Fobija yra neurozinis sutrikimas. Baimė yra natūralus ir sveikintinas atsakas į ekstremalią situaciją. Ir tai gali išgelbėti mūsų gyvybes. Tačiau būna ir taip, kad tai juos visiškai paralyžiuoja. Kaip atskirti gerą baimę nuo fobijų?
Kas yrafobija ? Mokslas jį klasifikuoja kaipnervų sutrikimas . Tainerimassusijęs su konkrečiu objektu, situacija ar net vaizdu, išliekantis itin neproporcingai grėsmės mastui. Taigi fobija būtų tik baimė, jei būtų išorinis veiksnys, pateisinantis tokį stiprų emocinį atsaką. Tuo tarpu pacientas suvokia savo elgesio neadekvatumą situacijai, tačiau nesugeba suvaldyti baimės. Todėl jis pradeda vengti jį provokuojančių situacijų. O kraštutiniais atvejais fobija gali visiškai paralyžiuoti jo gyvenimą.
Fobija yra liga
Nerimo sutrikimai yra dažniausios psichikos sveikatos problemos. Daroma prielaida, kad nuo jų kenčia kas 10 žmonių, o pesimistiniais skaičiavimais – kas 5 žmonės Lenkijoje, daug dažniau moterys nei vyrai.
Fobija – skirtingi baimės veidai
Po fobijų pavadinimu slypi įvairūs elgesys, tai taip pat yra nerimo priežastys, dažnai visiškai nesuprantamos pašaliniams stebėtojams. Iš esmės fobijos skirstomos į dvi grupes: socialinę fobiją ir specifines fobijas. Pirmoji, paprastai žinoma kaip liguistas drovumas, yra susijęs su socialinėmis situacijomis. Nukentėję žmonės bijo, kad kitų akivaizdoje padarys tai, kas iš jų išjuoks, pažemins ar sugėdins. Būti dėmesio centre jiems yra labai nepatogi situacija. Todėl jie pradeda vengti žmonių ir išstumti save iš socialinio ar profesinio gyvenimo.
Apskaičiuota, kad ši problema paliečia 2-5 procentus gyventojų. Tarp specifinių fobijų labiausiai paplitusi agorafobija. Tai reiškia ne tik atviros erdvės, bet ir žmonių bendruomenių, viešojo transporto, prekybos centrų baimę. Nuo jo kenčiantys žmonės baiminasi, kad bet kokioje kritinėje situacijoje jiems nepavyks laiku pabėgti, išvengti grėsmės. Dėl šios priežasties jie dažnai patenka į izoliaciją.
Daugelis iš mūsų, ypač tie, kurių problema nepaliečia, bando ją sumenkinti: „O, tai baimė…“ – galvoja jie atmestinai. Tuo tarpu reikėtų suvokti, kad fobija yra liga, kuri, kaip ir bet kuri kitapirmiausia reikia diagnozuoti kitą, o tada gydyti. Tuo labiau, kad medicina ir psichoterapija gali veiksmingai padėti žmonėms, kovojantiems su nerimu, paralyžiuojančiu jų gyvenimą.
Fobija – ligos šaknis
Psichiatrai fobijų priežastis įžvelgia traumose, kartais grįžtant į vaikystę, išgyvenimus, kurių suaugęs žmogus gali net neprisiminti. Žinomas psichologas Abrahamas P. Sperlingas propagavo požiūrį, kad fobijų š altinyje slypi vadinamoji. represijų mechanizmas, kuriuo sergantieji bando susidoroti su baime. Ši baimė, perkelta į objektą ar konkrečią situaciją, sukelia fobiją, kuri ilgainiui sukelia būsenas, trukdančias normaliai egzistuoti.
Fobija – susidurk su ja
Žmogus nori gintis nuo kančios bet kokiu lengviausiai prieinamu būdu. Todėl, esant fobijai, išvengiama situacijų, kurios sukelia baimę ir baimę. Tačiau tai neišsprendžia problemos. Kiekvienas pabėgimas nueina į laiką. Kai paaiškėja, kad tai neįmanoma, fobija užklumpa dvigubai stipriau, sukeldama nepakeliamą paniką, kartais pavojingą gyvybei ir net sveikatai. Taigi tai tikrai ne būdas.
Kaip ir daugelio kitų negalavimų atveju, svarbu kuo anksčiau savo baimę „patikėti“ specialistams. Dažniausiai pacientui, besikreipiančiam pagalbos į psichiatrą, pirmiausia reikalinga farmakoterapija. Mažindamas nerimą ir kančias, tai leidžia bendradarbiauti su terapeutu.
SvarbuKo mes bijome, ar fobijų tipų
- aerofobija – baimė palikti žemės paviršių; ne tik prieš skrydį lėktuvu, bet ir naudojantis liftu
- agorafobija – atviros erdvės ir išėjimo iš namų baimė
- akrofobija – aukščio baimė
- arachnofobija – vorų baimė
- brontofobija – žaibo baimė
- dromofobija – baimė keliauti
- insektofobija – vabzdžių baimė
- karcinofobija – baimė susirgti vėžiu
- klaustrofobija – siaurų erdvių ir siaurų praėjimų baimė
- ksenofobija – svetimų baimė
- mizofobija – baimė išsipurvinti
- Nyktofobija – tamsos baimė
- ochlofobija – minios baimė
- tanatofobija – mirties baimė
Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją