Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Limfa, arba limfa, yra audinių skystis, tiksliau kraujo plazmos dalis, filtruojama į periferinius audinius. Kokia limfos struktūra? Kokias limfos funkcijas žmogaus organizme atlieka?

Limfa , kitaiplimfa(lot.limfa ), yra skystis, cirkuliuojantis limfinės sistemos. Pagrindinė limfos užduotis žmogaus organizme yra b altymų ir limfocitų transportavimas atgal iš audinių į kraujotakos sistemą.

Limfa cirkuliuoja limfagyslėse, kurios kartu su limfmazgiais ir iš limfoidinio audinio sudarytais organais sudaro limfinę (limfinę) sistemą

Limfos (limfos) susidarymas ir kraujotaka

Plazma filtruojama per kapiliarų sieneles į organus ir periferinius audinius. Juose susidariusi limfa yra vienintelis būdas plazmos b altymams nutekėti iš intersticinio skysčio į kraujotakos sistemą.

Pirmiausia gabenama mažais, aklinai sugeriančiais indeliais, vadinamaisiais. pradinės, kurios vėliau pereina į didesnes limfagysles, vadinamąsias kolekcionavimas.

Būdingas jų bruožas yra tai, kad juose yra vožtuvai, neleidžiantys limfai grįžti atgal ir užtikrinti vienakryptį jos tekėjimą, taip pat lygiuosius kraujagyslių sienelės raumenis, kurie susitraukdami leidžia limfai tekėti teisinga kryptis. Krūtinės ląstos latakas ir dešinysis limfinis latakas yra galutiniai limfos nutekėjimo į venų sistemą keliai.

Didžioji dalis pagamintos limfos krūtinės ląstos lataku teka į kraujotakos sistemą. Jis nusausina limfą iš apatinės kūno dalies, t. y. apatinių ir viršutinių galūnių, pilvo ertmės ir virškinamojo trakto, taip pat iš kairės galvos pusės, kaklo ir krūtinės.

Dešinysis limfinis latakas gauna limfą iš dešinės galvos, kaklo ir krūtinės pusės. Limfinės kraujagyslės ilgainiui patenka į brachiocefalines venas, krūtinės ląstos latakas jungiasi su kraujotakos sistema per kairiąją poraktinę veną, o dešinysis limfinis latakas – per dešinę poraktinę veną.

Tokių tarpusavyje susijusių sistemų dėka anksčiau filtruoti plazmos b altymai, limfocitai ir kiti limfos komponentai grįžta į kraujotaką.

Verta paminėti, kad limfa teka limfagyslėmis dėl trijų mechanizmų: ritminių stambiųjų limfagyslių susitraukimų, griaučių raumenų susitraukimų ir neigiamo spaudimo krūtinėje beiJo susidarymui, be kita ko, turi įtakos nerviniai ir hormoniniai veiksniai, audinių hipoksija, aplinkos temperatūra ir kiti fiziniai veiksniai.

Limfa (limfa): cheminė sudėtis ir funkcijos

Limfa, tekanti per limfagysles, neturi vienodos cheminės sudėties. Savo sudėtimi jis panašus į plazmą, bet jame yra daug mažesni b altymų kiekiai.

Pagrindiniai limfos komponentai yra b altymai, riebalai, imuninės sistemos ląstelės, tokios kaip limfocitai, taip pat imunoglobulinai ir krešėjimo faktoriai.

Tačiau verta paminėti, kad limfos sudėtis gali skirtis ne tik nuo vietinės kapiliarų sienelės pralaidumo ir organizmo funkcinės būklės, bet ir nuo organo, iš kurio ji nusausinama.

Nustatyta, kad limfos nutekėjimas iš kepenų, širdies, virškinamojo trakto ir plaučių turi didžiausią b altymų koncentraciją.

Limfa ir limfagyslės vaidina svarbų vaidmenį virškinamajame trakte pasisavinant lipidus. Tai būdas, kuriuo riebalai chilomikronų pavidalu patenka iš žarnyno į kraują, aplenkdami kepenis.

Virškinamajame trakte pasisavintos ilgos grandinės riebalų rūgštys ir cholesterolis pernešami iš žarnyno tekančios limfos pagalba, todėl po valgio, kuriame gausu riebalų, įgauna kreminę spalvą. Taip yra dėl didelių lipidų dalelių.

Fiziologiškai žmogaus organizmas per dieną pasigamina nuo dviejų iki keturių litrų limfos, tačiau jos kiekis yra daug didesnis (iki 4-15 kartų), o aktyvaus gyvenimo būdo žmonių nutekėjimas efektyvesnis.

