Alergijos tyrimus rekomenduojama atlikti įtarus odos, įkvėpus ar kontaktinę alergiją. Alergijos tyrimo rezultatas padeda gydytojui atpažinti arba paneigti alergiją. Kada reikia atlikti alergijos tyrimus, kokie jie ir kokius tyrimus galima atlikti alergiškam žmogui? Kaip vyksta alergijos testai?

Alergijos testaiyra svarbus procedūros elementas, leidžiantis patvirtinti arba paneigti alergiją, kurios teisinga diagnozė yra vienas sunkiausių medicininės diagnostikos iššūkių.Alerginiai tyrimaipadeda gydytojams lengviau įvertinti paciento ligos tipą.

Tačiau verta atsiminti, kad rezultatai, gauti po jų vykdymo, nėra vienareikšmiški. Deja,kiekvienas diagnostikos metodas, naudojamas vertinant alergiją, turi savo trūkumų ir apribojimų . Nėra puikaus jautrumo ir specifiškumo alergijos testų. Neigiamas kiekvieno iš jų rezultatas neatmeta alergeno buvimo. Gydytojo paskirtų tyrimų rezultatai jam yra tik užuomina į diagnostikos procesą

Diagnostikos proceso pagrindas yra teisingai atlikta medicininė apklausa. Vizito metu specialistas klausia paciento apie jo simptomus, reakcijas į kontaktą su galimais alergenais ir ligų istoriją. Deja, daugeliu atvejų šios informacijos nepakanka, kad būtų galima išsiaiškinti ligos tipo paslaptį. Tokiais atvejais alergijos tyrimai yra pagalbinė priemonė, padedanti gydytojui nustatyti tinkamą diagnozę.

Tinkama paciento rezultatų ir simptomų analizė yra nepaprastai sudėtinga užduotis. Kartais informacija iš pagrindinių alergijos testų neatitinka jūsų ligos istorijos. Šios situacijos rodo tolesnį, išsamesnį tyrimą.

Alerginiai tyrimai – indikacijos alergijos tyrimams

Simptomai, kurie gali būti alergijos tyrimų indikacija:

  • nosies gleivinės patinimas;
  • rinitas;
  • sloga;
  • čiaudėjimo priepuoliai;
  • paraudusios, niežtinčios ar degančios akys;
  • ašarojančios akys;
  • bronchų spazmas;
  • sunku kvėpuoti;
  • kosulys;
  • susilpnėjusi klausa, atsiradusi dėl stuburo obstrukcijosEustachijaus;
  • bėrimas, egzema arba dilgėlinė;
  • paburkimas;
  • odos niežėjimas;
  • galvos skausmas;
  • sunkumo jausmas.

Pacientams taip pat dažnai pasireiškia psichiniai simptomai, bendrai vadinami „alerginio dirglumo sindromu“. Tai apima:

  • nuovargis,
  • nuovargis,
  • pykčio priepuoliai,
  • koncentracijos pablogėjimas,
  • susierzinimas.

Alergijos testai – kodėl jie svarbūs?

Alergijos testai padeda atpažinti ligos tipą, todėl leidžia atlikti tinkamą gydymą. Tinkamos terapijos taikymas gali žymiai pagerinti psichinį ir socialinį paciento gyvenimą. Neteisingai diagnozuota ir negydoma alergija gali sukelti rimtų problemų visą paciento gyvenimą. Dėl šios ligos simptomų dažnai sumažėja aktyvumas darbe ar mokykloje.

Pacientai pasitraukia iš šeimos gyvenimo ir susitikimų su draugais dėl savo negalavimo.

Antihistamininiai vaistai, vartojami sergant alerginiu rinitu, taip pat neigiamai veikia paciento psichinę būklę. Jie slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumo jausmą. Alergijos testų naudojimas siekiant tinkamai diagnozuoti ligą leidžia tinkamai gydyti ir apriboti kontaktą su alergenu. Dėl to pacientas gali apriboti antihistamininių vaistų vartojimo dažnumą.

Alerginiai testai – medicininis pokalbis

Prieš atliekant alergijos tyrimus, patartina pasikalbėti su specialistu, vadinamu medicininiu pokalbiu. Jo metu nustatoma koreliacija tarp įvairių tipų galimų alergenų poveikio situacijų ir pacientui pasireiškiančių simptomų. Šį ryšį lengva rasti tuo atveju, jei nedelsiant reaguojama į sąlytį su medžiaga.

Tačiau būna, kad alergijos simptomai pasireiškia praėjus valandoms ar net dienoms po sąlyčio su alergenu. Tokiose situacijose labai sunku tinkamai diagnozuoti. Tokiais atvejais būtina atlikti specialius alergijos tyrimus. Naudinga priemonė medicininio pokalbio metu yra žiedadulkių kalendorius.

Tai palengvina alergijos žiedadulkėms diagnozę, remiantis metų laikotarpiais, kuriais pasireiškia simptomai. Remdamasis šia informacija, gydytojas specialistas gali nukreipti pacientą atlikti alergijos tyrimus dėl konkrečių augalų alergenų.

Alerginiai testai – odos testai

Pagrindiniai testai, naudojami diagnozuojant alergijas, yraodos testai . Paprastai jie yra pirmas žingsnis teisingo link pokalbio su gydytojuligos diagnozė. Jų pranašumai – mažos sąnaudos ir paprasta vykdymo procedūra. Šio tipo tyrimų metu paciento oda yra veikiama taškinio kontakto su alergenu. Tyrimo rezultatas nustatomas pagal vietinę alerginę reakciją.

Alergijų diagnozei nustatyti naudojami šie odos testų tipai:

  • Intraderminiai testai– yra pagrįsti nedidelio alergeno kiekio injekcija į odą.
  • Taškiniai tyrimai- šios procedūros metu ant paciento odos užlašinamas lašas tirpalo, kuriame yra alergeno. Tada ta vieta praduriama adata. Šis testas yra saugesnis nei intraderminis, bet mažiau jautrus.
  • Pleistrų testai– juos sudaro popieriniai diskeliai, sumirkyti tirpale, kuriame yra alergeno, ant odos.

Atliekant visų tipų odos tyrimus, rezultatai nustatomi pagal kontakto su alergenu vietoje susidariusios pūslės skersmenį po 15-20 minučių, tačiau tokio tipo testai yra tik orientyras diagnostikos srityje. procesas. Neigiami rezultatai neatmeta paciento alergijos. Tačiau teigiami pasireiškia net 15-30% pacientų, kuriems ši liga neserga.

Į ką reikia atkreipti dėmesį atliekant odos tyrimus:

  • Šių tipų alergijos tyrimams reikia nutraukti antihistamininių vaistų, t. y. simptominių antialerginių vaistų, vartojimą. Paprastai dvi savaites, nors šis laikotarpis, priklausomai nuo pasiruošimo, gali būti ilgesnis.
  • Nėštumo metu odos tyrimų atlikti negalima. Sąlytis su alergenu šios procedūros metu gali sukelti audringą organizmo reakciją, kenksmingą kūdikiui.
  • Kontraindikacija atlikti odos lopo testus yra gliukokortikosteroidų grupės vaistų vartojimas.

Kai kuriems pacientams nerekomenduojama atlikti odos tyrimų. Tai taikoma:

  • pacientų, kuriems gali būti pavojinga atsisakyti histamino vaistų,
  • pacientų, kuriems gresia sunki anafilaksinė reakcija dėl sąlyčio su antigenu tyrimo metu.
  • pacientų su sunkiais ir plačiais odos pažeidimais.

Alerginiai tyrimai – kraujo tyrimai

Pacientams, kuriems odos tyrimai netinka, gydytojai dažniausiai nurodo alergijos kraujo tyrimus. Šio tipo tyrimas atliekamas laboratorijoje, naudojant kraujo mėginį. Procedūros metu pacientas neturi tiesioginio kontakto su alergenu.

Todėl anafilaksinės reakcijos rizika tyrimo metu išnyksta. Kitas diagnostinių alergijos kraujo tyrimų privalumas yra tai, kad jų nereikiaantihistamininių vaistų panaikinimas. Alergijos kraujo tyrimai taip pat skiriami tais atvejais, kai odos tyrimų rezultatai nesutampa su ligos istorija.

Kraujo tyrimus galima atlikti nepriklausomai nuo:

  • paciento amžius,
  • odos būklė,
  • ligos simptomų sunkumas,
  • vartojami vaistai,
  • nėščia.

Tokio tipo tyrimų metu nustatoma specifinių IgE antikūnų koncentracija kraujyje. Gauti rezultatai padeda gydytojui diagnozuoti, kaip įvairios medžiagos gali turėti įtakos paciento simptomų intensyvumui.

Laboratoriniai specifinių IgE antikūnų matavimo metodai yra šie:

  • ELISA ir EIA fermentų imunologiniai tyrimai,
  • RAST radioalerginiai testai,
  • FEIA fluorescencinių fermentų imunologiniai tyrimai.

Teisingai interpretuoti kraujo tyrimo rezultatus nėra lengva užduotis. 15-20% pacientų turi specifinių IgE antikūnų, be alerginių simptomų. Tokie žmonės neserga, tačiau jiems yra padidėjusi rizika susirgti alergija.

Alerginiai testai – provokaciniai testai

Provokacijos testas į organizmą įveda nedidelį kiekį alergeno. Medžiaga paprastai vartojama per burną arba įkvėpus. Tokio tipo metodai naudojami gana retai. Kartais jie naudojami diagnozuojant alergiją maistui ar vaistams. Tyrimo eigą turi griežtai kontroliuoti alergologas

Alerginiai testai – eliminacijos testai

Eliminacijos tyrimo metodas dažniausiai naudojamas įtarus alergiją maistui ar vaistams. Tyrimo metu pacientui patariama keisti mitybą taip, kad tam tikrą laiką jis visiškai išvengtų konkretaus alergeno. Jei jis jaučia reikšmingą pagerėjimą, dažnai rekomenduojama iš naujo įeiti į meniu, kad pamatytumėte, ar simptomai atsinaujina.

Zondas

Kategorija:

Alergija