Virkštelė jungė mamą ir kūdikį beveik viso nėštumo metu, tačiau po gimdymo laikas su ja atsisveikinti. Kaip nupjaunama virkštelė? Kas ir kada nupjauna virkštelę? Ar vaikui skausminga nukirpti virkštelę?
Virkštelės nukirpimastradiciškai priklausė akušerei, tačiau šiais laikais tai vis dažniau atlieka kūdikio tėtis. Bet, žinoma, tai neprivalo, jei jis nėra įsitikinęs. Virkštelė turi nedidelį pasipriešinimą, kai ji yra perkirpta. Kai kurie tėčiai nerimauja, kadvirkštelės nukirpimassukelia skausmą kūdikiui, tačiau virkštelė nėra inervuota, todėl ją nukirpus naujagimiui neskauda.
Kaip atrodo nupjauta virkštelė?
Iškart po gimimo naujagimis dedamas ant pilvo arba tarp motinos krūtų. Tai ypatingas momentas, nes vienas virkštelės galas jau yra lauke, o kitas – dar viduje (virkštelė dažniausiai būna 50-60 cm ilgio). Tokia gaivi, pulsuojanti virkštelė yra kieta kaip vandens pripildyta guminė žarna, nes kraujagyslėmis spaudžiamas tekantis kraujas ją laiko sandariai. Be to, virkštelėje esančias kraujagysles gaubia gleivinė medžiaga, vadinama Vartono želė, kuri turėtų papildomai apsaugoti nuo susitraukimo ir mazgų susidarymo (nors bet kokiu atveju jie susidaro 15% vaisių - dažniausiai gimdymas vyksta be trikdžių).
Po gimdymo kraujo tekėjimas per virkštelę sustoja, o Vartono želė išsipučia, kai yra veikiama š alto oro, suspaudžiant bambos kraujagysles, kol jos visiškai užsidaro. Anksčiau, gimus kūdikiui, virkštelė išlikdavo nepažeista iki pat placentos gimimo. Ją perpjauti ir perrišti paprotys siekia XVII a.. Šiuo metu virkštelė nukerpama apie 3-4 cm atstumu nuo pilvo – iš pradžių dviejose vietose dedamos specialios plastikinės kabės, o po to – pjūvis. tarp jų padaromas chirurginėmis žirklėmis.
Nėštumo metu virkštelė yra vienintelis tiesioginis ryšys tarp motinos (ir ypač jos gimdos) ir vaisiaus. Virkštele eina kraujagyslės (dvi arterijos ir vena), kuriomis mamos organizmas aprūpina kūdikį visomis gyvybei reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Dėl šios priežasties virkštelė tapo itin stipraus ryšio, netgi priklausomybės – taip pat psichologiškai – tarp vaiko ir tėvų simboliu. Jeigutačiau simbolinė virkštelė gali funkcionuoti keliasdešimt metų, organinė netrukus po vaiko gimimo nebereikalinga ir nukerpama
Kada nupjaunama virkštelė?
Labiausiai ginčytinas klausimas yra laikas, kuris turėtų praeiti nuo kūdikio ištraukimo iki virkštelės nukirpimo. Daugelį metų ligoninėse buvo laikomasi principo, kad virkštelę reikia nukirpti kuo greičiau, kartais tai buvo daroma praėjus 20-30 sekundžių po kūdikio gimimo. Darbuotojai skuba, nes nori greitai pasiimti kūdikį ir jam atlikti daugybę tyrimų bei matavimų. Nors akušerijos vadovėliuose rekomenduojama palaukti, kol bambagyslė nustos pulsuoti prieš užspaudžiant ir perpjaunant, tačiau tai nėra tikslus kriterijus, nes dažnai remiamasi subjektyviais akušerių jausmais. Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, šiuo klausimu nėra jokių konkrečių gairių, todėl vidutinis laikas nuo gimimo iki virkštelės sutrumpėja nuo 30 sekundžių iki minutės.
Geriau palaukti nukirpus virkštelę?
Tačiau šiandien vis daugiau tyrinėtojų ir akušerių linksta prie minties, kad dar per anksti: palaukite bent 2–3 minutes, kad atšauktumėte (nebent vaikui reikia skubios intervencijos). Jie teigia, kad virkštelę nukirpus po kelių minučių, į kūdikio organizmą priteka daugiau virkštelės kraujo, kuriame gausu maistinių medžiagų ir kamieninių ląstelių. Geležis yra ypač vertingas kraujo komponentas, kurio trūkumas sukelia anemiją. Daugybė klinikinių tyrimų rodo, kad laido užspaudimo atidėjimas padeda išvengti anemijos. Medicinos mėnraštyje „Lancet“ (2006 m. birželio mėn.) paskelbtas tyrimas parodė, kad, pavėlavus laido užspaudimą vos 2 minutes, geležies atsargos vaiko organizme padidės 27-47 mg, o šis kiekis atitiks kūdikio poreikiai nuo vieno iki dviejų mėnesių! Kiti tyrimai rodo, kad mažakraujystės rizika sumažėjo net 33% tarp vaikų, kurie vėluoja į laisvę.
Ir daktaras Paulas Sanbergas iš Pietų Floridos universiteto mano, kad virkštelės kraujyje yra tiek daug vertingų kamieninių ląstelių, kad vėlesnę demenciją galima palyginti su „pirmine kamieninių ląstelių transplantacija“. Ir tai gali apsaugoti vaiką nuo daugelio ligų, įskaitant lėtinė pneumonija, smegenų kraujavimas, sepsis ir akių ligos.
Virkštelės kraujo bankai
Kadangi kraujas iš virkštelės yra kamieninių ląstelių š altinis, į kurį medicina deda dideles viltis, tampa vis populiaresnis jį rinkti po gimdymo (tėvų pageidavimu) ir laikyti - paskambino virkštelės kraujo bankai (už mokestį). To dėka, inateityje, vaikui sunkiai susirgus (pvz., nuo leukemijos), šias vertingas ląsteles galima panaudoti terapijoje. Tačiau kol kas tai ne tiek praktika, kiek žmonių vilčių išraiška: gydymas kamieninėmis ląstelėmis vis dar yra tyrimų ir eksperimentavimo stadijoje.
SvarbuLotoso gimdymas: virkštelės visai nenukirptos
Tai gimdymas, kurio metu virkštelė visiškai nenupjaunama – ji pati atsiskiria nuo placentos per 3-8 dienas. Guolis nuplaunamas, apibarstomas druskos ir žolelių mišiniu ir suvyniojamas į marlę arba pakabinamas į specialų sietelį. Advokatai mano, kad tai leidžia kūdikiui palaipsniui, švelniai atsiskirti nuo mamos – laikas, kai iš placentos į jį suteka visa gyvybinė energija (ar siela). Gydytojai į tai žiūri gana skeptiškai, nes mano, kad tai gali prisidėti prie infekcijų skaičiaus padidėjimo.
mėnesinis "M jak mama"