Šlapimo pūslė yra šlapimo sistemos dalis, ji renka nuolat iš inkstų ištekantį šlapimą, o užpildžiusi atsakinga už jo pašalinimą. Verta išmokti jos sandaros ir fiziologijos pagrindus, taip pat sužinoti, kaip diagnozuoti šlapimo pūslės ligas ir kokie dažniausiai su ja susiję negalavimai

Šlapimo pūslėyra šlapimo sistemos dalis, tai yra raumenų maišelis, galintis žymiai padidinti jo dydį ir aktyviai pašalinti susikaupusį šlapimą.

Pūslės talpa yra nuo 250 iki 500 ml, o kraštutiniais atvejais gali išsiplėsti iki 1 litro

Šlapimo pūslė yra dubens srityje, už gaktos simfizės, moterims prieš gimdą ir vyrų tiesiojoje žarnoje.

Tuščia šlapimo pūslė yra piramidės formos ir visiškai priglunda prie dubens, tampa sferinė, kai išsipučia ir juda į pilvo ertmę.

Šlapimo pūslė: makroskopinė struktūra

Anatominėje struktūroje išskiriame šias šlapimo pūslės struktūras:

  • šlapimo pūslės viršus - tai piramidės viršus, nukreiptas į gaktos simfizę, čia prasideda vidurinis bambos raištis, šlapimtakio vystymosi likutis, jis eina palei vidinę pilvo sieną iki bambos
  • apatiniai šoniniai paviršiai greta dubens dugno raumenų
  • viršutinis paviršius, nukreiptas į pilvo ertmę, yra padengtas pilvaplėve
  • šlapimo pūslės apačia - guli ant dubens dugno raumenų, jos vidinis paviršius lygus, šlapimo pūslės apačioje yra šlapimtakių angos, kurios nuteka šlapimą iš inkstų ir vidinės šlaplės, t.y. tolesnio nutekėjimo – šios trys struktūros sudaro viršūnes vadinamąjį šlapimo pūslės trikampį; vyrų šlapimo pūslės apačia remiasi į prostatos liauką, o moterims – ant urogenitalinio trikampio
  • šlapimo pūslės kaklelis yra kanalas į šlaplę, apsuptas pluoštinių-raumenų juostų, kurios eina į uodegikaulį ir laiko šlapimo pūslę vietoje – šios juostos vadinamos gaktos pūslės ir gaktos-prostatos raiščiais

Pilvaplėvė nuo viršutinio paviršiaus eina atgal į priekinį tiesiosios žarnos paviršių, sukuriant tiesiosios žarnos pūslės įdubą, kuri yra žemiausia vyrų pilvo įduba. Moterims tai veziko-gimdos ertmė, t.y.pilvaplėvės perėjimas iš šlapimo pūslės į priekinį gimdos paviršių.

Indai, pasiekiantys šlapimo pūslę, ateina iš vidinės klubinės arterijos ir yra: bambos arterija ir jos atšaka – viršutinė šlapimo pūslės arterija, taip pat apatinė šlapimo pūslės arterija ir makšties arterija moterims. Kraujas nuteka per šlapimo pūslės rezginio venas į vidinę klubinę veną.

Nervinės skaidulos eina į šlapimo pūslę iš apatinių pilvo rezginių ir sudaro vadinamąją šlapimo pūslės dėmę. Simpatinės skaidulos ateina iš simpatinio kamieno sakralinių ganglijų ir eina per apatinį mezenterinį ganglioną bei hipogastrinius nervus. Jų užduotis – slopinti šlapimo nutekėjimą sutraukiant vidinį šlaplės sfinkterį.

Parasimpatinė inervacija kyla iš nugaros smegenų S2-S4 segmentų, eina per dubens nervus ir yra atsakinga už šlapimo išsiskyrimą susitraukiant šlapimo pūslės raumeniui. Jausmą sukelia nervai, patenkantys į nugaros smegenis L1 ir S2 lygiais.

Šlapimo pūslės vieta ir tai, kad su plombavimu ji pradeda išsikišti virš gaktos simfizės, leidžia, jei negalima kateterizuoti, pradurti šlapimo pūslę virš gaktos simfizės, netrikdant pilvaplėvės ir taip pašalinant likutinį šlapimą.

Šlapimo pūslė: mikroskopinė struktūra

Pūslės sienelės storis yra nuo 2 iki 10 mm, priklausomai nuo užpildo, ir susideda iš 3 sluoksnių:

  • Gleivinė ir poodinė gleivinė

Gleivinė ir pogleivinė padengta daugiasluoksniu pereinamuoju epiteliu, jis labai būdingas ir atsiranda tik šlapimo takuose. Ypatinga ypatybė yra skėtinių ląstelių, kurios sudaro viršutinį sluoksnį ir dengia kelias ląsteles apačioje, buvimas, kitas jų pavadinimas yra urotelio epitelis.

Visas vidinis šlapimo pūslės paviršius, išskyrus minėtą šlapimo pūslės trikampį, yra susilenkęs, ypač stipriai aplink šlapimtakių angas.

Gleivinės raukšlės veikia kaip vožtuvai, neleidžiantys šlapimui sugrįžti į šlapimtakius, jie sukonstruoti taip, kad kuo labiau užpildyta šlapimo pūslė, tuo labiau prilimpa prie šlapimtakių, bet niekada neužblokuoja šlapimo nutekėjimo į šlapimtakius. šlapimo pūslė.

  • Raumenų membrana

Raumenų membrana turi tris sluoksnius: išilginį: vidinį ir išorinį bei vidurinį apskritą, jie nėra griežtai atskirti vienas nuo kito, raumenų skaidulos veikiau prasiskverbia tarpusavyje.

Visas šlapimo pūslės raumuo vadinamas šlapimo pūslės detrusoriniu raumeniu, kuris yra atsakingas už šlapimo pūslės ištuštinimą, o sustorėjusi dalis aplink vidinę šlaplės angą – vidiniu šlaplės sfinkteriušlapimo.

Kiekvienas iš šių komponentų yra inervuojamas atskirai ir normaliomis sąlygomis, kai vienas iš jų susitraukia, kitas turi būti atpalaiduotas.

  • Išorinė membrana ir pilvaplėvė

Šlapimo pūslė: šlapimo pūslės fiziologija ir vaidmuo

Inkstai išskiria apie 1 ml/kg/val. šlapimo, ty vidutiniškai daugiau nei 1,5 litro per dieną, po to šlapimtakiais nuteka į šlapimo pūslę, kur kaupiasi, ir tada pašalinta.

Šlapimas, nutekėjęs iš šlapimtakių, nepadidina spaudimo šlapimo pūslėje tiesiogiai proporcingai jos tūriui, nes struktūra yra tampri

Būdingas šlapimo pūslės raumenų plastiškumas, t.y. iš pradžių pildant susidaro įtampa ir jaučiamas nedidelis noras šlapintis, padidėjus šlapimo pūslės tūriui, ši įtampa ir poreikis šlapintis išnyksta, o slėgis išlieka pastovus

Tik viršijus tam tikrą tūrį, dažniausiai apie 400 ml, padidėja slėgis ir tempimui jautrios nervinės skaidulos perduoda stimulą į smegenis, o tai aiškinama kaip būtinybė ištuštinti šlapimo pūslę.

Šlapinimosi (tuštinimosi) metu atsipalaiduoja šlaplės sfinkteris ir tarpvietės raumenys, susitraukia šlapimo detrusorinis raumuo, todėl tai yra aktyvus procesas

Dėl jos konstrukcijos šlapimo pūslė atlieka šias funkcijas:

  • šlapimo surinkimas
  • šlapimo išsiskyrimas
  • neleidžia šlapimui nutekėti į šlapimtakius

Šlapimo pūslės ligų diagnostika

Įtarus šlapimo pūslės anomalijas, turime daugybę testų, kad patikrintume tiek jos funkciją, tiek struktūrą. Dažniausiai naudojami testai:

  • citometrija – įvertina santykį tarp šlapimo pūslės tūrio ir intravesikinio slėgio
  • uroflowmetrija – įvertina detrusorinio raumens efektyvumą ir jo sinchronizaciją su šlaplės sfinkterio atsipalaidavimu
  • tuštinimosi cistografija – suleidus šlapimo pūslei kontrasto, tiriamasis turi pasišlapinti, kurio metu daroma rentgeno nuotraukų serija, kurios metu galima įvertinti ir šlapimo pūslės gleivinės kontūrus, ir bet kokių kliūčių buvimą. šlapimo nutekėjime
  • likutinio šlapimo įvertinimas po ištuštinimo
  • cistoskopija – šio tyrimo metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslės vidų, per šlaplę įkišęs nedidelę kamerą, taip pat gali atlikti smulkias procedūras
  • pilvo echoskopija - šio tyrimo metu galimas vizualinis šlapimo pūslės įvertinimas, tačiau būtina, kad ji būtų užpildyta apžiūrai
  • ertmės kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografijapilvo ir dubens – tyrimai atliekami rečiau, tačiau leidžia tiksliai įvertinti šlapimo pūslės anatomiją
  • bendras šlapimo tyrimas – leidžia įvertinti b altymo buvimą šlapime, pirminę hematurijos diagnozę, taip pat naudojamas esant infekcijai
  • šlapimo pasėlis – sudėtingų ir pasikartojančių infekcijų testas

Taip pat skaitykite:

  • Urodinaminis tyrimas – kaip tai atrodo? Kaip pasiruošti?

Šlapimo pūslės ligos

Yra kelios šlapimo pūslės ligų grupės: apsigimimai, infekcijos, vėžys ir funkciniai sutrikimai.

  • Kaip atrodo vizitas pas urologą?

Kai kurios ligos, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas, nors ir glaudžiai susijusios su šlapimo pūsle, yra jos inervacijos sutrikimų, o ne paties šio organo ligų pasekmė. Panašiai ir urolitiazė, nuosėdos susidaro inkstuose, jų buvimas šlapimo pūslėje nerodo jos patologijos, tai yra akmenų šalinimo proceso rezultatas.

  • Gimimo defektai

Įgimtos anomalijos yra: - šlapimo pūslės apsigimimas - tai dažniausiai mirtinas defektas, nes neleidžia nutekėti šlapimui, dėl kurio atsiranda inkstų nepakankamumas - šlapimo pūslės iškrypimas - tai priekinės šlapimo pūslės sienelės ir odos nebuvimas, tada šlapimo pūslė atsidaro iki ertmės amniono, defektas chirurgiškai koreguojamas tinkamomis sąlygomis - šlapimo pūslės divertikulai - tai lengvas defektas, dažniausiai besimptomis

  • Šlapimo pūslės infekcijos

Šlapimo takų infekcijos pažeidžia ne tik šlapimo pūslę, bet ir šlaplę bei inkstus. Pastarieji yra ypač pavojingi ir netgi gali kelti pavojų gyvybei. Šlapimo takų infekcijos, susijusios su šlapimo pūsle, apima:

  • nekomplikuotas cistitas
  • besimptomė bakteriurija
  • nebakterinis cistitas
  • pasikartojantis cistitas moteriai
  • nėščios moters šlapimo takų infekcija

Šlapimo takų infekcija – tai mikrobų buvimas šlapimo takuose virš šlapimo pūslės sfinkterio, kuris paprastai turėtų būti sterilus.

Bakterijos fiziologiškai gali egzistuoti tik šlaplėje, tam, kad išlaikytų šią būseną, mūsų organizmas sukūrė daugybę gynybos mechanizmų, tokių kaip tinkama šlapimo reakcija, šlapimo, likusio šlaplėje, pašalinimas ar specifinis epitelis.

Šlapimo takų infekcijomis daug dažniau serga moterys, daugiausia dėl trumpesnės šlaplės.

  • Moterų šlapimo pūslės infekcijos

Cistitą sukeliantys patogenai yradažniausios bakterijos:Escherichia coliirStaphylococcus saprophyticus , rečiauChlamydia trachomatis ,

Neisseria gonorrhoeaeir virusai, ypač grybeliai.

Mikroorganizmų buvimą galima įrodyti bendru šlapimo tyrimu arba šlapimo pasėliu, tačiau dažniausiai šlapimo takų infekcija diagnozuojama apklausos ir medicininės apžiūros pagrindu

Gydymas grindžiamas mikroorganizmų pašalinimu iš šlapimo sistemos, dažniausiai naudojant antibiotiką, ir tinkamai remiant savo imuninius mechanizmus, tokius kaip šlapimo rūgštėjimas, dažni tuštumai, siekiant išvengti šlapimo susilaikymo ir patogenų vystymasis šlapimo pūslėje.

Taip pat labai svarbu gydyti rizikos veiksnius, pvz., šlapimo takų defektus ir užkirsti kelią infekcijoms, kurios apima: geriamų skysčių kiekio didinimą, šlapinimąsi iš karto pajutus spaudimą, Lactobacillus preparatų vartojimą ir antibiotikų profilaktiką esant labai stipriai dažni atkryčiai .

  • Nekomplikuotas cistitas

Nekomplikuotas cistitas – tai infekcija, kuria serga moteris, kurios turi normalią urogenitalinę sistemą, netrikdant gynybos mechanizmų.

Simptomai yra pollakiurija, deginimas ir skausmas šlapinantis, kartais hematurija.

Gydymas yra gydymas antibiotikais

Pasikartojantis cistitas pasireiškia maždaug 15 % moterų ir dažniausiai yra laikinai susijęs su lytiniais santykiais. Procedūros pagrindas – profilaktika

  • Komplikuota šlapimo takų infekcija

Tai bet kokia šlapimo takų infekcija vyrams ar moterims, kurių šlapimo nutekėjimas yra sutrikęs (anatominis ar funkcinis) arba moteriai, kurios gynybos mechanizmai yra sutrikę.

Rizikos veiksniai yra: šlapimo susilaikymas, diabetas, urolitiazė. Ji pasireiškia panašiai kaip nekomplikuota, tačiau kiekviena tokia diagnozė reikalauja nuodugnios diagnostikos.

Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydymas atliekamas ambulatoriškai arba ligoninėje, pirmiausia reikia pašalinti infekciją, o vėliau, esant galimybei, pašalinti rizikos veiksnius.

  • Nebakterinis cistitas

Vadinamasis nebakterinis cistitas paprastai pasireiškia esant šlapimo takų infekcijoms.

Dažniausios priežastys yra grybelinės ir chlamidinės infekcijos, standartiniai tyrimai neleidžia nustatyti infekcijos sukėlėjo. Gydymui taikomas tinkamas antimikrobinis gydymas.

  • Asimptominė bakteriurija

Tai atsitinka, kai, nepaisant tam tikro buvimopadidėjęs bakterijų kiekis, nėra infekcijos simptomų. Dėl šios būklės gydymo nereikia, išskyrus nėščias moteris ir žmones, kuriems atliekamos urologinės procedūros.

Kateterio buvimas šlapimo pūslėje taip pat yra susijęs su didesne infekcinių komplikacijų rizika.

Vien bakterijų buvimas kateterizuoto žmogaus šlapime nėra gydymo indikacija, nes kateterio pašalinimas pašalina infekciją. Gydymas pradedamas atsiradus simptomams.

  • Šlapimo pūslės navikai

Dažniausios šio organo ataugos yra papiloma ir šlapimo pūslės vėžys.

Pirmasis yra gerybinis navikas, kilęs iš pereinamojo epitelio, pasireiškiantis hematurija. Gydymas susideda iš papilomos pašalinimo, dažniausiai atliekant cistoskopiją, bet, deja, ji linkusi kartotis.

Šlapimo pūslės vėžys yra piktybinis, kaip ir papiloma iš epitelio, išklojančio šlapimo takus.

Simptomai yra: hematurija, pollakiurija, skausmingas noras šlapintis, šlapimo susilaikymas.

Cistoskopija su mėginių paėmimu leidžia atlikti patikimą diagnozę, vaizdiniai tyrimai su kompiuterine tomografija leidžia įvertinti naviko progresavimą

Šioje diagnozėje pasirenkami chirurginiai metodai, priklausomai nuo stadijos galima atlikti transuretrinę radikalią naviko elektrorezekciją arba radikalią cistektomiją (šlapimo pūslės pašalinimas su aplinkiniais organais), pažangiausiais atvejais gydymas yra radioterapija arba chemoterapija.

