Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Stipri imuninė sistema gali atsispirti virusams ir bakterijoms. Dėl to vieni žmonės yra atsparesni ir neserga, o kiti turi silpną imuninę sistemą ir nuolat serga. Kas lemia organizmo atsparumą?

Imunitetas – imuniteto rūšys

1.Nespecifinis (įgimtas) imunitetas – tai pirmoji organizmo gynybos linija nuo mikrobų

Priekinėje linijoje yra oda, kuri mus apsaugo. Nepažeistas jis yra veiksminga kliūtis patogeniniams mikroorganizmams. Ant jo esantis prakaitas turi baktericidinį poveikį turinčių medžiagų, taip pat seilių ir ašarų.

Organizmo imunitetas– tai organizmo gebėjimas apsiginti nuo išorinių patogenų (pvz., bakterijų, virusų, toksinų) arba vidinių (mutavusių ląstelių, vėžinių ląstelių). Jei jis silpnas, jis negali atsispirti mikrobų atakai. Tada mikrobai nusėda kvėpavimo takuose, pažeisdami nosies, gerklės ir gerklų gleivinę arba nukeliauja toliau – į bronchus ar plaučius, sukeldami uždegimus. Jei imuninė sistema per aktyvi, gali išsivystyti autoimuninės ligos arba alergijos.

Imuninė sistema mūsų kūne nėra vienoje vietoje. Jo ląstelės yra išsibarsčiusios visame kūne. Yra, be kita ko užkrūčio liaukoje, blužnyje, limfmazgiuose.

Savo ruožtu kvėpavimo takus saugo subtilus gleivių sluoksnis ir mažytės blakstienėlės, kurios perneša visas nešvarumus ir pašalina jas į lauką. Kita vertus, mikroorganizmus, patekusius į organizmą su maistu, sunaikina rūgšties išskyros ir skrandžio fermentai.

2.Specifinis (įgytas) imunitetas

Kai organizmas nesugeba atsispirti patogeninių ligų sukėlėjų atakai ir jie įveikia pirmąją gynybos liniją, suaktyvėja specifinis (įgytas) imunitetas. Imuninė sistema pradeda gaminti ląsteles, kad nustatytų ir sunaikintų bet kokius „svetimkūnius“ (vadinamus antigenais), patekusius į organizmą per gerklės, nosies, virškinamojo trakto gleivines ar kitais keliais. Imuninės ląstelės atsiranda įvairiuose organuose ir turi savo ypatybes:

  • Monocitai yra b altieji kraujo kūneliai, kurie gaminami kaulų čiulpuose. Pamatę įsibrovėlį (antigeną), pradeda prie jo artintis.Šios kelionės metu jie virsta makrofagais ir suryja antigeną bei perduoda informaciją apie jo išvaizdą limfocitams;
Žiūrėkite 12 nuotraukų galeriją

Mes patys susikuriame imunitetą skiepydami nuo konkrečios ligos arba… susirgdami

  • T ląstelės bręsta užkrūčio liaukoje. Jie informuoja kitas ląsteles apie antigenų buvimą ir tuo pačiu metu tiesiogiai kovoja su įsibrovėliu;
  • B limfocitai susidaro kaulų čiulpuose, blužnyje ir limfmazgiuose. Kai atsiranda bakterijų ar virusų, jie reaguoja gamindami antikūnus, kurie sunaikina priešą.

Kai mūsų kūnas bus užkrėstas patogeniniu mikroorganizmu (pvz., virusu, bakterijomis), jis suformuos vadinamąjį. imuninės atminties ląstelės. Kai šis mikroorganizmas mus vėl užpuls – jį atpažins ir sunaikins imuninis intelektas. Tai reiškia, kad sirgdami patys susikuriame imunitetą. Specifinis imunitetas taip pat įgyjamas suleidus vakciną (pvz., nuo pasiutligės, tymų, raudonukės, kokliušo), taip pat suleidus antiserumo su jau paruoštais antikūnais (pvz., nuo angių nuodų, skorpiono, užsikrėtus stabligės bacilomis).

Imuninės sistemos ląstelės apsaugo ne tik nuo išorinių patogenų (pvz., bakterijų, virusų, toksinų), bet ir nuo vidinių, tokių kaip vėžinės ląstelės. Jie tiesiogiai kontaktuoja su jais ir sunaikina juos nedalyvaujant antikūnams. Tai apsaugo mus nuo vėžio vystymosi.

Deja, jie taip pat traktuoja persodintų organų ląsteles, tokias kaip inkstai, kaip svetimas imuninės sistemos ląsteles. Transplantacijų atveju toks limfocitų veikimas yra mirtinas. T limfocitai sunaikina persodinto organo ląsteles ir gyvybę turėjusią išgelbėti transplantaciją organizmas atmeta. Todėl T limfocitų bandymai slopinami skiriant dideles specializuotų vaistų dozes pacientams, kuriems atlikta transplantacija.

