Išmatų nelaikymas yra dažniausia vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, taip pat ir vaikams. Išmatų nelaikymo priežastys skiriasi. Tai gali būti hemorojus, t.y. išangės varikozė. Išmatų nelaikymas gali atsirasti ir po gimdymo. Patikrinkite, kokios yra kitos išmatų nelaikymo priežastys ir koks gydymas.

Išmatų nelaikymasyra tuštinimosi (tuštinimosi) ir dujų pasišalinimo iš virškinimo trakto problema. Remiantis turima statistika, išmatų nelaikymas visame pasaulyje yra 2-3% problema. žmonių. Kai kurie pacientai, sergantysišmatų nelaikymuvengia kalbėtis su gydytojais apie savo problemą, tikriausiai iš gėdos, todėl manoma, kad apskaičiuotas šios būklės dažnis iš tikrųjų yra nepakankamai įvertintas.

Išmatų nelaikymas yra svarbi problema, nes gali sudirginti išangės sritį (ši kūno vieta gali užsikrėsti ir atsirasti lėtinių, sunkiai gyjančių žaizdų), taip pat reikšmingų psichologinių sutrikimai. Pacientui, kuris nekontroliuoja vienos tokios pagrindinės fiziologinės veiklos, kaip tuštinimasis, gali labai sumažėti savigarba, o galiausiai jis gali tiesiog pradėti izoliuotis nuo kitų. Tokių komplikacijų galima išvengtiišmatų nelaikymo gydymas– pacientams galimi ir nechirurginiai metodai, ir chirurginis gydymas

Išmatų nelaikymas – priežastys

Išmatų nelaikymas gali pasireikšti pacientui nuo gimimo – taip yra vaikams, turintiems išangės struktūros defektų, ir vaikams, turintiems nugaros smegenų defektų

Išmatų nelaikymas taip pat gali būti įgyta būklė. Paprastai tariant,išmatų nelaikymo priežastysapima bet kokias sąlygas, dėl kurių susilpnėja išangės sfinkteriai arba pažeidžiami tuštinantis nervai. Šiuos sutrikimus gali sukelti tokios būsenos kaip:

  • dubens traumos
  • diabetas
  • išsėtinė sklerozė
  • gimdymas
  • lėtinis vidurių užkietėjimas
  • potėpis
  • nugaros smegenų traumos
  • viduriavimas
  • komplikacijų atsiradimas dėl kito chirurginio gydymoligos (pvz., hemorojus)
  • atliekama dubens spindulinė terapija
  • uždegiminės žarnyno ligos (pvz., Krono liga)
  • tiesiosios žarnos prolapsas
  • dirgliosios žarnos sindromas

Kai kurie iš paminėtų veiksnių (pvz., viduriavimo epizodai) gali sukelti laikiną išmatų nelaikymą, o kiti (pvz., nugaros smegenų pažeidimas) gali sukelti nuolatinius tuštinimosi sutrikimus.

Išmatų nelaikymas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau iš tikrųjų jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje – net ir naujagimiui

Išmatų nelaikymas: simptomai

Išmatų nelaikymas kiekvienam pacientui gali skirtis. Kai kurie pacientai tik praranda kontrolę dėl dujų išsiskyrimo iš virškinimo trakto. Kitose pasireiškia minėti sutrikimai, taip pat nevalingas tuštinimasis. Esant sunkiausioms išmatų nelaikymo formoms, pacientas negali kontroliuoti dujų srauto iš virškinimo trakto arba laisvų ar tankių išmatų išsiskyrimo.

Išmatų nelaikymas gali būti skubus, t.y. kai pacientas staiga pajunta poreikį tuštintis – jis gali būti toks stiprus, kad pacientas nespės laiku pasiekti tualeto. Kita ligos forma yra ta, kai pacientas tuštinasi visiškai nesąmoningai – kadangi pacientas nejaučia spaudimo išmatoms, tuštinimasis vyksta savaime.

