Pleura yra membrana, kurioje yra serozinis skystis, vadinamas pleura. Jo pagrindinė funkcija yra padėti plaučiams judėti kvėpavimo procese. Kaip jis susidaro ir ar pleuros skystis yra pavojingas?

Pleuros(lot.pleura ) yra plona serozinė membrana, kuri supa plaučius – atskira pleura išskiria dešinįjį plautį ir atskiras kairysis plautis. Pleura yra sudrėkinta membrana, todėl ji veiksmingai sumažina plaučių judėjimo trintį kvėpuojant.

Be to, kiekvienoje pleuros ertmėje yra keli mililitrai pleuros skysčio, todėl ši operacija dar labiau neskausminga.

Pleuros ir ertmės, užpildytos skysčiu, sudaro savotiškas pripūstas pagalvėles, kurios leidžia plaučiams keisti savo tūrį įkvėpus ir iškvėpiant, neliečiant kietų krūtinės ląstos sienelių.

Nors pleura yra plona membrana, apie kurios egzistavimą žino nedaugelis, verta žinoti, kad, deja, joje dažnai pasitaiko anomalijų. Pacientams dažniausiai pasireiškia tokie simptomai:

  • dusulys
  • krūtinės skausmas
  • kosulys
  • š altkrėtis ir tt

Paprastai šių negalavimų priežastis yra pleuros skystis, kuris neleidžia plaučiams tinkamai judėti ir sukelia kvėpavimo problemų. Kitos priežastys gali būti:

  • pleuros abscesas
  • trauminis arba idiopatinis pneumotoraksas
  • pleuritas

Sužinokite, kaip diagnozuoti pleuros ligas ir ar tai sudėtingos procedūros.

Kur yra pleura ir kaip ji pastatyta?

Pleura yra krūtinėje ir iškloja ją vidinėje pusėje, todėl ji užpildo erdvę tarp skeleto ir kairiojo bei dešiniojo plaučių. Pleura nesusisieja viena su kita, o tarp jų, be kita ko, yra stemplė, širdis ir didžiosios kraujagyslės.

Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad plaučiai nėra užsidarę pleuros srityje, o tik įspaudžiami į juos. Galite lengvai įsivaizduoti baliono pavyzdį – pleura yra išorinis baliono kraštas, o jo centre yra pleuros ertmė su seroziniu skysčiu.

Kūgio formos plaučiai spaudžiasi iš baliono išorės ir dėl spaudimo deformuojasi pleurajuos supa ir praktiškai visiškai supa (plaučių pleuros riba yra toje vietoje, kur bronchai susikerta su plaučiu). Taip pleura atskiria plaučius nuo krūtinės ląstos.

Pleura išsiskiria:

  • plaučių pleura- dar vadinama pleuros apnaša, kuri yra tiesiai prie plaučių
  • parietalinė pleura- taip pat žinoma kaip pleuros apnašos, kurios prilimpa prie krūtinės sienelės

Kartais ji taip pat dalija pleuros ertmę priklausomai nuo to, kur tiksliai ji yra, t. y. turime:

  • šonkaulio pleura(išorinė krūtinės dalis)
  • diafragminė pleura(apatinė krūtinės dalis)
  • tarpuplaučio pleura(vidurinė krūtinės dalis)
  • pleuros dangteliai(viršutinė krūtinės dalis, šalia kaklo)

Vietos, kur jungiasi konkrečios pleuros dalys, vadinamos įdubomis – yra pleuros įdubos:

  • šonkaulių diafragma
  • ribo-mediastininis
  • diafragma-vidurinė

Be to, pleura yra įnervuota membrana, kuri yra nejautri skausmui plautinės pleuros pusėje, bet jautri tempimui ir skausmui parietalinės pleuros pusėje. Skausmo pojūtis įmanomas dėl somatinių nervų – išskiriami diafragminiai ir tarpšonkauliniai nervai.

Pleuros skystis – simptomai

Pleuros skystis užpildo pleuros ertmę ir yra geros būklės. Tačiau jei jis yra per didelis, tai reiškia nepageidaujamą ir pavojingą situaciją.

Dažniausiai ertmėje susikaupia per daug serozinio skysčio dėl pvz. aukštas kraujospūdis parietalinės pleuros kraujagyslėse, sunku nusausinti audinių skystį iš limfagyslių arba žemas onkotinis kraujospūdis.

Dėl skysčių kaupimosi pleuros srityje pasunkėja kvėpavimas, todėl pacientams pastebimai sunku pajudinti krūtinę (stipri asimetrija, ypač judesių trūkumas skysčių kaupimosi vietoje). Taip pat gali atsirasti tokių simptomų kaip skausmas, dusulys ir girdima pleuros trintis.

Pleuros efuzijos pobūdis gali skirtis. Dažniausiai pasitaiko eksudatas arba transudatas, rečiau – hematoma ar limforėja.

Pratekantis skystisdažniausiai kaupiasi sergant tokiomis ligomis kaip:

  • kepenų cirozė
  • širdies nepakankamumas
  • plaučių embolija
  • nefrozinis sindromas
  • hipotirozė

Eksudacinis skystisdažniausiai kaupiasi dėl:

  • uždegimas – pvz., pneumonija
  • vėžys
  • ligoskasa
  • širdies priepuolis
  • stemplės plyšimai

Hematoma ir limforėja atsiranda labai retai. Pirmasis iš jų, pavyzdžiui, dėl drenažo, o antrasis - dažniausiai pacientams, sergantiems limfomos tipo navikais.

Ar pleuros skystis pavojingas?

Kai pleuroje atsiranda skysčių, pacientą reikia nedelsiant hospitalizuoti. Tai pavojinga situacija, kuri gali baigtis mirtimi be medicininės intervencijos.

Svarbu su kokiais simptomais pacientas pateks į ligoninę. Jei paaiškėja, kad stiprus skausmas atsirado dėl didelio skysčio kiekio, susikaupusio pleuros srityje, jį reikia pašalinti. Tokiais atvejais reikia kuo greičiau jo atsikratyti drenažu.

Savo ruožtu, jei suma nedidelė ir priežastis bus nustatyta, bus taikomas konservatyvus gydymas.

Esant tokiai situacijai, norint pradėti gydymą, reikia diagnozuoti konkrečią eksudato, transudato, hematomos ar limforėjos priežastį. O jei gydytojas nuspręs, kad ši būklė atsirado, pavyzdžiui, dėl kasos ligų ar hipotirozės, jis rekomenduos gydyti pagrindinę ligą ir nukreips pas atitinkamus specialistus.

Tačiau jei tai, pavyzdžiui, dėl vėžio ar stemplės plyšimo, gali prireikti operacijos. Sergant kitomis ligomis, gydytojai taip pat gali taikyti medikamentinį gydymą.

Dažniausios pleuros ligos – simptomai

  • Pleuritas

Įprastos pleuros ligos apima jos uždegimą, kuris atsiranda dėl tuberkuliozės komplikacijų arba komplikacijų po krūtinės ląstos operacijos. Pacientui pasireiškia nenormalus krūtinės judrumas, taip pat simptomai, tokie kaip kosulys ir krūtinės skausmas. Be to, gali būti ir eksudatų.

  • Pneumotoraksas

Kita situacija – pneumotoraksas, kai oras patenka į pleuros ertmę. Pneumotoraksas gali būti spontaniškas arba trauminis, tačiau, nepaisant jo tipo, paciento būklė apibrėžiama kaip nestabili ir reikalauja skubios chirurginės intervencijos.

  • Pleuros abscesas

Savo ruožtu, kai pūlingos išskyros kaupiasi pleuroje, tai gali būti sukelta pleuros empiema. Tada pacientams pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus krūtinės skausmas, š altkrėtis ir karščiavimas.

  • Pleuros navikas

Kita liga – pleuros vėžys, kuris dažniausiai diagnozuojamas kaip mezoteliomą. Vėžys yra išsklaidytas pleuros paviršiuje, formuojasi mazgeliai, taip pat labai dažnai atsiranda eksudacija, dėl kurios pacientas jaučia dusulį

Pleuros ligų diagnostika

Pleuros ligos diagnozuojamos įvairiais būdais ir tai, be kita ko, priklauso nuo apie paciento simptomus.

Visų pirma, pradžioje atliekamas įprastinis paciento tyrimas – pirma apklausa, o paskui auskultacija. Jau šioje stadijoje galima teigti, kad, pavyzdžiui, pleuros ertmėje yra skysčio, kuris tyrimo metu skleidžia būdingus garsus. Jei gydytojas nėra tikras dėl diagnozės, jis gali paskirti papildomus tyrimus, pvz., krūtinės ląstos rentgenogramą.

Jei kyla įtarimas, kad problemų su pleuros ląstele sukelia, pavyzdžiui, vėžys, tuomet papildomai skiriama kompiuterinė tomografija ir pleuros ertmės ultragarsas

Be to, diagnozuojant ligą, tyrimui paimamas ir pleuros skystis, kuriuo galima nustatyti ne tik navikus, bet ir infekcijas, uždegimus bei kitas pleuros negalavimų priežastis.

Apie autoriųSonia MłodzianowskaŽurnalistas, redaktorius, tekstų rašytojas. Jis publikuojasi sveikatos ir tėvystės žurnaluose bei portaluose. Jis priklauso Žurnalistų sveikatai asociacijai.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Kvėpavimo sistema