Smulkialąstelinis plaučių vėžys yra piktybinis navikas, kuris sudaro maždaug 15 % visų pirminių plaučių vėžio atvejų. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis yra cigarečių rūkymas. Smulkialąstelinis plaučių vėžys yra agresyvus ir jo pirmieji simptomai yra nespecifiniai, todėl jis labai pavojingas. Kaip atliekama smulkialąstelinio plaučių vėžio diagnostika ir gydymas? Kokia šio vėžio prognozė?

Smulkialąstelinis plaučių vėžys , be kitų plaučių vėžio formų, jis išsiskiria gana dideliu agresyvumu, greitu augimu ir ankstyvomis metastazėmis tiek į netoliese esančius limfmazgius, tiek į tolimus organus.

Šios vėžio formos gydymas yra sudėtingas, o prognozė dažniausiai rimta, nors tai priklauso nuo ligos stadijos diagnozuojant.

Sužinokite apie smulkialąstelinio plaučių vėžio simptomus ir jo diagnostikos bei gydymo procesą.

Smulkialąstelinė plaučių karcinoma: ypatybės

Svarbiausias smulkialąstelinio plaučių vėžio išsivystymo rizikos veiksnys yra rūkymas – skaičiuojama, kad net 95% šio vėžio atvejų pasireiškia rūkaliams. Šio tipo navikai dažniausiai būna šalia centrinių plaučių, vietos, kur bronchai ir kraujagyslės patenka į plaučių parenchimą iš tarpuplaučio (parietalinės srities).

Smulkialąstelinis plaučių vėžys turi ypatingą mikroskopinę struktūrą – jo ląstelės turi neuroendokrininių gebėjimų, kurie susideda iš įvairių medžiagų gaminimo ir išskyrimo į kraują

Tai dažniausiai pasitaikantys b altymai ir hormonai, sukeliantys vadinamuosius paraneoplastiniai sindromai, t. y. simptomai, kurie gali būti pirmieji vėžio vystymosi organizme požymiai. Smulkialąstelinės karcinomos ląstelės taip pat gali greitai dalytis, todėl auglys auga agresyviai.

Paprastai diagnozės nustatymo metu neoplazma jau išplinta į aplinkinius limfmazgius, o kartais metastazuoja ir tolimuose organuose. Metastaziniai pažeidimai paprastai būna kepenyse, smegenyse ir kauluose. Priklausomai nuo ligos stadijos, yra 2 smulkialąstelinės karcinomos rūšys:

  • ribota liga(LD variantas), kai navikas apima vieną plautį irnetoliese esantys limfmazgiai
  • išplitusi smulkialąstelinio plaučių vėžio forma(ED variantas – ekstensyvi liga), kai navikas apima didesnį plotą arba formuoja tolimas metastazes

Šis skirstymas vaidina svarbų vaidmenį parenkant gydymo režimą, nes abu variantai skiriasi gydymo strategija. Smulkialąstelinės karcinomos gydymas retai apima chirurginį (operacinį) gydymą, nes dėl greito naviko progresavimo į išplitusią formą jį sunku visiškai pašalinti.

Šis vėžio tipas yra jautrus tiek chemoterapijai, tiek spindulinei terapijai. Deja, nepaisant to, gydymo veiksmingumo ir išgyvenamumo statistika nėra optimistinė.

Apie 15 % pacientų, kuriems diagnozuota ribota smulkialąstelinės karcinomos forma, išgyvena 5 metus, o išplitusio vėžio diagnozė siejama su maža ilgalaikio išgyvenimo tikimybe.

Svarbu

Plaučių vėžys – patikrinkite, ar jums gresia pavojus

  • Rūkymas – tai pagrindinis k altininkas (90% visų atvejų priežastis), 20 kartų padidina plaučių vėžio riziką.
  • Pasyvus rūkymas – dažnas buvimas rūkymo kambariuose padidina riziką susirgti tris kartus.
  • Sąlytis su užterštoje aplinka – kvėpavimas užterštu oru, sąlytis su toksiškais junginiais, pvz., švinu, beriliu, chromu, nikeliu, asbestu arba susidariusiais anglies dujinimo metu.
  • Genetinė našta – vėžio šeimos istorija.
  • Lytis – Moterims, kurios rūko tiek pat cigarečių kaip vyrai, gresia didesnė plaučių vėžio rizika nei vyrams.

Smulkialąstelinė plaučių karcinoma: simptomai

Smulkialąstelinė karcinoma sukelia tiek vietinius simptomus, susijusius su bronchų sienelių infiltracija ir plaučių parenchimos sunaikinimu, tiek sisteminius, ypač pažengusioje ligos stadijoje

Naviko vystymasis kvėpavimo takuose dažniausiai pasireiškia nuolatiniu kosuliu, dusuliu ir hemoptizmu.

Vėžys taip pat gali sukelti pasikartojančią pneumoniją.

Tokie simptomai, kartu su bendru silpnumu, svorio kritimu ir bloga savijauta, visada turėtų paskatinti jus kreiptis į gydytoją

Spartus smulkialąstelinės karcinomos augimas ir tarpuplaučio struktūrų infiltracija gali sukelti vadinamąjį. viršutinės tuščiosios venos sindromas. Augantis navikas suspaudžia ten esančią viršutinę tuščiąją veną ir blokuoja kraujotaką.

Šis suspaudimas veda prie kraujo stagnacijos venose virš stenozės, o tai sukelia būdingus simptomus, lokalizuotus viršutinėse kūno dalyse. Tai yra veido paraudimas ir patinimas, kaklo venų išsiplėtimasir krūtinės, gleivinių ir junginės užgulimas, galvos skausmai ir regos sutrikimai.

Kita smulkialąstelinei karcinomai būdingų simptomų grupė yra vadinamieji paraneoplastiniai (arba paraneoplastiniai) sindromai, kurie dažnai yra pirmasis ligos simptomas. Šių sindromų priežastis – vėžinių ląstelių išskiriamos hormonų molekulės, kurios veikia viso organizmo veiklą. Dažniausios yra:

  • Lambert-Eaton miasteninis sindromas, kurį sudaro viršutinių ir apatinių galūnių raumenų jėgos susilpnėjimas, lengvas nuovargis ir neurologinių refleksų panaikinimas. Pacientai dažniausiai skundžiasi raumenų skausmu keliant rankas ar lipant laiptais
  • Netinkamo antidiurezinio hormono išsiskyrimo sindromas (SIADH), kuriam būdingi daugiausia neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, sumišimas, o sunkiomis formomis - traukuliai ir koma
  • Kušingo sindromas, susijęs su adrenokortikotropinio hormono AKTH išsiskyrimu. Jo ypatumai yra nutukimas, ypač riebalų pasiskirstymas aplink veidą, kaklą ir pilvą, arterinė hipertenzija, odos plonėjimas su polinkiu į strijas, raumenų atrofija ir regos sutrikimai
  • smegenėlių žievės degeneracija, pasireiškianti nistagmu, pusiausvyros, motorinės koordinacijos ir kalbos sutrikimais.

Svarbu, kad yra daug paraneoplastinių sindromų tipų, priklausomai nuo vėžio ląstelių gaminamų medžiagų tipo.

Šios ligos gali paveikti audinius ir organus, nutolusius nuo pirminio naviko vietos – odą, kraujagysles, kaulus ir centrinę nervų sistemą.

Bet kurio iš jų įtarimas ar diagnozė turėtų būti nerimą keliantis signalas pacientui ir gydytojui, skatinantis atlikti nuodugnią onkologinę diagnostiką.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys: diagnozė

Pirmas tyrimas, užsakytas įtarus plaučių vėžį, paprastai yra krūtinės ląstos rentgenograma. Jie atliekami siekiant vizualizuoti ir patį naviką, ir jo sukeliamus pokyčius plaučių vaizde, pvz., skysčio buvimą arba atelektazę (oro trūkumą alveolėse).

Tačiau reikia atsiminti, kad rentgeno vaizdas nėra labai tikslus ir jame bus matomas ne kiekvienas auglys – ypač sunku vizualizuoti navikus tarpuplaučio vietoje

Paprastai, jei nerimą keliantys simptomai išlieka ir rentgeno nuotrauka nesikeičia, atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai.

Išsamesniam įvertinimuiKrūtinės ląstos kompiuterinė tomografija naudojama plaučių, tarpuplaučio struktūrų ir aplinkinių limfmazgių parenchimai.

Esant pažeidimams, įtariamiems dėl vėžinio pobūdžio, dažniausiai užsakomas PET (pozitroninės emisijos tomografijos) tyrimas. Tai leidžia aptikti pirminį naviko židinį ir su juo susijusius limfmazgius, taip pat metastazavusius pokyčius kituose organuose.

Smulkialąstelinės karcinomos diagnozė pagrįsta histopatologiniu tyrimu, t. y. auglio fragmentų apžiūra pro mikroskopą.

Tipinė naviko vieta centrinėje krūtinės ląstos srityje lemia, kad labiausiai paplitęs naviko audinio mėginio paėmimo būdas yra bronchoskopija. Jį sudaro specialaus spenelio įvedimas į bronchus, kvėpavimo takų tyrimas su jame sumontuota kamera ir biopsija, t. y. įtartino audinio fragmento paėmimas specialiomis žnyplėmis.

Retais atvejais, kai auglys yra šalia krūtinės ląstos sienelės, medžiaga tyrimui gaunama per vadinamąjį. transtorakalinė biopsija, t.y. šios sienelės punkcija. Kiekviena iš šių procedūrų atliekama taikant vietinę nejautrą.

Papildomas tyrimas, atliekamas įtarus plaučių vėžį, yra laboratorinis lygis vadinamasis. naviko žymenys. Tai medžiagos, kurių didelis kiekis kraujyje gali rodyti vėžio vystymąsi. Dažniausiai žymimi žymenys yra: CEA (karcinoembrioninis antigenas) ir NSE (specifinė neuronų enolazė), kuri yra tipiškas smulkialąstelinės karcinomos žymuo.

Prieš pradedant gydyti smulkialąstelinę karcinomą, visada įvertinamas naviko stadijos nustatymas.

Šiuo tikslu atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai, pirmiausia skirti galimų metastazių paieškai. Tai apima:

  • Pilvo ertmės ir krūtinės ląstos KT su kontrastu
  • smegenų MR arba CT
  • kaulų scintigrafija

Jei įtariamas kaulų čiulpų pažeidimas, atliekama kaulų čiulpų biopsija. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau Tyrimo metu nustatoma vėžio stadija pagal TNM klasifikaciją. Šioje klasifikacijoje atsižvelgiama į:

  • naviko dydis (T navikas)
  • limfmazgių pažeidimas (N mazgai)
  • tolimų metastazių buvimas
Svarbu

Plaučių vėžys: tipai

  • Plaučių ląstelių karcinomayra labiausiai paplitusi, ji sudaro 40 procentų visų pirminių plaučių vėžio atvejų. Daugiau nei 90 procentų atvejų tai yra rūkymo pasekmė. Palyginti su kitais plaučių navikais, pirmiausia pasireiškia simptomai. Tai dažniau pasitaiko vyrams, tačiau pastarieji metai tai rodovyrų ir moterų proporcijos yra lygios.
  • Smulkialąstelinė karcinomasudaro apie 20 procentų plaučių vėžio atvejų. Jo pavadinimas kilęs iš ląstelių, sudarančių naviką, dydžio. Jie yra mažesni už plaučių ląsteles. Tai pavojinga, nes vystosi periferinėse plaučių dalyse, todėl simptomai pasireiškia vėlai. Manoma, kad ši liga yra stipriai susijusi su rūkymu. Smulkialąstelinei karcinomai taikoma chemoterapija ir radioterapija, tačiau jai taip pat būdingas didelis atkryčių skaičius. Šio vėžio chirurgija neatliekama.
  • Adenokarcinomasudaro apie 30 procentų plaučių vėžio atvejų. Paprastai jis išsivysto periferinėse plaučių dalyse, todėl simptomai pasireiškia vėlai. Jo raida nėra tiesiogiai susijusi su rūkymu. Moterys serga dažniau.
  • Stambiųjų ląstelių karcinoma- Paveikia 10-15 procentų atvejų. Jis turi euroendokrininio naviko požymių, o tai reiškia, kad jis gali turėti hormoninį aktyvumą.

Smulkialąstelinė plaučių karcinoma: gydymas

Terapijos tipo pasirinkimas priklauso nuo vėžio stadijos diagnozės nustatymo metu. Maždaug 30 % pacientų diagnozuojama sumažėjusi forma, o tai suteikia daug didesnę galimybę reaguoti į gydymą.

Daugiamečių tyrimų rezultatas – populiariausio kombinuotojo gydymo modelio, t. y. chemoterapijos ir spindulinės terapijos vienu metu, sukūrimas, kurio veiksmingumas yra didesnis nei naudojant kiekvieną iš šių metodų atskirai.

Dažniausiai naudojamos chemoterapinės medžiagos yra 4–6 cisplatinos ir etopozido ciklai.

Krūtinės ląstos švitinimas atliekamas kartu su chemoterapija. Standartinis spindulinės terapijos grafikas yra 5 dienas per savaitę 6 savaites.

Jei vėžys reaguoja į gydymą ir įmanoma slopinti jo augimą plaučiuose, kitas žingsnis – profilaktinė smegenų spinduliuotė. Ši terapija sumažina metastazių riziką centrinėje nervų sistemoje.

Kai kurios labai ankstyvos stadijos smulkialąstelinės karcinomos (kai auglys yra mažas, ribotas ir dar nepasireiškia jokių simptomų) gydomos chirurginiu būdu, po kurio taikoma standartinė chemoterapija.

Išplitusi neoplazmo forma yra susijusi su daug blogesne prognoze ir maža ilgalaikio išgyvenimo tikimybe. Paprastai nustačius smulkialąstelinę karcinomą išplitusioje stadijoje pradedama taikyti chemoterapija pagal schemą, analogišką aukščiau aprašytai.

Atsako į gydymą gavimas taip pat leidžia kai kuriais atvejais atlikti profilaktinę smegenų spindulinę terapiją. Taip pat taikoma chemoterapijarecidyvo atveju – priklausomai nuo to, ar anksčiau vartoti vaistai buvo veiksmingi, taikomas toks pats arba pakeistas režimas.

Smulkialąstelinio vėžio gydymo rodikliai vis dar nepatenkinami – tik 15–20 % pacientų, kuriems liga diagnozuota ribotoje stadijoje, išgyvena ateinančius 5 metus.

Dėl šios priežasties atliekami intensyvūs klinikiniai naujų gydymo metodų tyrimai.

Reikėtų atsiminti, kad veiksmingiausias būdas išvengti smulkialąstelinio plaučių vėžio yra vengti arba mesti rūkyti – cigaretės sukelia iki 95% šio vėžio atvejų.

Apie autoriųKšyštofas ​​BialazitasMedicinos studentas Collegium Medicum Krokuvoje, pamažu patenkantis į nuolatinių gydytojo darbo iššūkių pasaulį. Ji ypač domisi ginekologija ir akušerija, pediatrija ir gyvenimo būdo medicina. Užsienio kalbų, kelionių ir kalnų žygių mėgėjas.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Onkologija