Verta žinoti

Tam tikroms pacientų grupėms yra padidėjusi išmatų nelaikymo rizika. Čia galima paminėti pagyvenusius žmones, nes jiems ši liga dažniausiai pasireiškia. Moterims taip pat gresia išmatų nelaikymas, nes jos turi tik joms būdingą rizikos veiksnį – gimdymą. Jau vien dėl gamtos jėgų gimus vaikui gali atsirasti tuštinimosi sutrikimų, tačiau jie gali atsirasti ir dėl komplikacijų po tarpvietės pjūvio arba kaip komplikacija po gimdymo naudojant žnyples. Dar kitos sąlygos, kurioms esant padidėja išmatų nelaikymo rizika, yra demencija, motorinės negalios būsenos ir ilga tam tikrų lėtinių ligų (pvz., diabeto) istorija.

Išmatų nelaikymas: diagnozė

Pacientui, sergančiam išmatų nelaikymu, atliekama nemažai įvairių tyrimų, kurių pagrindinis tikslas – išsiaiškinti sutrikimo priežastį. Vienas iš pirmųjų testų, kurį galima atlikti bet kuriame gydytojo kabinete,yra tiesiosios žarnos tyrimas, leidžiantis iš pradžių patikrinti išangės sfinkterio įtempimą. Labiau specializuoti išmatų nelaikymo diagnozės testai yra šie:

  • anorektalinė manometrija
  • transrektalinis ultragarsas
  • dubens magnetinio rezonanso tomografija
  • defekografija (rentgeno tyrimas atliekamas tuštinimosi metu)
  • endoskopiniai tyrimai (pvz., kolonoskopija)
  • elektrofiziologiniai tyrimai (vertinant nervų, dalyvaujančių išmatų išsiskyrime, funkcionavimą)

Išmatų nelaikymas: gydymas

Išmatų nelaikymu sergantys pacientai gali būti gydomi tiek konservatyviai, tiek chirurgiškai. Pirmasis iš šių gydymo būdų gali būti taikomas tiems pacientams, kurių tuštinimasis silpnas. Konservatyvus valdymas visų pirma grindžiamas mitybos keitimu – reikia sumažinti vidurių užkietėjimo riziką. Pacientams taip pat gali būti patariama vartoti įvairius vaistus, daugiausia – loperamidą nuo viduriavimo. Taip pat kartais rekomenduojamos tiesiosios žarnos valomosios infuzijos.

Esant išmatų nelaikymui, kartais naudojamas elgesio mokymas (biogrįžtamasis ryšys). Šiuo atveju tai pratimai, pagrįsti pakartotiniais bandymais įtempti išangės sfinkterio raumenis. Tokių pratimų metu į paciento išangę įvedamas elektrodas, atsakingas už tiesiosios žarnos raumenų elektrinio aktyvumo fiksavimą. Matavimų rezultatai pateikiami monitoriuose, kad pacientas galėtų sužinoti, kaip stipriai įtempti jo raumenys ir ar teisingai atlieka pratimus. Elgesio treniruotės sergant išmatų nelaikymu siekiama padidinti sfinkterio raumenų valdymo laipsnį, taip pat padidinti išangės sfinkterių ramybės tonusą.

Kitas išmatų nelaikymo gydymo būdas yra transrektalinė elektrinė stimuliacija. Jį sudaro tai, kad į išangę įdėtas elektrodas generuoja impulsus, skatinančius išangės sfinkterių raumenis susitraukti. Tikimasi, kad pakartotinis elektrostimuliacijos procedūros kartojimas padidins išangės sfinkterių įtampą ramybėje, kaip ir biotvoros atveju.

Jei pacientų tuštinimasis nepagerėja po kelių mėnesių nechirurginio gydymo, yra galimybė taikyti labiau invazinį gydymą. Naudojamos įvairios operacijos, pvz.,analinio sfinkterio plastinė chirurgijaarba išangės sfinkterio protezo implantavimas. Jei visi gydymo būdai neveiksmingi arba pacientai iš viso negali kontroliuoti išmatų, gali būti atliekama stoma,(t. y. susidaro žarnyno fistulė, dėl kurios storosios žarnos burna yra pilvo odoje, o išmatos kaupiasi vadinamuosiuose stomos maišeliuose).

Kategorija:

Sveikata