  • Funkciniai sutrikimai

Šlapimo pūslės sutrikimą dažniausiai sukelia jos inervacijos pažeidimas, dėl kurio atsiranda susitraukimo sutrikimai.

Priklausomai nuo to, kurios skaidulos yra nutrūkusios, šlapimo pūslė arba ištempiama ir silpnai susitraukia, arba susitraukia dėl apaugusių sienelių.

Nugaros smegenų plyšimo atveju vienu metu paradoksaliai stimuliuojamas detrusorinis raumuo ir šlaplės sfinkteris, t.y. dvi priešingos reakcijos, dėl kurių šlapimo pūslė yra mažesnė ir sienelė storesnė, ši būklė vadinama neurogeninės etiologijos spazmine šlapimo pūsle.

Vienas iš šlapimo pūslės inervacijos sutrikimų yra vadinamoji hiperaktyvi šlapimo pūslė, kurios eigoje daugiausia atsiranda neatidėliotinų spaudimų, t. y. staigus, nevaržomas noras šlapintis, atsirandantis dėl per didelio nervinio detrusorinio raumens sužadinimo. esant skubiam spaudimui, taip pat yra pollakiurija ir šlapimo nelaikymas.

  • Intersticinis cistitas

Ši diagnozė nustatyta pokitų dubens skausmo priežasčių, pvz., bakterinio cistito ar inkstų akmenligės, pašalinimas.

Skausmas dubens srityje pildant šlapimo pūslę būdingas intersticiniam cistitui, tačiau jis nurimsta ištuštinant šlapimo pūslę, be to, atsiranda pollakiurija ir nedidelis šlapimo kiekis

Liga prasideda staiga, tada simptomai išnyksta ir po kelių mėnesių vėl kartojasi. Ligos priežastis iki šiol nebuvo aiškiai apibrėžta, todėl gydyti šį negalavimą sunku.

Kartais intersticinis cistitas traktuojamas kaip simptomų grupė, o ne kaip atskiras ligos vienetas.

  • Šlapimo nelaikymas

Kaip jau minėta, šlapimo nelaikymas ne visada yra susijęs su nenormalia šlapimo pūslės funkcija. Yra daug priežasčių:

  • nutukimas
  • trauminiai gimdymai
  • hormoniniai sutrikimai
  • operacijos
  • gretutinės ligos, pvz., diabetas

Yra trys pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai:

  • mankštos stresas
  • skubūs spaudimai (minėti anksčiau)
  • perpildymo šlapimo nelaikymas

Pirmoji iš jų atsiranda dėl šlaplės sfinkterio nepakankamumo ir pasireiškia šlapinimasis (net ir nedideliais kiekiais) fizinio krūvio metu, kosint, juokiantis, šlapimo pūslės raumenų funkcija čia normali.

Perpildymo šlapimo nelaikymą sukelia nutekėjimo kliūtis, pvz., padidėjusi prostata. Šlapimo pūslė pilna ir ištempta, o šlapimas išteka nesąmoningai.

Šlapimo nelaikymas taip pat gali būti laikinas ir atsirasti dėl šlapimo takų infekcijų arba šalutinio vaistų poveikio.

Retos šlapimo pūslės ligos yra fistulės arba detrusoriaus nepakankamumas

Šlapimo pūslė, nepaisant iš pažiūros paprastos struktūros, yra gana sudėtingas organas, turintis daugybę prisitaikymo prie jos vaidmens mechanizmų.

Jis labai svarbus šlapimo išskyrimo procese, atsakingas ne tik už jo laikymą tinkamomis, patogenų neturinčiomis sąlygomis, bet ir aktyviai dalyvaujantis tuštinimosi procese

Šlapimo pūslės ligos yra labai dažnos, pavyzdžiui, moterų infekcijos.

Šlapimo nelaikymas, priešingai, ne visada yra pačios šlapimo pūslės liga, tačiau vis dėlto yra labai varginantis ir dažnai visiškai neįmanoma pašalinti problemos

Šio negalavimo mastai labai dideli, manoma, kad net pusė moterų, vyresnių nei 65 metų, turi šią problemą.

Kategorija:

Urologija ir nefrologija