- Raumenų anabolizmas – kas tai?
- Raumenų anabolizmas kaip medžiagų apykaitos procesas
- Raumenų anabolizmas – kaip tai veikia?
- Anabolizmas ir katabolizmas – koks skirtumas?
- Raumenų anabolizmas – kaip stimuliuoti?
- Anaboliniai steroidai
Raumenų anabolizmas – jėgos ir kūno sporto entuziastams itin įdomus reiškinys. Anabolizmas yra procesas, kurio metu mūsų raumenys ir kaulai didėja, todėl tai yra labiausiai pageidaujamas jėgos treniruotės efektas. Norėdami padidinti anabolinius gebėjimus, galite vartoti maisto papildus, tačiau nepatartina vartoti anabolinių steroidų, nes jie kelia rimtą pavojų mūsų sveikatai. Kaip veikia raumenų anabolizmas? Kuo tai skiriasi nuo katabolizmo?
Turinys:
- Raumenų anabolizmas – kas tai?
- Raumenų anabolizmas kaip medžiagų apykaitos procesas
- Raumenų anabolizmas – kaip tai veikia?
- Anabolizmas ir katabolizmas – koks skirtumas?
- Raumenų anabolizmas – kaip stimuliuoti?
- Anaboliniai steroidai
Raumenų anabolizmas- sintezė yra fiziologinis procesas, kurį labiausiai domina mankšta. Sportuojame taip, kad mūsų raumenys padidintų apimtį ir jėgą, todėl nieko keisto, kad mums pirmiausia rūpi anabolinių procesų stiprinimas.
Kad treniruotės mums veiktų efektyviai, turėtume pasirūpinti ne tik jų sistemingumu, bet ir subalansuota mityba bei pakankamu b altymų aprūpinimu. Sportuojant mūsų organizmas pasisavina maistines medžiagas, kurių reikia papildyti, kad nesustiprėtų priešingi, t.y. kataboliniai procesai. Anabolizmas – tai ne tik raumenų auginimas, bet ir energijos atsargų, iš kurių semiamės energijos, kūrimas net ir ekstremaliomis mūsų kūno sąlygomis. Dėl to jis stiprus ir atsparus fiziniams dirgikliams.
Išlaikant pusiausvyrą tarp anabolizmo ir katabolizmo užtikrinama gerai veikianti medžiagų apykaita ir efektyvi medžiagų apykaita. Sužinokite daugiau apie anabolizmą ir sužinokite, ką galite padaryti, kad jūsų treniruotės būtų veiksmingesnės.
Raumenų anabolizmas – kas tai?
Anabolizmas yra profesionali cheminių reakcijų grupė, kurios metu iš paprastų substratų susidaro sudėtingi junginiai. Susidarę junginiai turi savybę kaupti energiją. Anabolizmas taip pat žinomas kaip metabolizmo dalis, susijusi su tarpląstelinių audinių augimu. Savo ruožtu medžiagų apykaitos procesai skirstomi į anabolinius – augimo ir katabolinius – susijusius su skilimu ir išnykimu.organinės medžiagos.
Anabolizmas J.gr. Anabaleinas – didinti, todėl pats pavadinimas veda prie būdingo šio medžiagų apykaitos proceso veikimo. Anabolizmas vadinamas endoenergetine reakcija, nes sintetina paprastus junginius ir reikalauja išorinės energijos. Tiekiama energija organizme sulaikoma cheminių ryšių pavidalu.
Anaboliniai procesai sukelia organų ir audinių augimą ir augimą. Dėl šios priežasties galime pastebėti reikšmingą kūno svorio ir jėgos padidėjimą.
Kiti anabolizmo privalumai: - skeleto augimas - raumenų augimas - plaukų ir nagų augimas
Be to, anaboliniai procesai taip pat sudaro pagrindinius ląstelių statybinius blokus, pvz., aminorūgštis, cukrų (polimerus) ir kt., pavyzdžiui, riebalų rūgščių sintezė iš acetato arba celiuliozės sintezė iš gliukozės.
Kitaip tariant, anabolizmas yra dalis medžiagų apykaitos reakcijų, kurios sustiprėja, kai maistinių medžiagų prieinamumas viršija organizmo energijos poreikį veiklai atlikti.
Anaboliniai hormonai apima estrogenus, insuliną, HGH ir testosteroną.
Raumenų anabolizmas kaip medžiagų apykaitos procesas
Prieš sutelkiant dėmesį į pačių anabolizmo žinių tyrinėjimą, verta atidžiau pažvelgti į medžiagų apykaitą, kurią sukelia šis procesas. Kitaip tariant, medžiagų apykaita – tai ląstelėse vykstančių procesų visuma su jomis susijusių cheminių reakcijų ir energijos transformacijų pavidalu.
Metabolizmas susideda iš dviejų procesų:
- anaboliniai (sukuriantys energiją)
- katabolinis (išleidžiantis energiją)
Pirmiau minėti du procesai vykdomi vienu metu ir pakaitomis. Mūsų organizmo augimo laikotarpiu anabolizmas vyrauja prieš katabolizmą, o kai organizmas pasiekia brandą – metabolizmas įgauna pusiausvyrą tarp anabolizmo ir katabolizmo poveikio.
Subrendęs kūnas turi polinkį į katabolinį dominavimą, tačiau laikantis tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo medžiagų apykaitos pusiausvyra grįžta į teisingą kelią.
Teisingi procesai, vykstantys mūsų organizme šiuo atžvilgiu, vadinami fiziologiniais, o neteisingi - patologiniais
Patologiniai medžiagų apykaitos procesai ypač vyksta netinkamos mitybos, ūmaus streso ar per didelio fizinio krūvio metu, tada katabolizmas vyrauja prieš anabolizmą ir veda prie audinių irimo bei degeneracijos
Kita medalio pusė yra tai, kad didinant anabolinius procesus ir naudojant kalorijų perteklių,turėtume rūpintis tuo, ką valgome, nes svorio padidėjimas gali būti susijęs ne tik su raumenų, bet ir riebalinio audinio padidėjimu.
Raumenų anabolizmas – kaip tai veikia?
Kaip veikia anabolizmas? Anabolizmas veikia pasitelkiant specialius hormonus, kurie valdo ląstelių perjungimo į tam tikrą režimą procesus, sąveikaudami su jų ląstelių membranų paviršiuje esančiais receptoriais.
Anabolinių reakcijų pavyzdžiai yra: chemosintezė, fotosintezė ir organinių azoto junginių biosintezė. Šiuose procesuose naudojama energija naudojama naujiems organiniams junginiams kurti – ji taip pat juose kaupiama.
Anabolinės sintezės produktai sukaupia daug daugiau energijos nei jo substratai, o tai yra anabolinių virsmų prigimties rezultatas – jiems reikia daug energijos. Pavyzdys yra b altymų arba angliavandenių susidarymas iš aminorūgščių arba paprastų cukrų.
Anaboliniai procesai ypač naudojami jėgos ir kultūrizmo sporte
Anabolizmas ir katabolizmas – koks skirtumas?
Anabolizmas, trumpai tariant, yra audinių padidėjimas, o kas yra antrasis metabolizmo komponentas – katabolizmas?
Katabolizm į j.gr. žemyn, ir žymi visas chemines medžiagų apykaitos reakcijas, dėl kurių sudėtingi cheminiai junginiai suskaidomi į paprastas molekules – tai yra atvirkštinis anabolizmas. Tai energiją išskirianti egzoenergetinė reakcija, kai substratai turi būti aukštesnio energijos lygio, o produktai – žemesnio energijos lygio.
Katabolizmas suskaido sudėtingus junginius į paprastus, o šio proceso metu gaunama energija kaupiama adenozino trifosfato jungtyse, t.y. ATP. Šią energiją ląstelės naudoja savo darbo metu:
- elektrinis - impulsinis laidumas,
- mechaninis - raumenų spazmai,
- osmosinis – transportavimas prieš koncentracijos gradientą.
