Mylimo žmogaus mirties išgyvenimas yra toks skausmingas, kad reikia daug laiko grįžti į normalų gyvenimą. Labiausiai nukentėjusiems dėl įvykio reikia daug dėmesio ir priežiūros – net jei jie sako, kad viską susitvarkys puikiai. Dažnai prireikia kažkieno pagalbos iš išorės, kurio šis gedulas tiesiogiai nepaliečia, pvz., šeimos nario, draugų ar pažįstamų.

Taigi ką galite padaryti, kad nudžiugintumėte savo pusbrolį ar artimą draugą? Svarbiausia – nevenkite kalbėti apie jos problemą. Juk tylėjimas apie mirusį žmogų nepadėsgedulosusidoroti suapgailestavimuir jos netekties skausmu. Kuo greičiau susisiekite su našlaičiu. Susipažinkite su ja, bet pasistenkite sukurti sąlygas ir atmosferą pokalbiui. Tegul tai yra vieta, kurią ji žino, mėgsta ir ten jaučiasi gerai. Nėra vieno geriausio būdo pradėti pokalbį. Kiekvienoje situacijoje turite pasikliauti savo jautrumu irempatija . Taip pat galite atsiremti į mirusiojo atminimo dovanėles – tai našlaičiui suteikia šilumos ir artumo pakaitalą. Tačiau nebandykite priversti jo nuraminti ir jokiu būdu neduokite patarimų, tokių kaip: „Pasiimk, turi dėl ko gyventi“ – nes pasieksite priešingą efektą! Jei ką nors sakote, parodykite savo užuojautą, o jei ji sako, atidžiai klausykite, nepertraukite, leiskite jai kalbėti. Šis klausymas gali būti sudėtingas. Gali atsirasti nuobodulys, nuovargis – tai natūrali klausytojo gynyba nuo skaudžių aplinkinių emocijų. Tačiau jei nuspręsite dalyvauti pokalbyje, atsargiai rinkitės žodžius. Tiesiog niekam nesakyk to, ko pats nenori girdėti.

Grupinė terapija netekusiems žmonėms

Kita pagalbos netekusiems žmonėms forma yra vadinamoji paramos grupės, t.y. artimųjų netektį išgyvenančių žmonių asociacijos ir klubai. JAV jie populiarūs jau seniai, Lenkijoje tokių grupių vis dar mažai, tačiau kasmet tokių grupių daugėja. Jeigu jus domina ši terapijos forma, ieškokite jos savo mieste esančiuose Krizių intervencijos centruose (jie veikia hospisuose, fonduose, psichologinėse klinikose). Verta pasinaudoti tokio tipo parama. Amerikos patirtis rodo, kad paramos grupės yra geresnis š altinispagalba artimųjų netekusiems žmonėms nei kontaktas su net geriausiu psichologu. Nes jei esame žmonių, turinčių tą pačią problemą, grupėje, greičiau jiems atsiveriame, geriau suprantame vieni kitus ir mieliau dalinamės su jais savo jausmais ir išgyvenimais. Tai savo ruožtu leidžia sklandžiau pereiti nuo šoko, sielvarto – per neigimą, dejavimą, neteisybės jausmą, neteisybę, agresiją – į gyvenimo pertvarkymo etapą.

Tam tikra prasme gedėjimas padeda mums perimti naują tapatybę – netekę mylimo žmogaus tampame kažkuo kitokie nei anksčiau, tad ir mūsų gyvenimas bus kitoks. Bet pirmiausia reikia iššaukti skausmą ir numalšinti išsiskyrimo skausmą.

Paramos grupė priima visas dalyvių nevilties išreiškimo formas. Dėl šios priežasties žmonės ten dažnai sako tai, ko nedrįstų pasakyti net savo artimiesiems – bijodami pasijuokti iš savęs ar įskaudinti savo jausmus. Be to, palaikymo grupėje kalbi viešame forume – o atviras kalbėjimas apie kančią padeda greičiau įvardinti ir susitvarkyti su problemomis. Ir tai pirmas žingsnis siekiant atrasti naują gyvenimo prasmę.

Kaip paremti netektį patyrusį žmogų?

  • Būkite prieinami gedintiems šeimos nariams. Palaikykite ryšį su jais.
  • Klausykite jų. Leiskite jiems parodyti savo liūdesį ir išreikšti viską, ką šiuo metu nori pasidalinti su kitais žmonėmis.
  • Skatinkite juos kalbėti apie mirusį žmogų. Kartais netgi inicijuokite šiuos pokalbius.
  • