Antidepresantai naudojami gydant depresinius sutrikimus, tokius kaip lėtinė depresinė nuotaika, sumažėjusi motyvacija, apatija, nemiga, kartais susiję su nerimo simptomais. Šiuolaikiniai antidepresantai yra gana saugūs ir nesukelia tiek daug šalutinių poveikių, kaip senosios kartos vaistai. Nepaisant to, visada turėtumėte juos vartoti griežtai taip, kaip nurodė gydytojas, ir atidžiai stebėti organizmo reakcijas į vartojamą vaistą.

Antidepresantai( antidepresantai ) yra platus psichotropinių vaistų asortimentas, vartojamas psichikos ir depresijos sutrikimams gydyti. Šie sutrikimai gali pasireikšti sergant tokiomis ligomis kaip: depresija, bipolinis sutrikimas, socialinė fobija, agorafobija, panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, nemiga.

Antidepresantai parduodami tik pagal receptą, juos išrašo šeimos gydytojas arba psichiatras, diagnozavęs pacientui būdingus afektinius simptomus, trunkančius mažiausiai dvi savaites (depresijos epizodas).

Šie simptomai yra: liūdesys, depresija, sumažėjusi motyvacija, pesimizmas, žema savigarba, mintys apie savižudybę, kartais susijusios su manijos epizodais, psichoze, nerimo priepuoliais.

Būtinai patikrinkite, ar jų turite ir jūs. Tokie pokyčiai ant lūpų gali rodyti rimtą ligą! Burnos pakitimai (spuogeliai, gumbai, pūslelės). 8 dažniausiai pasitaikančios priežastys [PHOTOS]

Antidepresantų poveikis

Antidepresantai veikia neurocheminį perdavimą smegenyse. Tai vyksta vaistui veikiant nervų ląstelių receptorius, kurie tampa daugiau ar mažiau jautrūs medžiagų, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, įsisavinimui. Jie yra vadinamieji neurotransmiteriai, kurių koncentracija organizme turi lemiamos įtakos mūsų savijautai

Dažniausia depresinių sutrikimų priežastis yra serotonino ir noradrenalino trūkumas. Antidepresantai kompensuoja nepalankią šių medžiagų koncentraciją, kuri per trumpą laiką (po maždaug 2 savaičių) ženkliai pagerina nuotaiką

Pacientas atgauna norą gyventi, turi daugiau energijos veikti, pradeda pozityviai žvelgti į ateitį ir geriau miega. Žmonės, sergantys manijos ar psichozės epizodais, atgauna pusiausvyrąišnyksta psichinė ir vidinė ramybė, nerimo sutrikimai.

Kad gydymas būtų veiksmingas, gydymas antidepresantais turėtų trukti ne trumpiau kaip 6-12 mėnesių. Tikslią trukmę gali nustatyti tik nuolat su pacientu bendraujantis gydytojas. Staigus gydymo nutraukimas, nesilaikant psichiatro rekomendacijų, beveik visada sukelia greitą atkrytį.

Antidepresantų tipai

Antidepresantai dėl savo cheminės struktūros skirstomi į dvi pagrindines grupes:

  • tricikliai antidepresantai (TLPD)– tai vaistai, atrasti šeštajame dešimtmetyjepirmosios kartos vaistai , šiais laikais naudojami rečiau. Neselektyvus tipas, o tai reiškia, kad jie turi įtakos ne tik serotonino ir noradrenalino, bet ir kitų neurotransmiterių koncentracijai. Jie yra labai veiksmingi, tačiau kartu yra prasčiausiai organizmo toleruojami ir turi nemažai šalutinių poveikių (gali prisidėti prie glaukomos, širdies ligų, prostatos padidėjimo išsivystymo). Į šią grupę įeina:
    • tricikliai noradrenalino (NA) ir serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitoriai: impiraminas, amitriptilinas, desipraminas, nortriptilinas, klomipraminas, doksepinas
    • monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO): izoniazidas, iproniazidas, nialamidas, fenelzinas, tranilciprominas
    • kita, neįprasta: mianserinas, trazodonas, viloksazinas
  • dviejų žiedų, keturių žiedų ir kiti vaistai- taiantros kartosvaistai, moderniausia antidepresantų rūšis. Jiems priklauso:
    • nereceptorių norepinefrino ir serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI): venlafaksinas, milnacipranas
    • selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas
    • selektyvūs norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (NRI): maprotilinas, reboksetinas
    • selektyvūs MAO-A inhibitoriai: moklobemidas
    • neįprasti vaistai: trimipraminas, mirtazapinas, tianeptinas

Tricikliai antidepresantai (TLPD) – savybės

TLPD yra pirmosios kartos vaistai, į mediciną įtraukti septintajame dešimtmetyje. Jie pirmiausia naudojami endogeninėms depresijoms, taip pat kai kurioms ligoms ir sutrikimams, kurie nėra susiję su depresija arba yra antrinis jos poveikis (panikos priepuoliai, obsesinis-kompulsinis sindromas). sindromai, psichogeninis skausmas).

Tricikliai antidepresantai (TLPD) – šalutinis poveikis

TLPD sukelia palyginti daug šalutinių poveikių. Beveik visi preparatai turi cholinolitinį poveikį, kuris apima:

  • burnos gleivinės džiūvimas,
  • apgyvendinimo sutrikimai,
  • tachikardija,
  • glaukoma,
  • šlapinimosi sutrikimai (vyrams su padidėjusia prostatos liauka),
  • kliedesys.

Rimtesnės komplikacijos, susijusios su TCA vartojimu, yra labai retos. Jų priežastis daugiausia yra kontraindikacijų ir vaistų vartojimo taisyklių nesilaikymas.

Tai gali būti:

  • staiga prasidėjęs stiprus nerimas,
  • nerimas,
  • psichomotorinis susijaudinimas,
  • psichozės simptomų paūmėjimas sergant šizofrenija,
  • manija,
  • priepuolių,
  • raumenų drebulys.

Triciklių vaistų poveikis kraujotakos sistemai taip pat svarbus. Kartais dėl TLPD gali sumažėti kraujospūdis, padažnėti širdies susitraukimų dažnis, rečiau atsirasti aritmija ir sumažėti širdies raumens susitraukimas.

Todėl šio tipo antidepresantų negalima vartoti pacientams, turintiems problemų dėl kraujotakos sistemos veikimo, ypač tiems, kuriems yra širdies aritmija.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – savybės

SSRI šiandien yra vieni plačiausiai naudojamų antrosios kartos antidepresantų. Daugelį metų atlikti tyrimai ir klinikiniai stebėjimai parodė, kad SSRI paprastai yra geriau toleruojami, saugesni ir turi siauresnį kontraindikacijų spektrą, palyginti su klasikiniais antidepresantais.

Jų veiksmingumas panašus į triciklių vaistų. Tačiau kai kurie psichiatrai laikosi nuomonės, kad SSRI vaistai labiau tinka esant lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai, o esant sunkiai melancholinei depresijai kartu su papildomais psichozės simptomais, nurodomas gydymas TLPD.

SSRI vartojimo indikacija yra įvairių depresinių sutrikimų gydymas. Jie visų pirma veiksmingi gydant pasikartojančius sutrikimus, depresiją, lydinčią bipolinį sutrikimą, ir depresiją senatvėje.

Jie taip pat naudojami esant neveiksmingam gydymui TLPD (tyrimai parodė pagerėjimą beveik pusei pacientų, kurie anksčiau buvo neveiksmingai gydyti senos kartos antidepresantais). Be to, SSRI dažnai naudojami obsesiniams-kompulsiniams sutrikimams (obsesiniams-kompulsiniams sutrikimams) ir emociniams sutrikimams (socialinei fobijai, panikos sutrikimui, potrauminiam streso sutrikimui, bulimijai) gydyti.

Kontraindikacijų gydymui SSRI yra nedaug, įskaitant žindymo laikotarpį, Parkinsono ligą, epilepsiją ir kepenų bei inkstų nepakankamumą. Atsargiai reikia vartoti sergant cukriniu diabetu, sutrikus sistemos veiklaikraujotaka, glaukoma, prostatos padidėjimas.

Šalutinis antidepresantų poveikis

Priešingai nei baiminasi daugelis pacientų, antidepresantų vartojimo nauda beveik visada nusveria neigiamas jų vartojimo pasekmes. Sąlyga yra tinkamas agento pasirinkimas, kurį atlieka gydytojas, kuris, be kita ko, atsižvelgs į ligos progresavimą, pobūdį (depresijos epizodas, lėtinė depresija, netipinė depresija su manijos epizodais ir kt.), taip pat atsižvelgti į individualias paciento savybes (jo temperamentą, ligas, kitus vaistus).

Šalutinis poveikis gali būti ypač skausmingas, jei vaistas parinktas neteisingai arba dozavimas neteisingas. Tada dažniausiai pastebėtas šalutinis poveikis yra:

  • mieguistumas (šis simptomas ypač dažnas gydymo pradžioje)
  • jaučiasi pavargęs
  • sumažėjęs apetitas
  • pilvo skausmas, pykinimas
  • seksualinė disfunkcija
  • svorio padidėjimas
  • burnos džiūvimas
  • padidėjęs prakaitavimas
  • raumenų drebulys
  • vidurių užkietėjimas
  • sunku šlapintis
  • odos bėrimas

Apskaičiuota, kad antros kartos vaistų atveju šalutinis poveikis pasireiškia apie 40 % pacientų. Remiantis tyrimais, maždaug 10% jų gali būti kliūtis tęsti gydymą.

Jei pastebėjote bet kokį šalutinį poveikį, patys iš karto nenutraukite vaisto vartojimo. Jei simptomai nevargina, verta palaukti kelias ar keliolika dienų – dažnai jie išnyksta savaime arba gerokai sumažėja bendrai pagerėjus paciento savijautai. Jei patiriame didelį diskomfortą, kreipkitės į gydytoją, kuris pakoreguos vaisto dozę arba pakeis jį kitu.

Antidepresantai ir alkoholis

Antidepresantų derinimas su alkoholiu yra labai pavojingas, nes padidina neigiamą abiejų medžiagų poveikį. Dėl sąveikos gali padidėti alkoholio toksiškumas, kurio poveikis organizmui padidėja (simptomai, be kita ko, yra koncentracijos sutrikimai, motorinis hiperaktyvumas, polinkis į agresyvų elgesį, mąstymo procesų sulėtėjimas).

Kita vertus, psichotropinio vaisto poveikis sustiprėja – dėl to gali atsirasti mieguistumas, nerimas, įtampa, nerimas, sąmonės sutrikimai, haliucinacijos, atminties sutrikimai

Ar antidepresantai sukelia priklausomybę?

Paprastai manoma, kad antidepresantai gali sukelti psichinę ir fizinę priklausomybę. Kaip pabrėžia psichiatrai, tai netiesa. Pacientai dažnai painioja priklausomybę su abstinencijos simptomais (abstinencijos sindromu). Šie simptomai atsiranda, kai susergama staiga, be konsultacijosnustokite vartoti vaistą arba žymiai sumažinkite dozę.

Šalutinis to darymo poveikis yra staigus neuromediatorių lygio smegenyse disbalansas, kuris virsta stipriais nuotaikos svyravimais. Pacientas patiria šiuos simptomus:

  • staigus savijautos pablogėjimas arba (rečiau) maniakiškos, euforiškos būsenos
  • nerimas, irzlumas, verksmas
  • pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas
  • miego sutrikimai psichomotoriniai sutrikimai (per didelis jaudrumas arba judesių lėtumas, raumenų drebulys, regos sutrikimas)
  • raumenų skausmai, odos dilgčiojimas ar tirpimas
  • jautrumas šviesai
  • daugiau prakaituoti.

Palaipsniui mažinant dozes prižiūrint gydytojui, sumažėja abstinencijos simptomų rizika.

Sunkiausias šalutinis poveikis pastebėtas pacientams, kurie anksčiau vartojo preparatus su paroksetinu, sertralinu ir fluvoksaminu. Retais atvejais abstinencijos sindromas gali sukelti depresijos atsinaujinimą, todėl gydymą reikia pradėti iš naujo.

  • Depresijos gydymas. Kaip gydyti depresiją?
  • Iš kur atsiranda depresija (afektinis sutrikimas)?
  • Diagnozė: DEPRESIJA – kur ir kaip gydyti depresiją
  • Pasikartojanti depresija – simptomai ir gydymas
  • Užmaskuota depresija – kaip ją atpažinti? Užmaskuotos depresijos simptomai ir gydymas
  • Endogeninė depresija – dažnos priežastys, simptomai ir gydymas
  • Distimija (lėtinė depresija) – priežastys, simptomai, gydymas
  • Neurotinė depresija ir depresinė neurozė – ar tai ta pati liga?
Verta žinoti

Antidepresantų vartojimas padidina savižudybės riziką?

Kai kurių mokslininkų nuomone, antidepresantų vartojimas gali padidinti agresyvaus elgesio, įskaitant savižudišką elgesį, riziką žmonėms, sergantiems didžiule depresija. Ši rizika padidėja epizodo pradžioje, keičiant vaistų dozę ir maždaug 2-3 savaites nuo gydymo pradžios, kai paciento būklė pagerėja, esant vis dar nepakitusiai, vis dar prislėgtai nuotaikai

Tai taip pat taikoma paaugliams. Tyrimai rodo, kad nepilnamečių antidepresantų vartojimas sukelia 2 kartus didesnę savižudybės riziką, taip pat padidina vaikų agresiją.

Tačiau reikia pabrėžti, kad šios išvados buvo suformuluotos remiantis tyrimų, kuriuose dalyvavo nedidelės dalyvių grupės, rezultatais, be to, ateinančiais metais surinkti duomenys verčia abejoti šia rekomendacija

Kategorija:

Sveikata