Protinis atsilikimas (intelekto negalia) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis reikšmingu intelektinių funkcijų susilpnėjimu. Tai siejama su sunkumais mokantis, bendraujant, atliekant paprastą kasdienę veiklą, įgyjant socialinių kompetencijų. Nors protinis atsilikimas negali būti visiškai išgydomas, tinkamų terapinių metodų taikymas ankstyvoje vaiko raidos stadijoje gali padėti jam vėliau tapti savarankišku.

Protinis atsilikimasyra terminas, apimantis platų įvairaus sunkumo raidos sutrikimų spektrą. Tai ne liga, o simptomų rinkinys, lydintis daugelį genetinių ligų (pvz., Dauno sindromo), neurologinių (pvz., cerebrinis paralyžius), medžiagų apykaitos ligų, atsirandančių dėl prenatalinio gyvenimo pokyčių ar fizinės traumos vaikystėje.

Protinis atsilikimas gali būti vertinamas dviem aspektais:

  • klinikinė-medicininė - tada šis terminas reiškia įgimtą ar nuo vaikystės susijusį intelektualinio išsivystymo lygio sumažėjimą,
  • psichosocialinis – tuomet pagrindinis akcentas yra skiriamas socialiniam negalios aspektui, jos pasekmėms tarpasmeniniams įgūdžiams ir savarankiškam funkcionavimui visuomenėje (einant į mokyklą, darbą, tvarkant formalius reikalus, tvarkant namus).

Psichologų ir pedagogų bendruomenėje terminas „protinis atsilikimas“ laikomas stigmatizuojančiu ir įtvirtinančiu neigiamus stereotipus apie žmones su intelekto negalia (nors šis pavadinimas oficialiai veikia medicinoje ir reabilitacijoje). Todėl nemedicininėje nomenklatūroje raginama vartoti terminą „proto negalia“, kuris turi neutralesnį atspalvį.

Protinis atsilikimas – klasifikacija ir simptomai

Intelektinės raidos sutrikimų klasifikacijoje dažniausiai naudojamas Vechslerio skalės IQ kriterijus

69-55 Vechslerio IQ – lengvas protinis atsilikimas

Tai atitinka 10-12 metų amžiaus žmogaus intelekto lygį ir yra švelniausia protinio atsilikimo forma. Tai dažniausiai diagnozuojamas intelekto sutrikimo tipas (ji sudaro 85 proc.diagnozės). Nedidelę negalią turintys žmonės turi abstraktaus mąstymo problemų, yra mažiau įžvalgūs, silpnesni atmintis, jų idėjos ne tokios tikslios. Jie nesugeba suprasti kai kurių sąvokų, ypač susijusių su sudėtingais reiškiniais ir objektais. Juose dominuoja konkretus-vaizdinis mąstymas. Jie nemoka daryti išvadas, samprotauti priežastimi ir pasekme, lyginti ir apibendrinti. Jie neturi problemų šeimyniniame gyvenime, paprastai gerai išgyvena socializacijos procesą, nors čia lemiamas vaidmuo ir jos požiūris į neįgalųjį. Vaikai, turintys nedidelę psichikos negalią, pasižymi sulėtėjusiu motoriniu vystymusi: vėliau jie išmoksta sėdėti ir vaikščioti.

54-35 Vechslerio IQ – vidutinis protinis atsilikimas

Atitinka 6-9 metų vaiko intelektualinį funkcionavimą. Diagnozuota 10% atvejų. Vidutinės negalios žmogus sunkiai atkreipia dėmesį, jo mokymosi tempas labai lėtas. Jis gali tik įsisavinti rašymo, skaitymo ir skaičiavimo pagrindus bei išmokti paprastos profesinės veiklos. Vaikystėje jis vystosi su dideliu vėlavimu - atsisėda apie 2 metų, išmoksta vaikščioti 3 metų. Rodo didelį jautrumą, lengvai prisiriša prie auklėtojų. Blogai valdo savo emocijas, potraukius ir siekius. Jis gali būti apatiškas, labai ramus, nesukeliantis jokių ugdymosi problemų arba atvirkščiai – hiperaktyvus, nepaklusnus, turintis polinkį trikdyti ir naikinti daiktus.

34–20 Vechslerio IQ – sunkus protinis atsilikimas

Atitinka 3-6 metų vaiko išsivystymo lygį ir paveikia 3-4% diagnozuotų atvejų. Sunkią negalią turintis žmogus turi rimtų problemų dėl motorikos, kalbėjimo, suvokimo, atsiminimo ir net paprastų komandų vykdymo. Jai sunku susikaupti – ji gali sutelkti dėmesį tik į objektus, kurie atitinka jos poreikius ir išsiskiria, pavyzdžiui, ryškia spalva. Jis sugeba parodyti meilę, bet daro tai labai paprastai, visiškai nevaldydamas emocijų. Jis gali pasirūpinti higiena ir patenkinti pagrindinius savo poreikius. Tačiau jis negali pereiti socializacijos proceso ir jam visą laiką reikia slaugytojo pagalbos.

Mažiau nei 20 Vechslerio IQ – sunkus protinis atsilikimas

Tokio tipo negalią turintys žmonės turi panašų intelektinių gebėjimų lygį kaip 2–3 metų vaikai. Jie nesugeba mokytis ir atsiminti. Jie įvaldo daugiausia 3 žodžius ir reaguoja į kelias komandas. Jiems trūksta aiškių meilės gyvenimo simptomų, jie sugeba perteikti tik labai paprastas emocines žinutes. Jie yra visiškai priklausomiir reikalauja nuolatinės kito asmens priežiūros.

Protinis atsilikimas – priežastys

Protinio atsilikimo priežastys apima pirminius ir antrinius veiksnius.

Pagrindinės priežastys yra genetiniai veiksniai, tokie kaip:

  • chromosomų aberacijos – susideda iš chromosomų pertekliaus išsivystymo arba jų struktūros pasikeitimo. Dažniausia chromosomų aberacija yra 21 trisomija, kuri yra Dauno sindromo priežastis;
  • genetiškai nulemti medžiagų apykaitos sutrikimai, pvz., fenilketonurija, galaktozemija.

Antrinės protinio atsilikimo priežastys yra smegenų žievės pažeidimas prenataliniu ir vaikystės laikotarpiu. Jie gali atsirasti dėl:

  • nelegalių medžiagų vartojimas nėštumo metu (migdomieji vaistai, psichotropiniai vaistai, narkotinės medžiagos);
  • virusinės ligos (tymai, raudonukė, vėjaraupiai, juostinė pūslelinė, kiaulytė) nėštumo metu;
  • motinos netinkama mityba arba vitaminų trūkumas;
  • psichoafektiniai simptomai motinai nėštumo metu (trauminiai išgyvenimai, stresinės situacijos, priešiškumas vaikui);
  • radiacija, cheminiai ir mechaniniai pažeidimai kūdikiui įsčiose;
  • hipoksija ir gimdymo traumos;
  • naujagimio nervų sistemos infekcijos (pvz., meningitas);
  • mechaniniai vaiko smegenų žievės pažeidimai.

Protinis atsilikimas – raidos sutrikimų rūšys

Protinis atsilikimas lydi daugelį genetinių, neurologinių ir medžiagų apykaitos ligų. Dažniausios ligos, sukeliančios intelekto sutrikimus, yra šios:

  • Dauno sindromas
  • Angelmano grupė
  • Jacobseno sindromas
  • Burnevilio liga (gubinė sklerozė)
  • vaikystės autizmas
  • Retto sindromas
  • epilepsija
  • cerebrinis paralyžius
  • fenilketonurija
  • galaktozemija
  • toksoplazmozė
  • mukopolisacharidozė
  • Vaisiaus alkoholinis sindromas (FAS)

Protinis atsilikimas – gydymas

Protinis atsilikimas negali būti visiškai išgydomas, tačiau jis gali turėti įtakos kai kurių intelektinių vaikų, kuriems pasireiškia ankstyvi simptomai, vystymuisi. Dėl to ateityje jiems bus lengviau prisitaikyti prie gyvenimo visuomenėje ir pasiekti tokį išsivystymo lygį, kuris būtinas santykiniam savarankiškumui pasiekti.

Protinės negalios požymiai gali atsirasti – priklausomai nuo negalios laipsnio – jau sulaukus 3–5 metų. Tuomet stabdomas vaiko mokymosi ir socialinių taisyklių įsisavinimo procesas. Anksčiaudiagnozavus negalią, tuo geresnis gydymas bus.

Pirmajame gydymo etape intelekto sutrikimo laipsnį būtina nustatyti remiantis psichometriniais testais (pvz., minėtu Wechslerio IQ testu). Tada, atsižvelgiant į gautus rezultatus, sudaroma individuali vaiko mokymo ir reabilitacijos programa (tuo atveju, jei simptomus lydi uždelstas motorikos vystymasis). Gydymas daugiausia apima pažintinį mokymą, ty veiklą, skirtą smegenų pažinimo funkcijoms vystyti. Tai didina intelektualinius vaiko gebėjimus, gerina gebėjimą susikaupti ir prisiminimo tempą.

Vaikas, kuriam diagnozuotas protinis atsilikimas, turėtų lankyti specialią ugdymo įstaigą, kurioje turi galimybę dalyvauti ugdymo programose, kurias veda kvalifikuoti darbuotojai. Tokio tipo mokyklos geba pritaikyti ugdymo turinį prie mokinių intelektinių gebėjimų, siūlo užsiėmimus, lavinančius ne tik protą, bet ir motoriką, psichosocialinius įgūdžius. Jų infrastruktūra pritaikyta vaikų, kurie, be intelekto sutrikimų, turi didelę fizinę negalią, poreikiams.

Kategorija:

Psichiatrija