Iš pradžių organizmas naudoja išteklius, tokius kaip gliukozė ir glikogenas, vėliau skaido sudėtingus junginius, tokius kaip b altymai ir riebalai, o kai kuriais atvejais netgi išskiria juos iš savo audinių. Kai ši būklė trunka ilgiau, raumenų masė mažėja, o dėl tolesnių pasekmių organizmas švaistomas, panašiai kaip anoreksija ir vėžys.
Taip pat skaitykite: Raumenų katabolizmas – kada tai įvyksta? Kaip apsaugoti raumenis nuo katabolizmo?
Katabolizmas dažniausiai vyksta po treniruotės arba iškart po pabudimo, tačiau tai nėra vienintelės ir visada pasikartojančios katabolinės reakcijos. Ląstelės taip pat gali suirti, kai raumenyse trūksta glikogeno, pagaminto vartojant angliavandenius.
Taigi katabolizmas yra jūsųorganizmo gynybinės reakcijos tipas. Katabolizmas po treniruotės atsiranda, kai intensyvaus pratimo metu prarandama ląstelių energija.
Priešingai, rytinį katabolizmą sukelia nepakankama mityba, atsirandanti miego metu. Masinio formavimosi laikotarpiais įprasta kultūristų katabolizmo slopinimo procedūra yra b altymų suvartojimas maždaug valandą prieš miegą.
Kaip sustabdyti raumenų katabolizmą ir atkurti anabolinius procesus? Visų pirma, turėtumėte suteikti tinkamą paprastų angliavandenių ir b altymų, turinčių daug aminorūgščių, porciją. Taip pat galite naudoti glutaminą ir išrūgų b altymus.
Raumenų anabolizmas – kaip stimuliuoti?
Svarstote, kaip paskatinti raumenų anabolizmą ir kas turi įtakos jo formavimuisi? Veiksniai, trukdantys padidėti anaboliniams pokyčiams:
- endokrininės ekonomikos būklė
- genetinis polinkis
- treniruotės, orientuotos į raumenų vystymąsi
- subalansuota mityba, pritaikyta individualiems kūno poreikiams
- fiksuotas maitinimo laikas
- papildymas (jei reikia)
Kaip matote, mes daugiausia tiesiogiai įtakojame savo anabolinių pokyčių tempą, todėl galime sąmoningai juos formuoti. Kokie yra raumenų anabolizmo skatinimo būdai?
- Anabolinė dieta
Turi būti nustatytas pakankamas b altymų kiekis. Buvo manoma, kad vienam kilogramui kūno svorio reikėtų suvalgyti 1–1,5 gramo b altymų. Kai treniruojamės sporto salėje ar dirbame daug fizinį krūvį, turėtume siekti viršutinės aminorūgščių suvartojimo ribos. Angliavandeniai taip pat yra svarbus anabolinės dietos elementas.
Be to, turėtume pasirūpinti fiksuotu valgymo laiku, prie kurio mūsų kūnas pripranta. Per ilgesnes valgymo pertraukas ar praleidžiant maistą, organizmas energijos semsis iš savo š altinių – dažniausiai iš raumenų.
Tinkama mityba teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą ir pakankamą insulino bei augimo hormonų kiekį, o tai daro didelę įtaką raumenų masės vystymuisi
Kaip turėtų atrodyti anabolinė dieta? Jį turėtų sudaryti geros kokybės b altymai: liesa mėsa – paukštiena ir žuvis, ankštiniai augalai ir pieno produktai (žmonėms, netoleruojantiems laktozės, rekomenduojami produktai iš ožkos ar avies pieno). Anabolinėje dietoje taip pat turi būti kruopos, makaronai, daržovės ir vaisiai.
- Mokymai
Treniruotės turi būti nukreiptos į raumenų masės auginimą. Puikiai tiks pratimai su dideliais svoriais, pagrįsti kelių sąnarių pratimais. Jėgos treniruotės yra veiksmingiausiosbūdas padidinti anabolinių hormonų, t. y. testosterono ir augimo hormono, lygį.
Be to, mūsų treniruotės turėtų trukti apie valandą – tai slopins streso hormono, t. y. kortizolio, kuris yra katabolinių savybių turintis hormonas, augimą. Taip pat verta keisti treniruočių planą kas kelis mėnesius arba naudoti skirtingus planus pakaitomis, kad kūnas turėtų nuolatinį stimulą didinti ir didinti tinkamumą.
- Anabolinio lango fenomenas
Ką tai reiškia? Anaboliniam langui būdingas padidėjęs b altymų poreikis, taigi ir didesnis anabolinis pajėgumas. Tai atsitinka, kai netrukus po treniruotės ar fizinio krūvio.
Prasideda iškart po treniruotės ir trunka maždaug 2-3 valandas. Būtent tada būtina užtikrinti tinkamą maistinės vertės kiekį, kuris turės įtakos geresnei raumenų b altymų ir glikogeno sintezei. Šiuo tikslu puikiai pasiteisins papildymas maistinėmis medžiagomis, ypač skystomis, nes organizmas jas pasisavins daug greičiau, negaišdamas laiko virškinimui
Maistinės medžiagos, kurias galite palaikyti, yra: angliavandenių b altymų papildas, augintojai, aminorūgštys, kreatinas, taip pat vitaminai ir mineralai.
Maistas po treniruotės taip pat svarbus! Nors pirmiausia turėtume aprūpinti save paprastais angliavandeniais, valgymas po treniruotės turi būti turtingas reikiamu b altymų kiekiu, atitinkančiu individualų kūno svorį.
Verta žinoti, kad virškinamajame trakte angliavandeniai pasisavinami (daugiausia paprastieji cukrūs, ypač gliukozė) ir virsta daug energijos turinčiomis atsarginėmis medžiagomis, t.y. glikogenu, iš kurio organizmas pasisemia energijos bet kuriuo metu, kai reikia jis padidėja.
Anaboliniai steroidai
Anaboliniai steroidai yra natūralių ir sintetinių steroidų grupė, kuri pasižymi stipriu anaboliniu poveikiu – jie padidina ląstelių dalijimosi procesą, kuris sukuria organizmo audinius. Anaboliniai steroidai yra testosterono arba 19-nortestosterono dariniai.
Kaip veikia anaboliniai steroidai? Jie veikia didindami raumenų ir kaulų masę, skatindami b altymų sintezę organizme arba keisdami kalcio apykaitą. Šis poveikis ypač pageidautinas vartojant sportinį dopingą.
Anaboliniai steroidai aktyvina androgenų receptorius, esančius kūno ląstelių ląstelių membranų paviršiuje. Anabolinis poveikis, kurio galima tikėtis vartojant šias medžiagas, yra padidėjusi b altymų sintezė, padidėjęs apetitas, padidėjęs kaulų augimas, padidėjusi kaulų gamyba, padidėjęs raumenų masės, jėgos ir ištvermės augimo greitis.
Nepaisant minėtų anabolinių aspektųanaboliniai steroidai visam laikui (!) kenkia sveikatai! Jie labai sutrikdo hormonų pusiausvyrą ir keičia jos profilį tiek moterims, tiek vyrams.
Be to, jie sukelia daugybę kitų pasekmių sveikatai, įskaitant: vėžį, hipertenziją, kraujotakos sutrikimus, kvėpavimo sutrikimus, smegenų žievės pokyčius, širdies ligas, aritmiją, širdies priepuolius ir emocinius sutrikimus.
Apie autoriųMałgorzata KoślaJi yra kvalifikuota kūno rengybos instruktorė ir sertifikuota asmeninė trenerė. Nuo vaikystės didžiausia jos aistra buvo sportas – žaidė futbolą ir krepšinį. Tada atėjo nauja meilė – šokiai, ypač dancehall. Ji mėgsta išlieti prakaitą sporto salėje ir atsipalaiduoja jogos bei meditacijos užsiėmimuose. Jis nuolat plečia savo žinias apie treniruotes ir sveiką gyvenimo būdą. Kas be sporto? Jis vadovauja natūralios kosmetikos ir sveiko maisto parduotuvei, rašo savo tinklaraštį (stylzyciadowolny.pl) ir užsiima tekstų rašymu.Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių