba skalauti druska.

Kategorija:

Imuninė sistema