Gedulas yra būsena, kurios mes verčiau vengti patirti. Mirtis visada yra tragedija. Mes nesugebame tam pasiruošti. Mes nežinome, kaip numalšinti skausmą ar padėti savo draugams. Kaip susitaikyti su netektimi? Gedėjimas užtrunka, turi praeiti fazes, kad grįžtume į normalų gyvenimą.

Turinys:

  1. Gedulas: kaip išgyventi šį sunkų laiką?
  2. Pirmas gedulo etapas: šokas ir pasmerkimas
  3. Antrasis gedulo etapas: ilgesys ir apgailestavimas
  4. Trečias gedulo etapas: netvarka ir neviltis
  5. Ketvirtasis gedulo etapas: reorganizacija

Gedulas– tai būsena, kurią žmonės patiria po artimo žmogaus netekties. Kai žmogus miršta, jo kančios baigiasi. Tie, kurie tampa našlaičiais, pasineria į neviltį. Geidint artimo žmogaus netekties tenka susidurti su itin stipriomis emocijomis ir sunkiais sprendimais, susijusiais, pavyzdžiui, su laidotuvių organizavimu. Viskas vyksta greitai, didelėje įtampoje, o tada daugelis dalykų tiesiog viršija juos …

Niekas nesugeba suvokti ir suprasti sielvarto po mylimo žmogaus mirties – tik tas, kuris pats tai patyrė. Akimirksniu žmogus praranda ramybę, tvarką ir saugumo jausmą.

Kadangi nejaučia mylimo žmogaus prisilietimo, jam trūksta šypsenos, balso, kasdienių pokalbių (net kivirčų), ateities planų, pasivaikščiojimų, valgių, Kalėdų gyvenimo kartu. Ir net jei jį supa grupė jam artimų žmonių, jis visada jaus tuštumą savo širdyje …

Gedulas: kaip išgyventi šį sunkų laiką?

Gedulas yra „dvasinė žaizda“. Jis ilgai gyja ir palieka randus. Kiekvienas iš mūsų mylimo žmogaus mirtį išgyvename savaip. Kaip vyksta gedulas ir kada jis praeis (ir ar praeis), priklauso nuo įvairių faktorių – kas mums buvo velionis ir kiek sumaišties sukėlė jo mirtį mūsų gyvenime. Svarbus ir mūsų amžius bei žmogaus, kurio netekome, amžius. Taip pat svarbu, ar buvome pasiruošę išsiskyrimui ir kaip kas nors, kas išvyko, priėjo prie mirties klausimo.

Tačiau yra universalus būdas kiekvienam žmogui patirti liūdesį pirmaisiais metais po mylimo žmogaus mirties. Jei išmoksite jo etapus, bus lengviau suprasti, kas su jumis vyksta (ar atsitiko) ir kaip galite padėti sau ir savo artimiesiems per šį sunkų laikotarpį. Tačiau atminkite, kad taip nėravisi turi išgyventi gedulo fazes – kaip ir jos neturi būti vienodos kiekvienu atveju. Vieni žmonės patenka į tylą ir tylą, kiti verkia arba tampa isteriški. Vieni ieško paramos, kiti – slėptuvės.

Pirmas gedulo etapas: šokas ir nuobodulys

Šis etapas paprastai vyksta iškart po mylimo žmogaus mirties. Jį gali lydėti psichinis sukrėtimas, šokas, kuris pasireiškia, pavyzdžiui, neigiant tai, kas įvyko. Kartais žmogus visai nenori pripažinti suvokęs tragišką tiesą – tokios reakcijos dažniausiai pasireiškia tada, kai mirtis buvo staigi ir netikėta. Šokas gali būti švelnesnis (bet nebūtinai!) Jei prieš mirtį buvo ilga, nepagydoma liga.

Antrasis gedulo etapas: ilgesys ir apgailestavimas

Gedintis žmogus ilgisi mirusiojo: verkia, jo ieško, prisimena, o kartais net galvoja, kad jį sutinka. Kartu ji jaučia pyktį sau ir likimui, taip pat k altės jausmą, kad negalėjo nieko padaryti, kad išgelbėtų savo mylimąjį. Ši fazė dažnai siejama su intensyviausiu liūdesiu.

Šiuo metu taip pat gali sugrįžti nemalonūs prisiminimai apie ankstesnius skausmingus išsiskyrimus. Netekties gedintis žmogus labiausiai kenčia ne iškart po artimojo mirties, o vėliau – kai jo nebeužsiima „žemiški“ reikalai (pvz., susiję su laidotuvėmis). Kai jis pagaliau atsiduria vienas …

Trečias gedulo etapas: netvarka ir neviltis

Gedintis žmogus negali grįžti į normalų gyvenimą. Jis jaučia beviltiškumą, bejėgiškumą, vienišumą, baimę ir liūdesį. Jis izoliuojasi nuo žmonių, niekuo nemato prasmės. Gedėjimas atima iš jo saugumo, tapatumo ir tikslo jausmą, nes nutrūko artimas emocinis ryšys ir sutrinka priklausomybės nuo kito žmogaus jausmas. Tada žmoguje atsiranda neracionali viltis pamatyti mirusį žmogų, išgirsti žinią, kad tai buvo lemtinga klaida. 2 ir 3 fazės tam tikrą laiką persipina.

Ketvirtasis gedulo etapas: reorganizacija

Šiame etape žmonės paprastai susitaiko su praradimu ir pamažu grįžta į pusiausvyrą. Skausmas yra silpnesnis, todėl praradimo jausmas tampa pakenčiamas. Net jei laikas šioje situacijoje atrodo ne pats geriausias gydytojas, jis vis tiek bėga, o gyvenimas mums pateikia vis naujų užduočių. Praeitis tolsta – ir nors ji niekada nebus pamiršta, mylimo žmogaus mirtį išgyvenęs žmogus iš naujo sutvarko savo gyvenimą be jos.

Knyga prof. Martino Herberto „Gedulas šeimoje“, išleistas Gdansko psichologijos leidyklos.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija