Šizofrenijos gydymas dažniausiai yra farmakologinis, tačiau pacientams gali būti pasiūlyti ir kiti gydymo metodai. Šizofrenijos gydymo metodai apima psichoterapiją, taip pat tinkamos dietos palaikymą arba retais atvejais elektrokonvulsinį gydymą. Galimybių yra daug, tačiau pacientams, sergantiems šizofrenija, bene svarbiausias aspektas yra gydymo efektyvumas. Taigi sužinokite apie geriausius šizofrenijos gydymo būdus ir sužinokite, ar ligą galima visiškai išgydyti.

Šizofrenijos gydymasyra problema, kuria dažnai imasi gydytojai ir psichoterapeutai – šizofrenija laikoma bene rimčiausia iš šiuo metu išskiriamų psichikos ligų. Iš tiesų, kliedesius ar haliucinacijas patiriantys pacientai gali sukelti aplinkinių žmonių baimę, o dėl ligos jų gyvenime gali kilti įvairių rimtų sunkumų. Faktas yra tai, kad šizofrenija gali būti sėkmingai gydoma. Gydant šizofreniją taikoma ne tik farmakoterapija, bet ir psichoterapija, o pacientų būklei teigiamos įtakos gali turėti dieta ar tinkamas fizinis aktyvumas

Šizofrenijos gydymas: farmakoterapija

Farmakologinis gydymas yra šizofrenijos gydymo pagrindas. Šią šizofreniją greičiausiai sukelia daug veiksnių (kaip šios ligos priežastys yra atsižvelgiama į biologinius ir aplinkos veiksnius). Vienas iš pastebimų šizofrenija sergančių pacientų nukrypimų yra nervų sistemos neuromediatorių, ypač dopamino, sutrikimai. Būtent dopaminerginę sistemą (tiksliau – jos receptorius) veikia pagrindiniai vaistai, skiriami šizofrenija sergantiems pacientams, tai yra antipsichoziniai vaistai (taip pat vadinami neuroleptikais).

Šizofrenijos gydymo farmakoterapija iš esmės susideda iš dviejų etapų: ūminių psichozinių būklių gydymo ir palaikomojo gydymo. Pirmoje iš šių situacijų pacientams skiriamos didesnės vaistų dozės, siekiant kuo greičiau palengvinti psichozės simptomus (pvz., kliedesius ar haliucinacijas). Pradėjus gydymą, būklė gerėja skirtingu laikupacientų – visuotinai priimta, kad ryškiausias antipsichozinio gydymo poveikis pasireiškia praėjus 1–4 savaitėms nuo gydymo pradžios. Vėliau, pacientų būklei pagerėjus, pradedamas palaikomasis gydymas. Juo siekiama išlaikyti kuo geresnę pacientų psichinę būklę ir, be to, užkirsti kelią psichozės simptomams pasikartoti.

Farmakologinis šizofrenijos gydymas gali trukti net iki paciento gyvenimo pabaigos. Yra tikimybė, kad bus galima nutraukti vaistų vartojimą, tačiau toks sprendimas svarstomas tik tada, kai tam tikram pacientui ligos paūmėjimo rizika yra gana maža. Visiškai suprantama, kad keletą metų kasdien vartojant vaistus per burną, pacientui gali būti tiesiog sunku.

Ilgo veikimo vaistai šizofrenijai gydyti

Verta žinoti

Antipsichoziniai vaistai medicinos pasaulyje tapo prieinami maždaug šeštajame dešimtmetyje. Būtent tada buvo gaminami klasikiniai neuroleptikai (taip pat žinomi kaip 1-osios kartos neuroleptikai). Šie preparatai blokuoja dopaminerginius receptorius, o šių vaistų pavyzdžiai:

  • haloperidolis,
  • chlorpromazinas,
  • flufenazinas,
  • tiotiksen.

Po kelių dešimčių metų, devintojo dešimtmečio pabaigoje, medicinos rinkoje pasirodė naujesni antipsichoziniai vaistai – netipiniai neuroleptikai (antros kartos neuroleptikai). Kaip ir pirmosios kartos preparatai, jie turi savybę blokuoti dopaminerginius receptorius, tačiau veikia ir serotonino receptorius. Netipiniai neuroleptikai apima tokius agentus kaip:

  • klozapinas,
  • aripiprazolas,
  • olanzapinas,
  • risperidonas,
  • paliperidonas,
  • kvetiapinas.

Įdomu tai, kad antipsichoziniai vaistai yra prieinami ne tik tablečių pavidalu – jie taip pat gali būti skiriami pacientams injekcijomis į raumenis. Tokia injekcija turi būti atliekama nurodytu laiku, atsižvelgiant į konkretų paciento vartojamą neuroleptiką. Jei naudojamas toks agentas kaip paliperidonas, gali pakakti jį leisti net kartą per tris mėnesius.

Farmakologinis šizofrenijos gydymas: su gydymu susijusios problemos ir rizika

Pagrindinė problema, susijusi su šizofrenijos farmakoterapija, yra pacientų medicininių rekomendacijų nesilaikymas. Jei tikėtume nerimą keliančia statistika – iki trijų ketvirtadalių šizofrenija sergančių pacientų atsisako medikamentinio gydymo. Tam yra bent kelios priežastys – kai kurie pacientaiJie mano, kad jiems visai nereikia gydymo, o kiti tvirtina, kad vaistų vartojimas niekaip nepagerina jų būklės.

Kiti pacientai nutraukė gydymą dėl antipsichozinių vaistų šalutinio poveikio. O jos gali būti įvairios – apima ir nežymiai trukdančius funkcionuoti negalavimus, tokius kaip burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas ar nedidelio laipsnio atminties sutrikimas, tiek daug rimtesnių sutrikimų. Pastarųjų pavyzdžiai:

  • akatizija,
  • distonija,
  • Piktybinis neurolepsinis sindromas,
  • diskinezija,
  • hiperprolaktinemija.

Dauguma šalutinių poveikių atsiranda dėl gydymo klasikiniais neuroleptikais, todėl mažai tikėtina, kad šie vaistai bus naudojami kaip pirmos eilės vaistai šizofrenijai gydyti. Gydant netipiniais antipsichoziniais vaistais, šie sutrikimai pasireiškia rečiau, tačiau ir šie vaistai neapsieina be trūkumų. Be jau minėtų problemų, šie preparatai gali sukelti, pavyzdžiui, angliavandenių ar lipidų sutrikimus, taip pat svorio padidėjimą. Vieno dažniausiai vartojamų neuroleptikų – klozapino – atveju taip pat yra agranulocitozės rizika gydomiems žmonėms. Gydymo antipsichoziniais vaistais metu taip pat būtina reguliariai tikrinti širdies veiklą – kai kurie neuroleptikai turi galimybę pailginti QT intervalą, todėl gali atsirasti pavojingų aritmijų.

Šizofrenijos gydymas vaistais: kiti vaistai

Nors antipsichoziniai preparatai iš tiesų yra pagrindinis šizofrenijos gydymo metodas, šia liga sergantiems žmonėms skiriami ir kiti vaistai. Atsižvelgiant į pacientų simptomus, jie gali būti gydomi, pavyzdžiui, antidepresantais arba vaistais nuo nerimo.

Šizofrenijos gydymas: psichoterapija

Farmakologinis šizofrenijos gydymas gali veiksmingai paveikti produktyvius šios ligos simptomus, tačiau vaistais sunku paveikti tokias problemas kaip netvarkingas mąstymas ar izoliacija nuo kitų žmonių (su tokiomis problemomis susiduriama ir gydant šizofrenija). Dėl šios priežasties psichoterapija pacientams yra labai svarbi.

Darbas su psichoterapeutu šizofrenijos atveju gali būti labai įvairus. Šizofrenija sergantiems pacientams dažniausiai vartojami:

  • individuali terapija,
  • grupinė terapija,
  • šeimos terapija,
  • socialinių įgūdžių lavinimas,
  • psichoedukacija.

Naudojanttuo siekiama padėti pacientui atsidurti kasdieniame pasaulyje ir suprasti savo ligą. Psichoterapinė sąveika gali nepaprastai pagerinti paciento gebėjimą imtis profesinės veiklos arba tinkamai veikti tarpasmeniniuose santykiuose.

Šizofrenijos gydymas: kada reikalinga hospitalizacija?

Gali prireikti šizofrenijos gydymo ligoninėje, ypač esant ūminiam ligos epizodui, kai paciento psichozės simptomai yra itin sunkūs. Priėmimas į ligoninę gali vykti ir paciento sutikimu, ir be jo sutikimo. Antroji iš aukščiau paminėtų situacijų gali įvykti (pagal Lenkijoje galiojantį Psichikos sveikatos apsaugos įstatymą), kai pacientas kelia grėsmę savo gyvybei arba kitų žmonių sveikatai.

Hospitalizacija taip pat gali būti geras sprendimas žmonėms, kuriems iki šiol nesisekė gydymas. Psichiatrinėje ligoninėje galima, pavyzdžiui, pasitikrinti, ar gydymo efekto stoka nėra dėl tokios nereikšmingos priežasties, kaip ligonio nevartojimas vaistų. Be to, jei reikia, galite naudoti pažangius šizofrenijos gydymo metodus, tokius kaip, pavyzdžiui, elektrošoką.

Šizofrenijos gydymas: elektrošokas

Elektrokonvulsinė terapija nėra tarp pagrindinių gydymo metodų, taikomų pacientams, sergantiems šizofrenija. Atvirkščiai, elektrokonvulsinė terapija taikoma tik tiems pacientams, kuriems farmakologinio gydymo ir psichoterapijos taikymas nedavė patenkinamų rezultatų. Kartais elektrokonvulsinis gydymas svarstomas tiems, kurie kenčia nuo šizofrenijos ir turi ryškių (išskyrus šizofrenijos simptomus) depresijos simptomus.

Šizofrenijos gydymas: dietos ir fizinio aktyvumo įtaka šizofrenija sergančių pacientų būklei

Kaip minėta pirmiau, kai kurie antipsichoziniai vaistai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, pvz., svorio padidėjimą, angliavandenių ir lipidų kiekio sutrikimus. Dėl šios rizikos šizofrenija sergantiems pacientams, vartojantiems neuroleptikus, reikia patarti atidžiai rinktis maistą, kurį valgo. Antipsichozinį gydymą derinant su kaloringu, nesveiku maistu, svoris gali padidėti dar greičiau. Galiausiai pacientas gali sirgti ir psichikos liga, ir somatine liga, susijusia su pertekliniu kūno svoriu (pvz., II tipo diabetu).

Apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikįturbūt nereikia nieko įtikinėti žmogaus sveikatos būkle. Šizofrenija sergantiems pacientams reikėtų rekomenduoti reguliariai mankštintis jau vien todėl, kad jų dėka galima sumažinti antipsichozinio gydymo šalutinio poveikio, pasireiškiančio per didelio svorio padidėjimo, sunkumą.

Šizofrenijos gydymas: koks jo efektyvumas? Ar šizofreniją galima išgydyti?

Šizofrenija sergantiems pacientams gali kilti sunkumų santykiuose su kitais žmonėmis arba gali kilti problemų pradedant profesinę veiklą. Tačiau dažniausiai taip nutinka tada, kai šizofrenijos gydymas yra neveiksmingas arba kai pacientas jo tiesiog nepaiso. Net jei sakoma, kad šizofreniją galima išgydyti, o ne išgydyti, šios ligos gydymas tikrai gali padėti pacientui normaliai funkcionuoti.

Konkreti statistika apie šizofrenijos gydymo veiksmingumą skiriasi, priklausomai nuo veiksnių, įtrauktų į tyrimus. Remiantis vienu iš dažniausiai cituojamų tyrimų, parengtų remiantis tarptautiniais duomenimis, visišką gydymo sėkmę gali pasiekti 1/3 visų nuo šizofrenijos gydomų pacientų. Dar 1/3 pacientų pasiekia dalinį, bet nepilną pagerėjimą, o paskutinė dalis visos pacientų grupės patenkinamo pagerėjimo visiškai nepasiekia. Taigi pastebimą gydymo poveikį galima pasiekti daugiau nei pusei gydytų – vien šis faktas turėtų įtikinti, kad šizofrenija ne tik būtina, bet ir verta gydyti.

ZUS kasmet išleidžia daugiau nei 1 mlrd. PLN išmokoms pacientams, sergantiems šizofrenija

ZUS kasmet išleidžia daugiau nei 1 mlrd. PLN išmokoms pacientams, sergantiems šizofrenija. Nemažai pacientų daliai nereikėtų būti invalidumo pensininkais, jie būtų galėję išlikti profesionaliai aktyvūs, jei būtų sulaukę tinkamos medicininės priežiūros. Ekspertų teigimu, pacientų padėtį gali pagerinti didesnis ilgalaikio veikimo vaistų prieinamumas ir stacionarinės priežiūros modelio pakeitimas bendruomenės pagalba, remiantis vietinėmis psichiatrijos klinikomis.

Š altinis: Biznes.newseria.pl

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija