- Psichika ir kūnas: tai liudija balnas
- Kūnas – emocijų veidrodis
- Kūnas rodo charakterį
- Kūno darbas sielai
- Kaukolės forma pasakys jums tiesą?
Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Kūnas yra kaip žemėlapis – tinkamai į jį pažiūrėję daug sužinosite apie žmogaus asmenybę ir psichiką. Emocijos, norai ir kompleksai palieka pėdsaką mūsų judėjime ir išvaizdoje. Taip pat galite išgydyti emocines kančias per kūną.
Tiesą sakant, kūnas ir siela yra viena. Fizinė būklė veikia žmogaus nuotaiką ir atvirkščiai –emocijos išreiškiamos veido mimika, kūno laikysena . Pavyzdžiui, kai žmogus patiria stresą, diafragma įsitempia, o tai sukelia paviršutinišką kvėpavimą. Patyrę stresą, žmonės nesąmoningai veržia išangę ir sėdmenis, o kūno svoris nuo padikaulio pereina į kulnus – todėl žmonės skirtingai juda ir stovi. Kelių girnelės patrauktos aukštyn, o šlaunys sustingusios, panašiai kaip šuo, kuris ruošiasi kovai juda kietomis kojomis. Esant stresui, stuburo raumenys taip pat yra įtempti, todėl žmonės atrodo kaip kiti žinduoliai (plaukai ant nugaros).
Psichologai jau seniai svarstė, ar šios reakcijos gali įsitvirtinti. Ar labai įtemptoje aplinkoje (tarkime, tėvai geria) užaugusio vaiko raumenys nuo patiriamo streso bus įtempti? Tai reikštų, kad jo kūnas taip pat atrodytų kitaip nei tuo atveju, jei jis augtų mažiau įtemptomis sąlygomis! Paaiškėjo, kad tikrai traumuojantys išgyvenimai gali sukelti nuolatinį, įprastą skeleto raumenų susitraukimą. Psichologijoje tai vadinama „ raumenų blokada “ – tam tikra kūno dalis tampa labai standi, kieta ir atspari judėjimui.
Psichika ir kūnas: tai liudija balnas
Dėl raumenų blokų kūnas tampa mažiau mobilus, o audiniai mažiau aprūpinami krauju, o tai savo ruožtu veda prie riebalų kaupimosi šiose vietose. Suriebėjusios šlaunys ir keliai gali rodyti, kad vaikystėje žmogus patyrė ypač intensyvų stresą (šios srities raumenys vis dar buvo įsitempę). Tą patį galima pasakyti ir apie riebalinį audinį, besikaupiantį ant sprando. Riebalų kaupimasis ant pečių, rankų ir kaklo gali būti siejamas su žmogaus psichika ir stresu, tačiau reikia atminti, kad jų priežastis gali būti ir hormonų svyravimai, pvz., susiję su skydliaukės ligomis.
Dar viena nuolatinė pasekmėstangrinti raumenis yra skausmo pojūtis – kojos gali ne tik nutukti, bet ir skaudėti patiriant stresą ar pavargus. Dėl to paties streso kiti žmonės skųsis nugaros skausmais, jei ten yra raumenų blokai.
Kita įprasto raumenų susitraukimo pasekmė yra skeleto sistemos deformacija. Pavyzdžiui, įsitempusi nugara ne tik sustorės ir sužeis, žmogus bus susikūręs. Ilgainiui dėl to jis taip pat kenčia nuo stuburo iškrypimų. Tipiškas tokios pozos žmogaus pavyzdys yra Robertas de Niro. Tai labai gerai matyti, pavyzdžiui, Martino Scorsese filme „Kazino“.
Kūnas – emocijų veidrodis
Psichologijos požiūriu raumenų bloko „užduotis“ yra emocijų slopinimas. Kai žmogus sulenkia raumenis, jausmai nesuvokiami arba jie tampa silpnesni. Pavyzdžiui, vaikas, kuris atsisako verkti, gali suveržti burną ir žandikaulį, kad netekėtų ašaros ir mažiau jaustųsi liūdesys. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad nenerimančių žmonių (psichopatų) raumenys yra labiau įtempti nei kitų. Savo ruožtu atpalaiduojant raumenis emocija stiprėja, o žmogus jas geriau suvokia. Štai kodėl kai kurie žmonės masažo metu pradeda verkti ar juoktis „be jokios priežasties“ arba išgyvena kitokias emocijas – nerimą, susierzinimą, susijaudinimą, pyktį ir pan. Praktiškai bet koks raumenų blokus atpalaiduojantis gydymas (mankšta, pirtis, gulėjimas vonia, orgazmas ar atsipalaidavimas) gali priversti emocijas „išryškėti“.
Kūnas rodo charakterį
Gebėjimas atpažinti įtampos vietas leidžia ne tik stimuliuoti sveikatą jas atpalaiduojant, bet ir atpažinti žmogaus asmenybės tipą. Pyktis ir pyktis linkę įtempti nugarą ir formuoti raumenų blokus aplink pečius ant nugaros. Baimė veržia diafragmą, sukelia paviršutinišką kvėpavimą, o rankos ar kojos š alta. Užslopinti seksualiniai impulsai atsiskleidžia per sustingusius ir nejudančius sėdmenis – tiek vyrai, tiek moterys juda taip, kad klubai nejudėtų. Kita vertus, sunkumus patirti meilę ir pasitikėjimą kitu žmogumi dažniausiai sukelia priekinės krūtinės ląstos raumenų blokai, dėl kurių krūtinė įdubusi ir rankos susilenkia viena prie kitos arba būna pernelyg įtemptos, tarsi šarvai.
Tikslų ryšį tarp raumenų įtampos ir asmenybės psichologijoje nagrinėjo, be kita ko, Aleksandras Lowenas ir Stephenas Johnsonas. Jie apibūdino tris charakterio tipus: oralinį, narcizišką ir mazochistinį.
Burnos tipas ir nuolat š alta nosis ir pėdos
Sutrauktas narvaskrūtinė, šiek tiek išsikišęs pilvas, standūs keliai, galva šiek tiek ištiesta į priekį. Tokia kūno laikysena būdinga oraliniam žmogui. Taip pat dažnai jiems šąla kojos ir rankos, š alti nosies galiukai ir ausys, tarsi pritrūktų energijos. Jie taip pat dažnai suserga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Žodžiu tiriamieji patyrė nepriežiūrą ir „nepakankamą maitinimą“ ankstyvoje vaikystėje (iki vienerių metų). Taigi jie tiki, kad pasaulis nepatenkina poreikių ir niekada negausi to, ko tau iš tikrųjų reikia. Štai kodėl jie per daug geria, per daug valgo ir per daug rūko. Jie taip pat linkę tapti priklausomi nuo žmonių.
Krūtinė pastumta į priekį
Įtrauktas skrandis, išsikišusi krūtinė, tarsi pripildyta oro, pakeltas smakras (arba pakreipta kakta ir sulenkta nugara) – narciziškų žmonių požiūris. Tokie žmonės dažnai nori parodyti, kad yra stipresni ir stengiasi dominuoti prieš pašnekovą. Jie turi nerealiai teigiamą, nuostabų savęs įvaizdį, stiprų pranašumo jausmą, kuris lengvai genda. Jie taip pat bijo pavaldumo, naudojimo ir priklausomybės kitiems žmonėms, todėl noriai kopia į valdžios hierarchiją, kad įgytų pranašumą prieš kitus žmones ir nereikėtų paklusti kitiems. Šie žmonės yra giliai įsitikinę, kad žmonės jų negerbia, kad kiti yra priešiški ir nori kažkaip jais pasinaudoti, pažeminti ar juoktis. Tikriausiai tai buvo jų ankstyvos vaikystės patirtis.
Suglebusios rankos
Žmonės, kurie vaikystėje dalyvavo pasidavimo treniruotėse, kurių laisvą valią palaužė suaugusieji, yra mazochistinės prigimties. Jie gyvena su įsitikinimu, kad apsisprendžia ne patys, metų metus skundžiasi sutuoktiniu ar darbu, bet ir nesiima jokių žingsnių, kad tai pakeistų. Mažochistui meilė buvo rodoma tik tada, kai jis buvo mandagus ir paklusnus, o jos buvo imtasi, kai maištavo. Dažniausiai tokie žmonės turėdavo perdėtai globojančias mamas, kurios manipuliuodavo vaiko k altėmis. Taip jie išmoko, kad pyktį reikia slėpti, todėl išreiškia jį pasyviai – verkšlendami, skųsdamiesi, nuobodžiuodami kitus, pasyvią agresiją ir beprotišką pasipriešinimą. Mazochistas yra meškos kūno sudėjimo, stambių, stiprių raumenų, kojos tvirtai stovi ant žemės, o rankos svyruoja. Jo šlaunys dažnai būna masyvios ir riebios. Būdinga ir didelė kūno inercija, pavyzdžiui, mazochistas, spaudžiantis ranką, rankos nespaudžia.
Kūno darbas sielai
Raumenų įtampos mažinimas ne tik gydo kūną, bet ir gali suteikti psichologinį palengvėjimą. Kai žmogus patiria stresą, diafragma įsitempia, o kvėpavimas paviršutiniškas, tačiau sąmoningas kvėpavimas gilina.stresas praeis. Kūnas, neturintis įtampos, išgyvena tikrąsias emocijas. Raumenų įtampos trūkumas labai akivaizdus gyvūnams, pavyzdžiui, katėms, kurių raumenys beveik visą laiką yra atsipalaidavę. Trumpalaikį raumenų atpalaidavimą suteikia masažas, pirtis ir sunkus fizinis darbas. Atpalaiduojantys pratimai, pavyzdžiui, joga, duoda labai gerų rezultatų, kurie ne tik nuima įtampą, bet ir didina kūno suvokimą, taigi ir geresnę nuotaiką bei žvalumą. Savo emocijų žinojimas (pavyzdžiui, psichoterapijos procese) taip pat reiškia, kad jos, kiek mažesniu mastu, virsta raumenų įtampa.
Vyras be raumenų blokų juda grakščiai, judesiai švelnūs, bet juose matosi energija. Tokio žmogaus kūnas dažniausiai būna šiltas ir atsipalaidavęs, nors ir nelieknas. Rožinė oda, blizgios akys. Tai skamba kaip pasakos aprašymas ir galbūt per saldus, bet jei žmonės neturėtų emocinių problemų, iš tikrųjų jie judėtų šiek tiek kaip katės – su malonumu, miklumu, laisve ir pasitikėjimu. Po tokio žingsnio galite sužinoti savo psichinę sveikatą.
Žiūrėkite 7 nuotraukų galerijąProblema
Kaukolės forma pasakys jums tiesą?
XIX amžiuje buvo populiari frenologija – „mokslas“, teigiantis, kad žmogaus charakteris yra įspaustas jo kaukolės formoje. Pavyzdžiui, sulankstyta apklausa turėjo informuoti apie intelektą, o pažymėti antakiai - apie stiprių potraukių egzistavimą ir pan. Šiandieninių tyrimų dėka žinome, kad kaukolės forma ir dydis jokiu būdu nerodo jos turinio. bet iš tikrųjų kai kurios charakterio savybės palieka pėdsaką kūno struktūroje. Jau Hipokratas laikėsi nuomonės, kad tarp kūno ir asmenybės yra sąsajų. Jis yra terminų autorius: cholerikas, flegmatikas, sangvinikas, melancholikas. Kitas didis antikos gydytojas – Galenas – manė, kad žmogaus emocijų stiprumas priklauso nuo įvairių kūno skysčių (pvz., kraujo, tulžies, skreplių ir kt.) pusiausvyros. Dar XIX amžiuje diuretikai, šlapimo gėrimas ar „kraujavimas“ buvo naudojami sielos ligoms palengvinti, nes emocinių sutrikimų š altinis esą buvo „skysčių disbalansas“. Šiandien kalbame apie ne kūno skysčių, o hormonų įtaką emocijoms.
„Zdrowie“ mėnesinis