Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Pažinimo funkcijos pokyčiai, kurie buvo laikomi natūralia senėjimo proceso dalimi, praeityje buvo apibrėžiami kaip demencija (taip pat žinoma kaip senatvinė demencija). Šiais laikais atminties sutrikimai ir kitos senatvinės demencijos apraiškos nebėra laikomi natūraliais reiškiniais, o traktuojami kaip vieno iš išskirtinių demencijos sutrikimų simptomai. Tačiau kaip žinoti, ar žmogus ką tik susirgo demencija, kokios jos priežastys ir koks gydymas gali būti skiriamas ją nustačius?

Demencija( senatvinė demencija , demencija arba senatvinė demencija) yra skyrius, kuriame pacientams atsiranda kelių funkcinių sričių trūkumų, kurie yra atmintis, gebėjimas sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus bei bendrauti su aplinka.

Senatvinės demencijos terminas kažkodėl buvo paimtas iš anksčiau egzistavusių požiūrių, kad su amžiumi atminties sutrikimai, sunkumai atliekant sudėtingą veiklą ar apskritai savarankiškas funkcionavimas atsiranda natūraliai. Šiuo metu požiūriai yra visiškai skirtingi – atkreipiamas dėmesys, kad demencijos simptomai nėra tiesiogiai susiję su pačia senatve, o kai jie yra didelio intensyvumo, tai atsiranda dėl senyvo amžiaus, sergančio demencijos sutrikimu, atsiradimo

Demencija yra gana dažna problema, ir buvo manoma, kad laikui bėgant jos paplitimas tarp žmonių didės. Šiuo metu PSO praneša, kad 50 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo senatvinės demencijos, tačiau organizacija skaičiuoja, kad 2030 metais sergančiųjų skaičius turėtų siekti daugiau nei 80 milijonų, o 2050 metais – net daugiau nei 150 milijonų.

Demencija: priežastys

Yra nemažai senatvinės demencijos priežasčių – dažniausiai tarp asmenų, galinčių sukelti demenciją, yra šios:

  • Alzheimerio liga (dažniausia demencijos priežastis)
  • demencija su Lewy kūnais
  • kraujagyslinė demencija
  • frontotemporalinė demencija
  • mišri demencija (kai Alzheimerio demencijos požymiai egzistuoja kartu su kraujagyslinės demencijos požymiais)

TarpBe kita ko, galima išvardyti retesnes demencijos priežastis:

  • Parkinsono liga,
  • normotenzinė hidrocefalija,
  • Creutzfeldt-Jakob liga
  • ir centrinės nervų sistemos sifilis.

Čia taip pat verta paminėti, kad demencija taip pat turi grįžtamų priežasčių – štai pavyzdžiai:

  • vitamino B12 trūkumas
  • hipotirozė
  • Laimo liga
  • depresinis sutrikimas
  • centrinės nervų sistemos navikai

Demencija: rizikos veiksniai

Pagrindinis senatvinės demencijos rizikos veiksnys yra amžius – nes kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika susirgti kai kuriais demencijos simptomais. Tačiau yra ir kitų veiksnių, galinčių prisidėti prie senatvinės demencijos – šiuo atveju dažniausiai minimi šie:

  • rūkymas
  • vartoja per daug alkoholio
  • hipertenzija (ypač negydoma arba nepakankamai gydoma)
  • nesveika mityba
  • lipidų sutrikimai
  • vengiant mankštos
  • antsvoris ir nutukimas

Demencija: simptomai

Su amžiumi susijusi silpnaprotystė dažniausiai yra progresuojantis procesas, kurio metu pacientui palaipsniui išsivysto vis daugiau negalavimų. Iš pradžių demencijos simptomai gali nepritraukti daug aplinkinių dėmesio ir gali būti:

  • šviežios atminties sutrikimai (pvz., pacientas gali kelis kartus užduoti tą patį klausimą, nepaisant to, kad jis jau gavo atsakymą)
  • sunkumai gaunant naują informaciją
  • susvetimėjimo jausmas pacientui gerai žinomose vietose
  • žodžio pamiršimas
  • laipsniškas susidomėjimo praradimas ir apatija

Tačiau demencijos simptomai vėliau tampa ryškesni, kurie gali būti:

  • pasimetęs net savo namuose
  • pamiršta beveik visa nauja informacija, bet net sunku prisiminti artimųjų vardus
  • didėja bendravimo su kitais žmonėmis sunkumai
  • elgesio pokyčių, įskaitant dėl vis dažnesnio irzlumo ar net agresijos pasireiškimo

Vėlyvose senatvinės demencijos stadijose šios problemos paveikti žmonės tampa nepajėgūs savarankiškai egzistuoti – jie patiria:

  • sunku ką nors prisiminti (gali būti net artimiausių šeimos narių atpažinimas)
  • reikšminga painiava (pacientas gali nežinoti, kur jis yra ir kokia yra dabartinė data)
  • sunkumai užsiimant įvairia fizine veikla (pvz., valgant su stalo įrankiais, bet ir vaikščiojant)
  • sunkinantys elgesio sutrikimai

Čia reikia pabrėžti, kad vieno konkretaus demencijos simptomų modelio nėra – priklausomai nuo jos priežasties, ligonius gali kamuoti įvairūs negalavimai. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems Alzheimerio liga, atminties sutrikimas yra ryškiausias, o frontotemporalinės demencijos pagrindiniai simptomai yra elgesio pokyčiai ir bendravimo su aplinka sunkumai.

Demencija: atpažinimas

Priemonės, naudojamos kaip atrankos testai diagnozuojant demenciją, yra MMSE (Mini-Mental State Examination) testas ir laikrodžio piešimo testas.

Pirmasis iš jų visų pirma susideda iš klausimų serijos. Po tyrimo paciento gauti balai sumuojami – kai MMSE rezultatas yra mažesnis nei 24, tai gali reikšti, kad tiriamajam yra demencija ir tai rodo, kad reikia detalesnės diagnostikos

Laikrodžio piešimo testas susideda iš to, kad paciento prašoma ant popieriaus lapo nupiešti laikrodžio ciferblatą, ant jo užrašyti sekančias valandas atitinkančius skaičius ir galiausiai pažymėti laikrodyje valandą, kurią egzaminuotojas paprašys. Šiuo atveju svarbu daug veiksnių, nes tiek ciferblato forma, tiek skaitmenų vieta ant jo, taip pat kaip subjektas žymi valandą.

Atliekant atrankos testus dažniausiai užsakomi papildomi tyrimai ir jų rezultatai rodo, kad galite sirgti demencija. Visų pirma, šiuo atveju reikia atlikti analizę, siekiant patvirtinti arba paneigti paciento patologijų, kurios yra grįžtamos demencijos priežastys, buvimą.

Šiuo tikslu galima užsisakyti, inter alia, laboratoriniai tyrimai (pvz., skydliaukės hormonų ar vitamino B12 koncentracijos kraujyje nustatymas).

Galvos vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, taip pat svarbūs diagnozuojant demenciją – jie leidžia ne tik nustatyti kitas grįžtamas demencijos priežastis (pvz., smegenų auglius), bet ir nustatyti kitoms šių patologijų priežastims būdingus nukrypimus (pavyzdžiui, frontotemporalinė demencija, kai vaizdiniuose tyrimuose gali būti pastebima priekinės ir smilkininės smegenų skilčių atrofija).

Paprastai pacientas, kuriam įtariama demencija, kreipiasi į neurologą, tačiau tiesa ta, kad kartais jį turėtų konsultuoti ir kiti specialistai. Šis poreikis kyla dėl to, kad inJuk ne tik neurologiniai subjektai, bet ir tie, kurie domina kitas specialybes, gali baigtis senatvine demencija. Pavyzdys galėtų būti psichikos problema, kuri yra depresija, kuri taip pat gali pasireikšti demencijos simptomais.

Demencija: gydymas

Kruopšti įtariamos demencijos diagnozė yra svarbi visų pirma todėl, kad senatvinės demencijos gydymas labai skiriasi, priklausomai nuo to, kas tiksliai yra atsakinga už jos atsiradimą.

Kartais paaiškėja, kad paciento anomalijų korekcija baigiasi demencijos remisija – taip būna pacientams, sergantiems hipotiroze ar vitamino B12 trūkumu, kuriems papildomai ir kompensuojamas trūkstamų medžiagų trūkumas. gali išnykti demencijos simptomai.

Kartais taikomas chirurginis gydymas – taip yra žmonėms, sergantiems Hakimo sindromu, kuriems naudojant skilvelio vožtuvą, kuris iš kaukolės vidinės pusės pašalina smegenų skysčio perteklių, gali bent iš dalies išnykti šios ligos simptomai.

Esant dažniausiai pasitaikančioms demencijos formoms – pvz., sergant Alzheimerio liga – taikomas medikamentinis gydymas. Sergant aukščiau minėta liga, pacientams rekomenduojama vartoti acetilcholinesterazės inhibitorių grupės vaistus, kurie gali pagerinti jų būklę padidindami vieno iš neuromediatorių – acetilcholino – kiekį centrinėje nervų sistemoje

Tačiau reikia pabrėžti, kad toks gydymas nepanaikina esamų pokyčių ir sutrikimų, o tik sulėtina ligos progresavimo tempą. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad pacientas, įtariamas senatvine demencija, kuo greičiau kreiptųsi į gydytoją. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas kuo ilgiau galės veikti savarankiškai.

Kaip paprašyti šeimos ir aplinkinių žmonių pasirūpinti sergančiuoju?

Demencija: prevencija

Visiškai apsisaugoti nuo demencijos tiesiog neįmanoma – mes net negalime nieko padaryti dėl pagrindinio jos atsiradimo rizikos veiksnio, kuris yra senyvas amžius. Tačiau pabrėžiama, kad vadovaudamiesi visuotinai suprantamu sveiku gyvenimo būdu, galime sumažinti tikimybę susirgti senatvine demencija.

Šiuo atveju svarbu vengti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip cigarečių ar didelio alkoholio kiekio. Tinkama, subalansuota mityba taip pat gali sumažinti senatvinės demencijos rizikąbūtinų maistinių medžiagų ir reguliaraus fizinio aktyvumo.

Verta palaikyti tinkamą, optimalų kūno svorį. Taip pat dažnai minima, kad reguliarios „intelektinės pastangos“ – pavyzdžiui, knygų skaitymas ar kryžiažodžių sprendimas – taip pat gali tam tikru būdu sumažinti senatvinės demencijos riziką.

  • Atminties sutrikimas (jauname amžiuje, vyresnio amžiaus žmonėms, po nelaimingo atsitikimo) - priežastys, simptomai, gydymas. Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimas
  • Amnezija arba sunkus atminties sutrikimas. Amnezijos priežastys, gydymas ir tipai
  • Demencija: priežastys, simptomai, demencijos gydymas
Žiūrėkite 6 nuotraukų galerijąApie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau iš šio autoriaus

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija