PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Patrykas Jasielskis

Daugumos mūsų profilaktiniai tyrimai yra susiję su periodiniais tyrimais, leidžiančiais dirbti, arba su reguliaria citologija ir mamografija. Tai susiję su būtinybe apsilankyti pas gydytoją ir atlikti įvairius, dažnai nemalonius, tyrimus. Tačiau yra ir „testų“, kuriuos kasdien galite atlikti patys ir savo namuose.

Kasdieninės profilaktinės apžiūros namuose apima reguliarų jūsų kūno stebėjimą. Daugelio ligų atveju pirmieji jų simptomai gali būti pastebėti patys, jei tik galite atidžiai pažvelgti į savo kūną. Daugiau nei vieną kartą žiūrėdami į savo odą, akis ir burną galite daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Moterims taip pat patartina reguliariai tikrintis krūtis, o vyrams – sėklidžių savityrą. Tai leidžia nustatyti pirmuosius nerimą keliančius simptomus, atlikti greitą diagnostiką ir veiksmingą gydymą. Sužinokite apie paprastus kasdienius tyrimus, kuriuos galite atlikti patys namuose.

Slėgio ir pulso matavimas

Tai tyrimas, kuriam atlikti reikia tik kraujospūdžio matuoklio. Šiuo metu vaistinėse yra daug automatinių prietaisų už priimtiną kainą. Juos paprasta naudoti ir kasdien galite savarankiškai matuoti kraujospūdį ir pulsą, t. y. širdies susitraukimų dažnį.

Jie labai palengvina arterinės hipertenzijos diagnostiką. Taip yra todėl, kad atliekant matavimus gydytojo kabinete, dažnai būna didesnis spaudimas, nei yra iš tikrųjų. Tai sukelia stresas ir vadinamas „b alto chalato“ efektu.

Nepriklausomi matavimai taip pat leidžia kontroliuoti hipertenzijos gydymo efektyvumą. Ar nereikia didinti dozių ar keisti vaistų.

Antrasis naudingas parametras yra širdies ritmas. Per didelis ir per mažas kiekis gali rodyti širdies ligas, skydliaukės ligas ir kt. Išliekančios neteisingos reikšmės turėtų paskatinti jus kreiptis į gydytoją.

Cukraus matavimas

Kitas lengvai atliekamas testas yra cukraus kiekio kraujyje (glikemijos) matavimas. Tam pakanka prietaiso, vadinamo gliukometru.

Tai kasdienis tyrimas, kurį atlieka diabetu sergantys žmonės. Cukraus lygį išmatuoti nesunku, to užtenkapradurkite pirštą ir į bandymo juostelę įtraukite šiek tiek kraujo.

Per didelės reikšmės gali rodyti diabetą. Cukriniu diabetu sergančių pacientų glikemijos matavimas leidžia įvertinti ligos kontrolę ir gydymą, ar jis tinkamas.

Išmatų išvaizda

Kaip atrodo išmatos, gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Viskas priklauso nuo jo spalvos, kvapo ir formavimosi laipsnio. Taip pat svarbu kontroliuoti tuštinimosi dažnį. Jei išmatos yra ≤2 per savaitę su didelėmis pastangomis ir yra sausos bei sulipusios, galima įtarti vidurių užkietėjimą.

Savo ruožtu dažnas tuštinimasis (daugiau nei 3 kartus per dieną) su vandeningomis išmatomis rodo viduriavimą. Pakitusi, kreminės spalvos išmatos gali rodyti tulžies latakų ligas, tokias kaip tulžies akmenligė ir kepenų liga.

Dervos spalvos išmatos rodo kraujavimą iš žarnyno ar skrandžio ir šviežio kraujo buvimą ant tualetinio popieriaus nuo hemorojaus. Tai indikacijos skubiam vizitui pas gydytoją.

Smirdinčios, sunkiai nuplaunamos išmatos dažnai yra didelio riebalų kiekio požymis. Toks simptomas pastebimas sergant kasos ligomis, sutrikus virškinimui ir pasisavinimui žarnyne. Retais atvejais išmatose arba popieriuje galima pamatyti parazitų, tokių kaip spygliuočiai ir kaspinuočiai.

Šlapimo išvaizda

Šlapimo išsiskyrimo stebėjimas taip pat yra vienas iš svarbių tyrimų, galinčių daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Dienos norma yra svarbi. Per mažas kiekis gali rodyti dehidrataciją. Tai taip pat gali būti inkstų ligos simptomas.

Be kita ko, pasirodo per didelis sergant diabetu ir medžiagų apykaitos ligomis. Kita svarbi šlapimo savybė yra jo spalva.

Teisingai šiaudų spalvos. Ruda ir drumsta gali atsirasti sergant šlapimo takų infekcijomis ir kepenų bei tulžies takų ligomis. Raudona yra tada, kai jame yra kraujo, bet ir suvalgius raudonųjų burokėlių.

Šlapimas taip pat gali putoti tualete. Tai dažnai rodo, kad su juo išsiskiria per didelis b altymų kiekis. Kvapas šlapimas atsiranda sergant infekcijomis, taip pat suvalgius tam tikro maisto, pvz., šparagų, ir sergant medžiagų apykaitos ligomis.

Stebėti odą

Odos stebėjimas taip pat yra svarbus rūpinimosi savo sveikata aspektas, kurio negalima pamiršti. Verta reguliariai stebėti odos apgamus – tiek senus, tiek naujus. Jei nevus yra taisyklingos formos ir vienodos spalvos, neauga ir jame nėra išopėjimo, greičiausiai tai yra gerybinis pažeidimas.

Staigus pažeidimo padidėjimas, netaisyklinga spalva ir forma, išopėjimas, niežėjimas gali kelti įtarimą dėl melanomos išsivystymo. Įbet kokia nerimo situacija, verta pasikonsultuoti su dermatologu

Tirdami odą, įvertinkite jos spalvą. pageltimas gali rodyti geltą, susijusią su kepenų liga.

Petechijos ir didelės, lengvai susiformuojančios mėlynės gali rodyti kraujavimo sutrikimą. Bendra blyški oda ir plaukų slinkimas yra dažni anemijos simptomai. Staigus sunkių strijų atsiradimas lydi endokrinines ligas.

Krūtų savityra

Tai dar vienas svarbus profilaktinis patikrinimas, kurį turėtų atsiminti visos moterys. Ją rekomenduojama atlikti bent kartą per mėnesį, 7-10 ciklo dieną. Savęs patikrinimas prasideda pažvelgus į savo krūtis veidrodyje.

Tada trimis viduriniais pirštais apžiūrėkite krūtis duše ir gulėdami. Per tai tiriamosios pusės ranka turi būti dedama ant galvos. Reikia apžiūrėti visą krūtį, įskaitant šoninę dalį, kuri nusileidžia iki pažasties. Jei liesdami jaučiate gumulą ar sustorėjimą, kreipkitės į gydytoją.

Kiti nerimą keliantys požymiai, kuriuos galima pastebėti atliekant savityrą, yra atitrauktas spenelis, gleivinės arba kruvinos išskyros iš spenelio.

Taip pat odos paraudimas, išopėjimas, vadinamasis apelsino žievelė ar skausmas turėtų paskatinti pasikonsultuoti su specialistu.

Sėklidžių savitikra

Kaip moterys turėtų tikrintis krūtis kartą per mėnesį, vyrai taip pat turėtų tikrintis sėklides. Patartina reguliariai tikrintis, geriausia po dušu šiltame vandenyje. Pirmiausia apžiūrėkite kapšelį, o tada pirštais atidžiai apžiūrėkite kiekvieną sėklidę.

Ieškau galimų jų struktūros nelygybių ir mazgų, kurių neturėtų tinkamai būti. Jei aptinkate ką nors trikdančio, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Žiūrint į liežuvį ir burną

Tai testas, kurį galime atlikti ir kasdien, pvz., per rytinį tualetą. Liežuvio ir burnos išvaizda gali keistis dėl įvairių ligų. Bendras burnos gleivinės blyškumas atsiranda sergant anemija. Be to, liežuvis dažnai būna lygus ir jį skauda.

Degantis, niežtintis liežuvis su įtrūkusiais burnos kampučiais kartais pastebimas esant vitamino B12 trūkumui. Tiriant burną ir liežuvį taip pat verta įvertinti, ar matote nerimą keliančius, išsikišusius, išopėjusius ir netaisyklingus pažeidimus.

Tai gali būti besivystantis vėžys. Taip pat, jei įmanoma, verta įvertinti dantų būklę, jei nėra akivaizdaus karieso.

Žiūrinčios akys

Taip pat patartina akis tikrinti bent kartą per dieną. Blyški gleivinė ir cianozė poakys gali būti anemijos simptomai. Konjunktyva kraujuojama sergant įvairiomis akių ligomis, miego stoka ir konjunktyvitu, alerginiu, virusiniu ir bakteriniu.

Patinimas „maišelių po akimis“ pavidalu yra vienas iš inkstų ligos simptomų. B altymų pageltimas dažnai yra pirmasis besivystančios geltos simptomas.

Sergant reta Wilsono liga, atsirandančia dėl vario apykaitos sutrikimo, ant ragenos galite stebėti auksinį žiedą, vadinamąjį. Kayser-Fleischer žiedas.

Svorio matavimas

Reguliarus svorio matavimas taip pat gana geras bendros sveikatos rodiklis. Patartina svertis bent kartą per metus. Jei nesilaikote dietos, galite tai daryti dažniau, pvz., kartą per savaitę, bet ne dažniau. Ir netyčinis svorio kritimas, ir priaugimas kelia nerimą.

Neplanuotai numesti svorio 10 % pradinio svorio per 6 mėnesius reikia pasitarti su gydytoju. Tai gali rodyti besivystančią ligą, pvz., vėžį. Staigus svorio padidėjimas taip pat gali būti ligos požymis.

Tai ne visada yra persivalgymo ir mankštos stokos rezultatas. Kartais tai yra įvairių ligų simptomas, įskaitant endokrininė, t.y. susijusi su hormonų pusiausvyra. Tai taip pat indikacija apsilankyti pas gydytoją.

Apibendrinant galima pasakyti, kad savo sveikata daugiausia galime pasirūpinti patys, reguliariai stebėdami savo kūną. Dauguma namuose atliekamų „prevencinių tyrimų“ yra labai paprasti ir nereikalauja jokių prietaisų.

Net tokie nereikšmingi dalykai gali nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje. Kilus neaiškumams, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir neignoruoti nerimą keliančių simptomų.

Kategorija:

Paciento rinkinys