Kaip žinoti, kad jūsų imunitetas silpsta? Pirmasis nusilpusios imuninės sistemos požymis yra jautrumas infekcijoms. Taigi, jei dažnai peršalote, skauda gerklę ar kartojasi pūslelinė – tai ženklas, kad jūsų apsaugos sistema sugenda. Nors imunitetą paveldėjome iš savo protėvių, daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Nes mes – kartais nesąmoningai – susilpniname savo gynybinę kariuomenę… Kokias klaidas darome dažniausiai?

Visi kalba apie tai, kaip svarbu stiprinti imunitetą, ir vargu ar kas klausia, kodėl mūsų imunitetas krenta? Dažniausiai už imuniteto mažėjimą ir imuninės sistemos nusilpimą esame atsakingi mes patys. Kokios yra dažniausios nuodėmės?

Sudegusios naktys mažina imunitetą

Nuolatinis miego trūkumas sutrikdo imuninės sistemos veiklą, mažina limfocitų gamybą ir jų gebėjimą sunaikinti mikrobus. Todėl žmonės, kurie nepakankamai miega, yra labiau linkę į infekcijas. Ramus miegas (7-8 val.) užtikrina efektyvų imuninių ląstelių atsinaujinimą.

Imunitetą mažina stimuliatoriai

Alkoholis, kava, cigaretės naikina vitaminus A, C, E, B ir mikroelementus, kurie padeda kovoti su imuninei sistemai kenksmingais laisvaisiais radikalais. Didelio procento alkoholiniai gėrimai naikina imunines ląsteles, cirkuliuojančias kraujyje ir limfoje. Rūkant cigaretes organizme susidaro laisvieji radikalai, kurie silpnina imuninę sistemą. Nikotino dūmai dirgina gleivines, todėl mikrobai lengviau prasiskverbia į organizmą. Nerūkykite ir venkite dūmų patalpų, stiprią kavą ir arbatą pakeiskite vaisių arbatomis.

Antibiotikų perteklius neigiamai veikia imunitetą

Nepamirškime, kad antibiotikai gydo tik tam tikras ligas ir juos reikia vartoti tik tada, kai jų tikrai reikia. Jie neveikia virusų, todėl net aukšta karščiavimas su virusine infekcija nėra pateisinimas siekti tokio vaisto.

Gydymas antibiotikais bet kokiu atveju sutrikdo natūralią virškinamojo trakto florą, kuri palaiko imuninę sistemą, saugo nuo ligų. Todėl po gydymo antibiotikais lengvai pasigauname kitą infekciją, vėl geriame antibiotiką, ir tai yra užburtas ratas.

Specialistai perspėja: kuo daugiau vartosime antibiotikų, tuo silpnėja mūsų imunitetas ir didesnė tikimybė, kad tapsime atsparūs vaistui. Ir jo čia nėratik apie piktnaudžiavimą antibiotikais gydant žmones, bet ir apie netinkamą jų naudojimą veterinarijoje, veislininkystėje ir žemės ūkyje. Antibiotikai padeda įveikti daugelį ligų ir dažnai gelbsti gyvybes, tačiau juos reikia vartoti protingai. Jūs negalite jų vartoti savarankiškai, o kai paskyrė gydytojas, turite juos vartoti griežtai pagal jo rekomendacijas.

Žiūrėkite 12 nuotraukų galeriją

Gyvenimas esant lėtiniam stresui griauna imunitetą

Imuninė sistema yra susijusi su nervų sistema, todėl depresija, nerimas, spaudimas ir nesugebėjimas reikšti jausmų ar užmegzti santykius mažina gynybos pajėgų efektyvumą. Veikiant kortizoliui, kuris beveik nuolat gaminasi esant lėtiniam stresui, sumažėja b altųjų kraujo kūnelių skaičius ir sumažėja organizmo gebėjimas gaminti antikūnus.

Sumažėjęs organizmo imunitetas ir tuo pačiu androgeninių hormonų perteklius sukelia natūralios gleivinės bakterinės floros sutrikimą ir mikrobų dauginimąsi. Todėl žmonės, kurie turi problemų darbe, namuose ar tiesiog su savimi, dažniau suserga infekcijomis ir mažiau reaguoja į vakcinas. Turite užtikrinti, kad teigiamos emocijos būtų svarbesnės už neigiamas.

Gyvenimas nejudėdamas mažina imunitetą

Fizinis aktyvumas, ypač lauke, skatina b altųjų kraujo kūnelių gamybą ir padidina limfocitų aktyvumą. Taip pat palaikomas termoreguliacijos procesas, kuris yra grūdinimosi pagrindas – organizmas išmoksta greitai reaguoti, pvz. temperatūros pokyčiams ir mikrobų buvimui. Kartu tai padeda kovoti su stresu – imuniteto priešu, tačiau reikia atminti, kad per intensyvios treniruotės padidina streso hormonų išsiskyrimą, mažina imunitetą. Paprasčiausia veiklos forma yra vaikščiojimas arba bėgiojimas, nepaisant oro.

Prasta mityba mus suserga

Valgome nereguliariai, siekiame labai perdirbto maisto, kuriame nėra vertingų maistinių medžiagų, tačiau yra dažiklių, emulsiklių, geriklių ir konservantų. Mes valgome per daug riebalų, cukraus ir b altų miltų bei per mažai daržovių ir vaisių. Tuo tarpu riebalų perteklius, ypač gyvuliniai riebalai, mažina imuninių ląstelių aktyvumą, todėl tampame pažeidžiami ligų. Savo ruožtu daržovės ir vitaminai yra vitaminų ir mineralų lobynas, skatinantis imuninę sistemą.

  • Vitaminas Apalaiko geros būklės kvėpavimo takų gleivinę, apsaugo nuo mikrobų įsiskverbimo, didina imuninių ląstelių skaičių ir aktyvina jas kovai su virusais (pieno produktais). , kiaušiniai, morkos, paprikos , moliūgai, mangai, špinatai, rūgštynės, česnakai).
  • Vitaminas Cskatina interferono (b altymo, kurispadeda susidoroti su mikrobais), neutralizuoja laisvuosius radikalus, aktyvina b altuosius kraujo kūnelius ir cheminius pasiuntinius, kovojančius su ligomis (citrusiniai vaisiai, erškėtuogės, juodieji serbentai, spanguolės, brokoliai, petražolės, ropės).
  • Vitaminas Enaikina laisvuosius radikalus, turi priešuždegiminių savybių, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje (saulėgrąžų sėklos, migdolai, riešutai, aliejus, žuvis, nesmulkinti grūdai produktai).
  • B vitaminaidalyvauja formuojant b altymus, hormonus ir fermentus, reikalingus gynybinėms linijoms stiprinti (bananai, avokadai, mėsa, žuvis, pieno produktai, nesmulkinti grūdai, kruopos) . Kad imuninė sistema veiktų visu pajėgumu, jai reikalingas reguliarus degalų tiekimas: penkis kartus per dieną valgant mažais valgiais, ryte – būtinai pusryčiaukite (apsaugo nuo peršalimo).

Atsisakyti skiepų yra klaida

Daugelis žmonių neskiepija nei savęs, nei savo vaikų, nes bijo komplikacijų ir tiki visiškai klaidinga informacija apie ryšį tarp skiepijimo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės bei autizmo. Tačiau dauguma gydytojų palaiko privalomų ir rekomenduojamų skiepų naudojimą, nes tai geriausias būdas apsisaugoti nuo infekcijų ir rimtų komplikacijų.

Kai kurie vaikystės skiepai nebeveikia, todėl juos reikia pakartoti suaugus. Skiepijimas nuo gripo neturi būti lengvas. Žmonės, kurie suserga nepaisydami vakcinacijos, infekciją perduoda švelniau ir be komplikacijų. Imunizacijos nuo tam tikros ligos nebuvimas nėra susirgimo sinonimas. Ar susirgsite, ar ne, priklauso nuo jūsų individualaus imuniteto. Tačiau jei tam tikroje vietovėje paskiepijama daugiau nei 80-90% gyventojų, tai vadinamoji. bandos imunitetas, tai reiškia, kad liga nustoja plisti.

Vaikų slėpimas po šešėliu atima iš jų imunitetą

Kai kurie tėvai mano, kad mažas vaikas neturėtų liestis su menkiausiais teršalais, todėl augina juos steriliomis sąlygomis. Tai klaida! Kiekvienas vaikas iš mamos gauna antikūnų, kurie apsaugo nuo ligų pirmuosius 6 mėnesius. Jei ji maitinama krūtimi, šis imunitetas išlieka ilgiau. Po pirmųjų gyvenimo metų pradeda formuotis savarankiškas imunitetas. Sterilioje aplinkoje užaugintas vaikas neturi kuo lavinti savo imuniteto. Dėl šios priežasties neverta persistengti ir kasdien dezinfekuoti butą, nes perteklinė higiena gali pakenkti.

Perteklinė „chemija“ sutrikdo imuninę sistemą

Dažniausiai naudojamos valymo priemonės ir antiseptikai dirgina ir epidermį bei gleivinesjie naikina natūralią bakterinę florą, kuri stimuliuoja imuninę sistemą ir neleidžia vystytis pavojingiems mikrobams. Susideda išmetamosios dujos, nuodingos medžiagos, išsiskiriančios iš asf alto, klijų, dažų, kilimų, baldų, taip pat radiatorių ar oro kondicionierių išdžiovinto oro. Visa tai palengvina mikrobų patekimą į organizmą.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Imuninė sistema