Sutraukiantis perikarditas, nors ir retas, yra labai pavojingas jūsų sveikatai. Kokios yra konstrikcinio perikardito priežastys ir simptomai? Kokia šios ligos diagnozė ir gydymas? Kodėl tai gali būti labai pavojinga?

Konstrikcinis perikarditas(lot.pericarditis constrictiva , ang. Konstrikcinis perikarditas) yra lėtinio perikardito komplikacija. Tai reta, vystosi lėtai, o simptomai nėra labai būdingi. Susitraukiantis perikarditas turi daug priežasčių, ypač infekcinių, bet taip pat atsiranda kaip kitų ligų gydymo komplikacija, pavyzdžiui, radioterapija. Ligos pavojus yra besivystantis širdies nepakankamumas, kurio simptomai dominuoja ligos paveiksle, o jei širdies nepakankamumas greitai progresuoja, gali kilti pavojus gyvybei. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis vaizdiniais tyrimais. Pagrindinis gydymo būdas yra pašalinti konstrikcinio perikardito priežastį, o jei tai neįmanoma arba gydymas yra išsekęs, alternatyva yra širdies chirurgija.

Sutraukiantis perikarditas – priežastys

Širdį supa perikardas, tiksliau – perikardo maišelis, kuris turi du sluoksnius (plokštes) – vienas yra prisitvirtinęs prie širdies raumens ir vadinamas seroziniu perikardu, kitas, t.y. pluoštinis perikardas, supa tai iš išorės – tai savo ruožtu prilimpa prie diafragmos ir netiesiogiai prie krūtinkaulio. Tarp šių sluoksnių yra labai siaura erdvė arba perikardo ertmė, užpildyta nedideliu kiekiu skysčio (mažiau nei 30 mililitrų). Staigus, didelis skysčių kiekio padidėjimas gali sukelti širdies tamponadą, o nedidelis kiekis yra būtinas, kad širdis tinkamai veiktų, nes ji slysta susitraukimų metu. Be to, perikardas apsaugo širdį ir neleidžia pernelyg ištempti diastolės raumenų.

Perikardo uždegimas yra procesas, vykstantis perikardo sluoksniuose. Paprastai tai sukelia padidėjusį skysčių susidarymą ir kaupimąsi perikardo ertmėje, o uždegimo priežastys gali būti:

Priklausomai nuo ligos trukmės, yra ūminis, pasikartojantis ir lėtinis perikarditas – trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius

  • virusinės infekcijos arbabakterinė
  • autoimuninės ligos, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, sisteminė sklerodermija
  • vėžys
  • medžiagų apykaitos ligos, pvz., uremija dėl inkstų nepakankamumo
  • narkotikai
  • amiloidozė

Konstrikcinis perikarditas dažniausiai atsiranda dėl lėtinio perikardito – jis daug dažniau pasireiškia po virusinių, bakterinių ir tuberkuliozinių uždegimų. Be to, jų prognozė yra neigiama:

  • aukšta temperatūra ligos pradžioje
  • didelis skysčio kiekis perikardo ertmėje
  • prastas atsakas į gydymą

Rečiaukonstrikcinio perikardito priežastysyra radioterapija arba širdies chirurgija.

Sutraukiantis perikarditas - formavimosi mechanizmas

Konstrikcinio perikardito simptomaiatsiranda, kai širdžiai neleidžiama laisvai atsipalaiduoti. Mechanizmai skiriasi priklausomai nuo konstrikcinio perikardito priežasties. Pavyzdžiui, širdies chirurgija sukelia sąaugų susidarymą. Kita vertus, dėl lėtinio uždegiminio proceso, susijusio su infekcija ar radioterapija, sustorėja perikardas ir perikardo plokštelėse padaugėja pluoštinio jungiamojo audinio, kuris yra labai nelankstus ir beveik neįmanoma ištempti. Labai panašiai ši būklė sukelia kalcio nusėdimą perikardo plokštelėse, pavyzdžiui, sergant tuberkulioze. Dėl visų šių sąlygų sumažėja perikardo dydis ir nesugeba ištempti perikardo maišelio, todėl širdis negali išsiplėsti diastolės metu. Konstrikcinis perikarditas sumažina į širdį pritekančio kraujo kiekį. Dėl to ne tik sumažėja išstumiamo kraujo tūris, bet ir susidaro kraujo sąstingis venose, t. y. išsivysto širdies nepakankamumas.

Sutraukiantis perikarditas: simptomai

Konstrikcinis perikarditas vystosi lėtai ir neįmanoma nuspėti, kam jis palies. Simptomai pasireiškia vidutiniškai po 2 metų nuo ligą sukeliančio veiksnio veikimo. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali pasirodyti daug vėliau. Konstrikcinio perikardito simptomai yra nespecifiniai. Dažniausia diagnozė – širdies nepakankamumas, ypač dešinysis skilvelis, kurio sienelė plonesnė, yra jautresnis deformacijai ir nebeveikia taip efektyviai. Kairysis skilvelis yra „stipresnis“, todėl ligai paūmėjus jo darbas bus sutrikęs.

Pacientai gali skųstis:

  • kojų patinimas
  • skrandžio skausmai
  • dažnainaktinis šlapinimasis arba kiti širdies nepakankamumo simptomai

Apžiūros metu gydytojas gali nustatyti jungo venų išsiplėtimą, skysčių atsiradimą pilve ir kepenų padidėjimą. Kalbant apie kairiojo skilvelio nepakankamumą, susijusį su mažu išpumpuoto kraujo kiekiu, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

  • nuovargis
  • silpnumas
  • dusulys

ir atliekant medicininę apžiūrą vadinamoji paradoksalus širdies susitraukimų dažnis, tylūs širdies tonai arba žemas kraujospūdis. Kiti simptomai, kurie gali pasireikšti, nesusiję su širdies nepakankamumu, yra krūtinės skausmas, netolygaus širdies plakimo pojūtis ir nenormalus širdies ritmas.

Sutraukiantis perikarditas - diagnozė

Svarbiausia diagnostikos priemonė yra vaizdavimas, o pagrindinis diagnozės tikslas turėtų būti suprasti konstrikcinio perikardito priežastį. Pirmiausia atliekama echokardiografija – šis tyrimas leidžia patikrinti, ar perikardo ertmėje nėra skysčių, taip pat diagnozuoti daugybę kitų patologijų, pvz., vožtuvų defektus, taip pat įvertinti širdies nepakankamumo laipsnį.

Kitos diagnostikos priemonės: vienodai dažnai naudojama krūtinės ląstos rentgenograma ir kompiuterinė tomografija, leidžianti vizualizuoti kalcifikacijas, o tomografija papildomai objektyviai įvertinti perikardo storį ir atskirti kalcifikacijas ir sąaugas. Tačiau sąlyga – atlikti bandymą su naujos kartos aparatu. Deja, tomografija yra mažiau naudinga, jei liga neturi perikardo kalcifikacijos.

EKG testas taip pat naudingas, nes leidžia nustatyti aritmijas, T bangos pokyčius ar žemą QRS komplekso įtampą. Magnetinio rezonanso tomografija ir širdies kateterizacija atliekama rečiau. Pastarasis dažniausiai reikalingas norint įvertinti dešiniojo skilvelio funkciją – to, kurio darbas ligos eigoje dažniausiai sutrinka. Kateterizacija leidžia išmatuoti spaudimą dešiniajame prieširdyje ir dešiniajame skilvelyje ir pagal tai nustatyti dešiniojo skilvelio diastolinius anomalijas. Jei sutrinka kairysis skilvelis, padidėja slėgis plaučių arterijoje ir pleištinis slėgis. Išimtiniais atvejais atliekama širdies biopsija (diferencijuojant nuo ribojančios kardiomiopatijos) ir vainikinių arterijų angiografija, kurios atliekamos prieš operaciją, siekiant neįtraukti vainikinių arterijų ligos

Sutraukiantis perikarditas - gydymas

Svarbiausias dalykas gydant konstrikcinį perikarditą yra normalios širdies funkcijos atkūrimas, tai yra tinkama kraujo tekėjimas į dešinįjį skilvelį ir pakankamas kraujo išsiurbimas iš širdies

Gydymas vaistais gali būti taikomas siekiant sumažinti skysčių kiekį organizmeperikardas, sumažėjęs širdies plakimas. Naudojami tokie vaistai kaip gliukokortikosteroidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir galbūt kolchicinas.

Jei įmanoma, taikomas priežastinis gydymas, pvz., tuberkuliozė gydoma sergant tuberkulioze. Kai negalima taikyti priežastinio gydymo, vienintelis visam laikui veiksmingas gydymas yra perikardiektomija, t. y. visiškas pakitusio perikardo maišelio pašalinimas. Šis gydymas skirtas žmonėms, sergantiems pažengusia negrįžtamo perikardito stadija, ir pagerina 80%. serga. Kita vertus, širdies kateterizavimo rezultatai (t. y. spaudimas dešiniajame skilvelyje ir dešiniajame prieširdyje) pagerėja 60 proc. serga. Atsigavimo laikas po operacijos skiriasi ir priklauso nuo operacijos masto, ligos sunkumo ir kitų sistemų apkrovos. Recidyvai pasitaiko retai, tačiau jeigu jie pasitaiko, priežastimi laikomas viso perikardo maišelio nepašalinimas. Išgydę žmonės turėtų likti kardiologo priežiūroje ir reguliariai tikrintis, pvz. echokardiografinis tyrimas.

Kategorija:

Kardiologija