Maisto alergija nėra tas pats, kas maisto netoleravimas – abi šios sąlygos, nors ir turi panašius simptomus, turi skirtingas priežastis. Kuo skiriasi maisto netoleravimas ir alergija maistui?

Turinys:

  1. Kas yra alergija maistui?
  2. Kas yra maisto netoleravimas?
  3. Maisto netoleravimo priežastys
  4. Maisto alergija ir maisto netoleravimas: kokie skirtumai?

Maisto netoleravimasiralergija maistuipriklauso vadinamiesiems. padidėjęs jautrumas maistui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, remdamiesi atliktais tyrimais, prognozuoja, kad 15–20 proc. gyventojų šiuo metu kovoja su alergijos maistui ar maisto netoleravimo simptomais.

Kas yra alergija maistui?

Maisto alergija yra netinkama organizmo reakcija į maisto sudedamąsias dalis ir, kaip ir bet kuri kita alergijos rūšis, atsiranda dėl nenormalios imuninės sistemos reakcijos. Tai atsiranda, kai imuninė sistema pradeda gaminti IgE tipo antikūnus prieš tam tikrą maisto komponentą (arba komponentus), todėl išsiskiria histaminas, atsakingas už varginančius alergijos simptomus.

Alergija maistui pasireiškia įvairiai, tai priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo alergeno tipo. Vaikų alergija maistui dažniausiai pasireiškia liūtimis, žarnyno diegliais, alerginiu bėrimu, alerginiu rinitu ir net anemija.

Maisto alergija suaugusiems gali pasireikšti įvairiai – ir tuo pačiu metu. Dažnai suaugusiųjų alergijos maistui simptomas yra – pasireiškiantis tuo pačiu metu – alerginis rinitas, bėrimas ir virškinimo sistemos sutrikimai.

Vaikų alergiją maistui dažniausiai sukelia karvės pieno ir vištienos kiaušinių b altymai, taip pat citrusiniai vaisiai, o suaugusieji dažniausiai alergiški jūros gėrybėms, žuviai, grūdams, citrusiniams vaisiams, sojoms, pomidorams ir salierams.

Kas yra maisto netoleravimas?

Maisto netoleravimas – tai padidėjęs jautrumas tam tikram maisto produktui ar sudedamajai daliai, kurį toleruoja dauguma.

Maisto netoleravimo susidarymo mechanizmai nėra iki galo suprantami. Yra žinoma, kad kai kurioms netolerancijos rūšims jie yrasusijęs su medžiagų, atsakingų už b altymų ar pagrindinių fermentų trūkumą tam tikrų ingredientų virškinimo procesuose, trūkumu – pavyzdys gali būti fermentas laktazė, kurio trūkumas sukelia laktozės netoleravimą, pieno cukrų.

Maisto netoleravimas pasireiškia nepageidaujamais, pasikartojančiais simptomais, kurie visada atsiranda suvartojus įprastą netoleruojančio maisto dalį.

Tarp šių simptomų yra keletas lengvai pastebimų simptomų, tokių kaip:

  • pilvo skausmas ir vidurių pūtimas

bet yra ir daug paslėptų simptomų arba sunku susieti su netolerancija. Jie kartojami

  • infekcijos (pvz., gripas ir STREP)
  • migrena
  • reumatiniai skausmai
  • odos išvaizdos sutrikimai (paraudimas, egzema, niežulys, sausumas).

Nustačius teisingą diagnozę, pasikeičia žmogaus, kenčiančio nuo maisto netoleravimo, gyvenimo kokybė. Nuo šiol jis turi priprasti skaityti maisto produktų etiketes ir atidžiai apsipirkti – nebereikia mėtyti daiktų į krepšelį.

Asmuo, kenčiantis nuo maisto netoleravimo, taip pat turės sunkų socialinį gyvenimą. Ir nors netoleravimas yra mažiau pavojingas organizmui nei alergija, į jį reikia žiūrėti rimtai, nes ilgalaikis piktnaudžiavimas savo kūnu ir jo ribotumo nepaisymas gali sukelti rimtų ligų, ypač virškinamojo trakto.

Maisto netoleravimo priežastys

Vis pažangesnių tyrimų dėka mes jau žinome, kad maisto netoleravimo priežastys yra sudėtingos. Priežastis gali būti viena, bet gali sutapti ir kelios priežastys, pvz.:

  • Paveldėjimas. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį mažiau toleruoti tam tikrus produktus.
  • Perteklinė higiena. Nuo gimimo esame veikiami bakterijų, kurios veikia mūsų imuninę sistemą. Per griežtas higienos laikymasis neleidžia formuotis imunitetui. Taip pat dažnas antibiotikų vartojimas nuo ankstyvos vaikystės gali sukelti imuniteto susilpnėjimą, kuris pasireiškia maisto netoleravimu.
  • Per anksti keisti mitybą. Kūdikių virškinamasis traktas nėra prisitaikęs prie tokio įvairaus maisto. Kūdikių mityba neturėtų būti tokia įvairi.
  • Rinkoje pasirodo nauji, nežinomi produktai. Egzotiški vaisiai, prieskoniai, augaliniai aliejai iš augalų, neaugančių Europoje – jų vartojimas taip pat gali sukelti maisto netoleravimą.
  • Gamybos industrializacija. Dirbtinisskoniai, dirbtiniai priedai, konservantai, masinės gamybos maisto cheminis apdorojimas, mišiniai, naujos technologijos, vis labiau tobulinamas maisto gamybos procesas, genetinės modifikacijos panaudojimas – visa tai gali būti alergenų priežastimi.

Maisto alergija ir maisto netoleravimas: kokie skirtumai?

Pagrindinis skirtumas tarp alergijos maistui ir maisto netoleravimo yra dviejų tipų negalavimų mechanizmas. Alergija maistui atsiranda dėl netinkamo imuninės sistemos darbo, o maisto netoleravimo atveju dažniausiai susiduriame su maisto medžiagų virškinimo ar įsisavinimo procesuose dalyvaujančių ingredientų trūkumu ar trūkumu.

Nesvarbu, ar tai alergija, ar maisto netoleravimas, yra trys abiejų būklių gydymo žingsniai. Pirmasis yra simptomų stebėjimas, tada diagnozė, o trečiasis yra kenksmingų produktų pašalinimas.

Alergija ir netoleravimas dažnai painiojami, nors jų eiga labai skiriasi.

Norėdami juos atskirti, analizuokite simptomus. Alergijos atveju organizmo reakcija į produktą, kuriam esate alergiškas, dažniausiai būna iš karto. Dažniausiai tai yra patinimas, sukeliantis kvėpavimo sutrikimus, taip pat širdies sutrikimus, įskaitant Quincke edemą, rimtus virškinimo sistemos sutrikimus – vėmimą, viduriavimą.

Kalbant apie netoleravimą – simptomai bus daug diskretiškesni: migrena, vidurių pūtimas, sunkumo jausmas, vidurių užkietėjimas, reumatinis skausmas, infekcijos, odos problemos ir net diabetas. Maisto netoleravimas gali turėti tiek daug nespecifinių simptomų, kad jį tikrai sunku diagnozuoti.

Todėl patikimiausias būdas nustatyti teisingą diagnozę yra alergijos tyrimai: kraujo, išmatų ar odos tyrimai. Jie leidžia nustatyti, ar tai alergija, ar netoleravimas, ir tiksliai apibrėžti, kokius produktus reikėtų visiškai pašalinti iš dietos.

Vaikų alergija maistui

Maisto alergijos vaikams, tyrimų duomenimis, vargina kas dešimtą jų. Jauniausi dažnai jas paveldi iš savo tėvų, tačiau taip pat galima sumažinti alergijos maistui riziką vaikui. Kokie yra vaiko alergijos maistui simptomai? Kuo skiriasi alergija maistui nuo maisto netoleravimo? Klausykite mūsų ekspertės – dietologės Agnieszkos Piskałos. ​​

Kategorija:

Alergija