Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kvėpavimo efektyvumas – tai kvėpavimo sistemos efektyvumas tiekiant deguonį į kraują ir prisotinant jį deguonimi. Verta pasidomėti, kas lemia kvėpavimo efektyvumą, kaip galėtume jį pagerinti ir kokie diagnostiniai tyrimai atliekami tam įvertinti.

Kvėpavimo sistemos tinkamumas– tai kvėpavimo sistemos gebėjimas prisotinti kraują deguonimi, tai visų pirma, bet ne tik, priklauso nuo plaučių būklės. Medicinoje šis terminas dažniausiai vartojamas jo nebuvimo kontekste – kvėpavimo nepakankamumas yra rimta gyvybei pavojinga būklė, kurią reikia nedelsiant gydyti.

Kvėpavimo sistemos diagnostika ir jos efektyvumas grindžiamas ne tik laboratoriniais kraujo tyrimais, bet ir vaizdiniais bei funkciniais tyrimais, pvz., spirometrija.

Verta pasirūpinti savo kvėpavimo būkle, nes tai tiesiogiai veikia viso organizmo darbingumą, pagrindiniai veiksmai, kurių galima imtis šiuo tikslu yra mesti rūkyti ir reguliariai mankštintis

Kvėpavimo sistemos tinkamumas: nuo ko tai priklauso?

Kvėpavimo sistemos tinkamumasyra terminas, apibūdinantis organizmo gebėjimą aprūpinti kraują deguonimi. Tam daugiausia įtakos turi trys veiksniai:

  • vadinamasis plaučių talpa, t.y. oro kiekis, kurį jie gali išlaikyti
  • kraujo tekėjimas per plaučių kraujagysles, o tai lemia kraujo gebėjimą priimti deguonį
  • deguonies difuzijos pajėgumas, t. y. kaip veikia alveolių ląstelės, kaip greitai jos perneša deguonį į kraują

Jos pirmiausia priklauso nuo kvėpavimo sistemos būklės, kuriai įtakos turi įvairios būsenos, pvz.

  • kvėpavimo takų ligos, mažinančios plaučių atitiktį, t. y. plaučių gebėjimą prisipildyti oro, pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga, emfizema, atelektazė, pneumonija
  • kvėpavimo takų ligos, dėl kurių sutrinka dujų mainai, deguonies prasiskverbimas į kraują per alveolių-kapiliarų barjerą, pvz., plaučių edema
  • patologinės kvėpavimo takų būklės, pvz., obstrukcija (užspringimas), gerklų edema arba kvėpavimo takų spazmas (pvz., ištikus astmos priepuoliui). Jie žymiai sumažina arba net neleidžia orui patekti į plaučius

Kiti kvėpavimo efektyvumą įtakojantys veiksniai, tiesiogiai nesusiję su kvėpavimo sistema, yra, pavyzdžiui:

  • plaučių kraujagyslių pakitimų, pvz., embolijaplaučių
  • sąlygos, mažinančios galimybę išplėsti krūtinę, pvz., sunkus nutukimas, deformacijos, traumos
  • kvėpavimo mišinio sudėtis, jei ore per mažai deguonies, organizmas negauna pakankamai deguonies ir tai sukelia kvėpavimo nepakankamumą
  • kvėpavimo raumenų ar kvėpavimo centro veiklos sutrikimas, dėl kurio ženkliai sumažėja kvėpavimo dažnis ir gylis: smegenų kamieno ar viršutinės nugaros smegenų dalies pažeidimas, tam tikrų vaistų perdozavimas, sunkioji miastenija arba elektrolitų sutrikimas
  • širdies ligos, ypač širdies nepakankamumas arba šokas, kai dėl pablogėjusios tekėjimo per plaučius sumažėja kraujo prisotinimas deguonimi
  • fizinis aktyvumas, treniruoti žmonės turi didesnį plaučių pajėgumą, taigi ir kvėpavimo efektyvumą

Kvėpavimo nepakankamumas

Kvėpavimo nepakankamumas – tai būklė, kai sutrinka dujų apykaita plaučiuose, kai kurios ligos, galinčios jį sukelti, buvo paminėtos anksčiau (šokas ar užspringimas).

Tai veda prie hipoksemijos atsiradimo, t. y. sumažina dalinį deguonies slėgį arteriniame kraujyje žemiau<60 mmHg, a niekiedy także do hiperkapnii - wzrostu ciśnienia parcjalnego dwutlenku węgla ≥45 mmHg.

Priklausomai nuo simptomų progresavimo dinamikos, kalbame apie ūminį ar lėtinį kvėpavimo nepakankamumą.