Verta žinoti

Imunitetas keičiasi su amžiumi

Įgimtą imunitetą gauname iš mamos kaip kraitį. Nėštumo metu iš jos kūno per placentą išeina antikūnai, kurie apsaugo kūdikį nuo ligų 6-9 mėnesius po gimimo. Jei ji maitinama krūtimi, šis imunitetas išlieka ilgiau. Tačiau po pirmųjų gyvenimo metų prasideda saviugdos laikotarpis. Imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus kovai su patogeniniais mikroorganizmais. Organizmas prisimena jų antigenus, kurie, vėl užpuolus tiems patiems mikrobams, skatina labai greitą antikūnų, neutralizuojančių priešą, gamybą. Taigi mažųjų imuninė sistemavaikas palaipsniui bręsta ir 3-4 metų amžiaus pasiekia tinkamą imuninį pajėgumą (visiškai subręsta, kai mums būna 18-20 metų). Su amžiumi imunitetas mažėja. Tikriausiai todėl, kad organizmui senstant užkrūčio liauka, kurioje bręsta T limfocitai (B limfocitai bręsta žarnyne arba limfmazgiuose), susitraukia ir išnyksta. Palaipsniui jo užduotis perima kaulų čiulpai ir limfmazgiai. Štai kodėl vaikai ir senjorai yra labiausiai linkę į ligas.

Imuniniai sutrikimai – nusilpusi imuninė sistema

Imunitetas priklauso nuo genų, kasdienių įpročių ir mitybos. Mes neturime įtakos tam, ką paveldėjome iš savo protėvių. Bet daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Dažniausios imunodeficito priežastys yra:

  • besaikis antibiotikų vartojimas – nespėjame gydytis, todėl banaliam peršalimui užklupus nekantriai griebiame stipraus vaisto, kad greitai atsistotų ant kojų. Tuo tarpu daugumą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai, todėl antibiotikas nepadės, nes kovoja tik su bakterijomis. Be to, jis silpnina organizmą ir daro jį atsparų vaistui. Dėl to, kai to tikrai reikia, jis nustoja veikti;

Pirmasis nusilpusios imuninės sistemos simptomas yra jautrumas infekcijoms. Taigi, jei dažnai peršalote, skauda gerklę ar kartojasi lūpų pūslelinė, tai ženklas, kad jūsų apsaugos sistema sugenda.

  • bloga mityba – valgome per mažai daržovių ir vaisių, per daug riebaus ir perdirbto maisto. Todėl mes neaprūpiname organizmu reikiamu vitaminų ir mineralų kiekiu, kurie apsaugo mus nuo ligų;
  • sėslus gyvenimo būdas – per mažai judame, geriame hektolitrus kavos;
  • stresas – gyvename lėtiniame strese, neturime laiko pailsėti ir tikrai atsipalaiduoti. Tuo tarpu mokslininkai perspėja, kad 80 proc. streso ligos yra susilpnėjusios imuninės sistemos pasekmė;
  • steriliomis sąlygomis – vaikus auginame steriliomis sąlygomis, todėl jie nelavina savo imuniteto;
  • plovikliai ir antiseptikai – dirgina epidermį ir naikina natūralią bakterijų florą, kuri stimuliuoja imuninę sistemą ir neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms;
  • išmetamosios dujos, nikotino dūmai, oro kondicionierius ir sausas oras, kurie pažeidžia gleivinę. Visa tai palengvina mikrobų patekimą į organizmą.

Imuniniai sutrikimai – pernelyg aktyvi imuninė sistema

Imuninė sistema taip pat gali būti pernelyg aktyvi dėl nežinomų priežasčių. Tada jis pripažįsta, kad ne tik virusai ar bakterijos, bet visos ląstelės, įskaitant ir organo, yra pavojingos organizmui. Jis prasideda nedelsdamasantikūnų, skirtų juos sunaikinti, gamyba. Esant tokiai situacijai, išsivysto daug autoimuninių ligų. Pavyzdžiui, kai organizmas naikina skydliaukės ląsteles, gali išsivystyti Greivso arba Hašimoto liga. Jei organizmas mano, kad kasa yra priešas, gali išsivystyti nuo insulino priklausomas diabetas. Kai imuninė sistema atakuoja kaulų čiulpus, užkrūčio liauką, blužnį ar limfmazgius, gali išsivystyti vėžys, įskaitant timomą, Hodžkino ligą ir lėtinę limfocitinę leukemiją. Kiti autoimuninių ligų pavyzdžiai (iš viso jų yra apie 80):

  • reumatoidinis artritas
  • Ankilozuojantis artritas (AS)
  • vilkligė
  • vitiligo
  • išsėtinė sklerozė.

Kitas pernelyg aktyvios imuninės sistemos pavyzdys yra alergija. Jis išprotėja, atpažindamas priešą neutraliose medžiagose, pvz., žiedadulkėse. Kai jie patenka į organizmą, įsijungia gynybos mechanizmai, sukeliantys nemalonius alergijos simptomus, įskaitant sloga, ašarojimas, dusulys.

„Zdrowie“ mėnesinis

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Imuninė sistema