M tipo imunoglobulinai (IgM) arba M tipo antikūnai yra vienas iš kelių mūsų organizme esančių antikūnų tipų ir atlieka svarbų vaidmenį pirmuosiuose imuninio atsako etapuose. Jų būdinga struktūra primena snaigę ir leidžia vienu metu labai efektyviai surišti kelis antigenus. Koks yra teisingas IgM rezultatas? Kokie yra standartai? Ką reiškia didelis IgM ir ką reiškia mažas IgM?

M tipo imunoglobulinai (IgM)arba M tipo antikūnai yra imuniniai b altymai, kuriuos gamina imuninės sistemos ląstelės - plazmos ląstelės, kurios yra B limfocitų tipas. IgM antikūnai yra susidaro kaip pirmieji antikūnai, kai jie liečiasi su įvairiomis cheminėmis molekulėmis (antigenais), kurias imuninė sistema laiko svetimomis. Antigenai gali būti bakterijų, virusų, grybelių, maisto, žiedadulkių ir kai kuriais atvejais net jūsų audinių fragmentai.

M tipo imunoglobulinai (IgM) – vaidmuo organizme

IgM antikūnai sudaro apie 10 proc visų tipų antikūnų ir pirmiausia susidaro imuninio atsako metu. IgM antikūnai veikia specialiai, nes jie visada yra nukreipti prieš konkretų antigeną.

Tačiau, palyginti su IgG antikūnais, jie yra daug mažiau specifiniai, nes jų vaidmuo yra greitai neutralizuoti grėsmę. Tai įmanoma dėl jų unikalios struktūros, vadinamosios snaigė, o tai reiškia, kad vienas IgM antikūnas gali surišti kelias antigeno molekules vienu metu.

Laikui bėgant IgM antikūnai pakeičiami IgG antikūnais. Esant lėtiniam sąlyčiui su antigenu, pvz., sergant lėtinėmis infekcijomis, gali pailgėti IgM antikūnų gamyba.

IgM antikūnai turi galimybę sudaryti imuninius kompleksus su antigeno molekulėmis ir labai stipriai aktyvuoti komplemento sistemą, palyginti su IgG antikūnais. Komplemento sistema yra b altymų, sukeliančių uždegimą organizme, grupė.

Taip siekiama neutralizuoti antigeną ir saugiai jį pašalinti iš organizmo. Imuninės sistemos ląstelės, tokios kaip makrofagai ir neutrofilai, savo paviršiuje turi receptorius, kurie jungiasi prie IgM antikūnų fragmentų, todėl jie gali juos absorbuoti ir fagocitozės būdu skaidyti imuninius kompleksus.

M tipo imunoglobulinai (IgM) – specifiniai ir bendrieji

AntikūnaiIgM galima suskirstyti į bendrą ir specifinį. Specifiniai IgM antikūnai gaminasi visą gyvenimą po sąlyčio su įvairiais antigenais. Konkrečių IgM antikūnų tyrimas yra ypač svarbus diagnozuojant infekcines ligas. Visi specifiniai IgM antikūnai organizme sudaro visų IgM antikūnų telkinį.

M tipo imunoglobulinai (IgM) – indikacijos tyrimui

Imunoglobulino M antikūnų (IgM) lygio tyrimas atliekamas, kai kyla įtarimas:

  • pirminiai ir antriniai imunodeficitai
  • Waldenströmo makroglobulinemija
  • infekcinės ligos, pvz., Laimo liga, pūslelinė
  • parazitinės invazijos, pvz., lamblia, askaridozė
  • hematologinis vėžys, pvz., daugybinė mieloma, limfomos

M tipo imunoglobulinai (IgM) – Laimo liga

Specifinio IgM (geriausia įskaitant IgG) tyrimas gali būti svarbi informacija apie bakterines, virusines, grybelines ir parazitines infekcijas. Pavyzdys yra Laimo ligos diagnozė, kai įvertinamas IgG ir IgM antikūnų lygis. IgM antikūnai atsiranda ankstyvoje infekcijos stadijoje, o padidėjęs jų kiekis parodys pradinę arba lėtinę infekcijos stadiją.

M tipo imunoglobulinas (IgM) – koks tyrimas?

Laboratoriniais tyrimais galime įvertinti tiek bendrojo, tiek specifinio IgM koncentraciją. Abu tyrimai gali būti atliekami naudojant veninį kraują, taip pat smegenų skystį ar sinovinį skystį pagal specifines indikacijas.

Specifinių IgM antikūnų koncentracija dažniausiai nustatoma fermentų imunologiniais metodais (pvz., ELISA testas) arba imunofluorescencijos metodais. Imunonefelometriniai ir imunoturbidimetriniai metodai yra įprastai naudojami bendrai IgM antikūnų koncentracijai nustatyti.

Verta žinoti

M tipo imunoglobulinas (IgM) - norma

Bendro IgM atskaitos diapazonas priklauso nuo amžiaus ir yra:

  • 1–7 dienos: 0,04–0,21 g / l
  • 8 dienos–2 mėnesiai: 0,045–0,21 g / l
  • 3–5 mėn.: 0,21–0,51 g / l
  • 6–9 mėn.: 0,21–0,89 g / l
  • 10–15 mėnesių: 0,21–1,04 g / l
  • 16–24 mėn.: 0,39–1,54 g / l
  • 2-5 metai; 0,3–1,12 g / l
  • 5–10 metų: 0,36–1,98 g / l
  • 10–14 metų: 0,5–2,13 g / l
  • 14–18 metų: 0,44–1,13 g / l
  • vyresniems nei 18 metų: 0,53–3,44 g / l

M tipo imunoglobulinas (IgM) – rezultatai. Ką reiškia žemas lygis?

Sumažėjusį IgM lygį gali sukelti:

  • Įgimti selektyvūs imunodeficitai, pvz., izoliuotas IgM trūkumas
  • b altymų praradimo sindromas
  • imuninės sistemos nesubrendimas, pvz., kūdikiams irmaži vaikai
  • ne IgM mieloma
  • dideli nudegimai
  • netinkama mityba

M tipo imunoglobulinas (IgM) – rezultatai. Ką reiškia padidėjęs lygis?

Per aukštą IgM lygį gali sukelti:

  • hiper-IgM sindromas
  • uždegimas
  • pradinė arba lėtinė infekcijos stadija
  • kepenų ligos, pvz., cirozė
  • autoimuninės ligos, pvz., reumatoidinis artritas
  • hematologinės ligos, pvz., Waldenströmo makroglobulinemija
Verta žinoti

M tipo imunoglobulinas (IgM) – š alta agliutinino liga

Š altojo agliutinino liga yra labai reta autoimuninė liga, kuriai būdingi IgM antikūnai prieš AB0 kraujo grupės antigenus (anti-A ir anti-B izoagliutininai), dėl kurių raudonieji kraujo kūneliai kaupiasi ir suyra (hemolizė). ).

Tačiau tai įvyksta tik esant žemai temperatūrai (28–31 °C). Štai kodėl tokie ligos simptomai kaip galvos svaigimas, galvos skausmas, blyškumas, gelta, tamsus šlapimas labai dažnai pastebimi tik žiemą.

Š altojo agliutinino ligą galima diagnozuoti atlikus antiglobulino testą (Kumbso testą), kuris šiems žmonėms dažniausiai būna teigiamas. Tie patys antikūnai taip pat yra atsakingi už raudonųjų kraujo kūnelių susikaupimą žmonėms, kuriems buvo perpilta netinkama kraujo grupė.

Nuorodos

  1. Swiecicki P.L. ir kt. Š altojo agliutinino liga. Blood 2013,15,122 (7), 1114-21.
  2. Paul W.E. Fundamentalioji imunologija, Filadelfija: Wolters Kluwer / Lippincott Williams & Wilkin, 2008 m., 6-asis leidimas.
  3. Laboratorinė diagnostika su klinikinės biochemijos elementais, medicinos studentams skirtas vadovėlis, redagavo Dembińska-Kieć A. ir Naskalski J.W., Elsevier Urban & Partner Wydawnictwo Wrocław 2009, 3-asis leidimas
  4. Vidaus ligos, redagavo Szczeklik A., Medycyna Praktyczna Kraków 2010
Apie autoriųKarolina Karabin, medicinos mokslų daktarė, molekulinė biologė, laboratorijos diagnostė, Cambridge Diagnostics PolskaPagal profesiją biologas, specializuojasi mikrobiologijoje ir laboratorinis diagnostikas, turintis daugiau nei 10 metų laboratorinio darbo patirtį. Molekulinės medicinos koledžo absolventas ir Lenkijos žmogaus genetikos draugijos narys. Mokslinių tyrimų stipendijų vadovas Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų katedros Molekulinės diagnostikos laboratorijoje. Varšuvos medicinos universiteto 1-ajame medicinos fakultete apgynė medicinos biologijos krypties medicinos mokslų daktarės vardą. Daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo darbų autorius laboratorinės diagnostikos, molekulinės biologijos irmityba. Kasdien, kaip laboratorinės diagnostikos srities specialistas, jis vadovauja Cambridge Diagnostics Polska esminiam skyriui ir bendradarbiauja su CD Dietary Clinic dietologų komanda. Praktinėmis žiniomis apie ligų diagnostiką ir dietoterapiją jis dalijasi su specialistais konferencijose, mokymuose, žurnaluose ir interneto svetainėse. Ją ypač domina šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka molekuliniams procesams organizme.

Kategorija:

Imuninė sistema