Limfinės sistemos sandara ir funkcijos

Pagrindinė limfinės sistemos užduotis yra pernešti dalį audinių skysčio į kraujotakos sistemą. Jį sudaro:

  • limfagyslės, kurios yra visuose kūno audiniuose, išskyrus centrinę nervų sistemą, kaulų čiulpus, epidermį, kremzles ir rageną. Jie yra kraujotakos sistemos dalis, o pagrindinė jų funkcija – nutekėti audinių skysčio perteklių atgal į kraujotakos sistemą.
  • limfmazgiai, esantys palei limfinę sistemą. Didžiausias limfmazgių susikaupimas yra kirkšnyse, pažastyse, kakle ir pilvo ertmėje. Jie yra žmogaus imuninės sistemos dalis. Būtent ten gaminami ir į limfocitus filtruojami T limfocitai – leukocitams priklausančios ląstelės, kurių pagrindinė užduotis žmogaus organizme – atpažinti ir pašalinti ląsteles, kuriose yra svetimų antigenų, tokių kaip virusai ar bakterijos. Štai kodėl limfmazgiai padidėja reaguodami įvykstantis uždegiminis procesas ar infekcija. Verta paminėti ir tai, kad limfinė sistema yra vienas iš vėžio metastazių formavimo būdų, o ligonių prognozė ir gydymo metodas dažnai nustatomi atsižvelgiant į ligos įtraukimą į aplinkinius limfmazgius.
  • limfiniai organai, sudaryti iš limfinio audinio. Tai apima blužnį, užkrūčio liauką, tonziles ir apendiksą.

Limfedema

Limfedema yra lėtinė liga, kurios pagrindinė priežastis yra audinių edema, atsirandanti dėl nenormalaus, nepakankamo limfos nutekėjimo iš audinių. Pagrindinė limfedemos priežastis yra limfagyslių pažeidimas.

Suspaudus ir sumažinus spindžio srautą arba visiškai uždarius limfagyslę, po uždaru segmentu kaupiasi tarpląstelinis skystis, kuris sukelia audinių, dažniausiai odos ir poodinio audinio, edemą ir sukelia lėtinį uždegiminį procesą.

Pagrindinis limfos sąstingio audiniuose simptomas – paspaudus pirštu odos paviršiaus įdubimas (vadinamasis pastos patinimas). Laikui bėgant oda ir poodinis audinys sukietėja ir nebejautri spaudimui.

Dažniausios limfedemos priežastys:

  • jatrogeninė edema – chirurginių procedūrų, kurių metu buvo būtina pašalinti limfmazgius, komplikacijos (pvz., krūties vėžio operacija, apimanti vietinius limfmazgius); tokioje situacijoje limfos tekėjimas yra lėtesnis ir lėtesnis, todėl viršutinėje galūnėje, esančioje operuotos pieno liaukos pusėje, kaupiasi audinių skystis
  • neoplastiniai infiltratai, suspaudžiantys limfagysles pažengusiose neoplastinės ligos stadijose
  • parazitinės ligos, įskaitant filariozę – tai liga, kuria daugiausia serga Azijoje gyvenantys arba į tuos regionus keliaujantys žmonės, ir kurią sudaro nematodų grupės parazitų patekimas į žmogaus organizmą; specifinė jų ypatybė yra limfagyslių judėjimas limfagyslėmis – jos sukelia sunkų limfos nutekėjimą iš aplinkinių audinių, audinių skysčio kaupimąsi ir dėl to limfedemos susidarymą
  • odos, kraujagyslių ir limfmazgių uždegimas
  • jungiamojo audinio ligos, tokios kaip sisteminė sklerodermija, reumatoidinis artritas arba psoriazinis artritas
  • trauminis limfagyslių pažeidimas

Fizioterapija yra pagrindinis limfedemos gydymo metodas.

  • Kas yra kineziterapeutas?

Dažniausiai naudojami gydymo metodai yra limfodrenažo metodai, kompresinis tvarsliava ir spaudimo gimnastika.

Farmakologinis gydymas nelaikomas veiksmingu, o chirurginės procedūros taikomos tik išskirtiniais atvejais. Ligonio išgydymo prognozė nėra palanki.

Słoniowacizna

Dramblys yra didelė audinių limfedema, dėl kurios pažeista vieta deformuojasi. Jis susidaro dėl ilgalaikio audinių skysčio kaupimosi ir limfos sąstingio, dažniausiai viršutinėse ir apatinėse galūnėse bei tarpvietėje.

Ši būklė gali būti įgimta (limfagyslių trūkumas tam tikroje kūno vietoje) arba įgyta (dėl limfagyslių pažeidimo, be kita ko, operacijos, radioterapijos, vėžio proceso metu).

Jai būdingi nuolatiniai, negrįžtami pokyčiai, pasireiškiantys didžiuliu patinimu, dėl kurio neįmanoma funkcionuoti ir judėti, odos sukietėjimu ir iškilimų bei ataugų atsiradimu pažeistoje zonoje, baigiant jutimo sutrikimai ir degeneraciniai osteoartikulinės sistemos pokyčiai.

Pažeista oda yra sausa, suragėjusi, stangri, blizganti, linkusi į įtrūkimus ir sunkiai gyjančių erozijų bei opų susidarymą, kurie tampa infekcijos vartais.

Nepaisant gydymo, pažeista galūnė dažniausiai negrįžta į pradinę formą. Kartais vienintelis gydymo būdas yra chirurginis gydymas, net baigiantis pažeistos galūnės amputacija

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Imuninė sistema