Ūmus išsivysto staiga ir gali būti grįžtamas, todėl tai gali sukelti, pvz.,

  • plaučių edema (sukelta širdies nepakankamumo arba, pvz., skendimo)
  • alveolių kraujavimas
  • sunki pneumonija
  • trauma
  • odma
  • šokas

Ūminis kvėpavimo distreso sindromas dar vadinamas ARDS (ūmaus kvėpavimo distreso sindromas), šis terminas reiškia ne tik esamą būklę, bet ir apibūdina patologinį procesą plaučiuose, kurio metu dėl kraujagyslių ir ląstelių pažeidimo. plaučių, skysčių kaupimasis alveolėse, dėl ko sutrinka dujų mainai ir atsiranda hipoksemija.

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas vystosi palaipsniui ir nėra visiškai grįžtamas. Tai atsiranda, pavyzdžiui, dėl lėtinių plaučių ligų: lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, pneumokoniozės, cistinės fibrozės, nervų sistemos ir raumenų ligų.

Kvėpavimo nepakankamumas pasireiškia dusuliu, cianoze, padažnėjusiu pulsu, fizinio krūvio netoleravimu, rečiau kosuliu ar krūtinės skausmu. Reikia atsiminti, kad vyrauja ligos simptomai, sukeliantys šią būklę.

Kaip pagerinti kvėpavimo takų tinkamumą?

Svarbiausias veiksmas, kurio galima imtis šiuo tikslu yra mesti rūkyti, tabako dūmai labai pažeidžia kvėpavimo takus ir alveoles, vedančias iš vienoper daug gamina gleives, kurios trukdo oro tekėjimui plaučiuose ir, kita vertus, pažeidžia alveoles dengiančias ląsteles, o tai sumažina dujų mainų galimybes.

Kiti metodai atsiranda dėl anksčiau aprašytų veiksnių, turinčių įtakos kvėpavimo efektyvumui.

Siekiant išlaikyti maksimalų kvėpavimo efektyvumą, kvėpavimo takų ligas, ypač lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir astmą, reikia kontroliuoti ir gydyti, nes tai sulėtins ar net sustabdys ligos progresavimą ir taip išlaikys esamą kvėpavimo būklę.

Kitas veiksmas, kurio galima imtis siekiant pagerinti kvėpavimo sistemos būklę, yra vadinamieji aerobiniai arba dinaminiai pratimai. Tai, pavyzdžiui, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, t. y. sporto šakos, kuriose kvėpavimas pagreitėja ir gilėja, o ne statinės sporto šakos (pvz., sunkioji atletika), kur dažnai stengiamasi nekvėpuojant.

Reguliariai sportuojant didėja plaučių talpa, todėl didesnis plotas yra aeruojamas ir dujų mainai vyksta didesniame plote. Dėl to į kraują patenka daugiau deguonies ir padidėja kvėpavimo efektyvumas.

Fizinės pastangos taip pat teigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemos bei kvėpavimo raumenų darbą, o tai papildomai pagerina kvėpavimo efektyvumą

Be to, svarbu kontroliuoti savo kūno svorį, nes dėl kūno riebalų pertekliaus apsunkinamas kvėpavimo raumenų darbas, taip pat sumažėja krūtinės ir plaučių tūris.

Įdomu tai, kad kvėpavimo efektyvumą didina ir inhaliaciniai vaistai, vartojami, pavyzdžiui, sergant astma, jie plečia kvėpavimo takus, todėl į kraują patenka daugiau oro ir deguonies, o daugiau patenka į visas kūno ląsteles. kūnas.

Kvėpavimo sistemos tinkamumo įvertinimas

Šiuo metu turime keletą priemonių kvėpavimo efektyvumui įvertinti, tai yra laboratoriniai ir funkciniai tyrimai, įskaitant:

  • pulsoksimetrija, įvertinanti deguonies kiekį kraujyje
  • gasometrija, tai laboratorinis tyrimas, kuriuo įvertinamas deguonies, anglies dvideginio kiekis kraujyje ir kiti parametrai, susiję ne tik su kvėpavimo sistema

Abu šie tyrimai pirmiausia naudojami kritiniais atvejais, o pažangesnėje kvėpavimo sistemos diagnostikoje taip pat atliekama:

  • spirometrija – tai kvėpavimo sistemos darbą įvertinantis testas pagal oro srauto matavimus, atliekamus įkvėpimo ir iškvėpimo metu, taip pat diastolinę ir provokuojančią spirometriją, atliekamą suleidus vaistus. Jie apibrėžia kvėpavimo sistemos reakciją į įvairias situacijas, pvz., veiksmąalergenai
  • pletizmografija – panaši į spirometriją, bet matuojanti bendrą plaučių talpą
  • 6 minučių ėjimo testas bendrai kūno būklei įvertinti
  • anglies monoksido (TLCO) pernešimo į plaučius testas, kuris įvertina dujų prasiskverbimą iš alveolių į kraują, taigi ir minėtą difuzijos pajėgumą
  • Krūtinės ląstos rentgenograma diagnozei, pvz., pneumonijai,
  • krūtinės ląstos tomografija
Zondas

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Kvėpavimo sistema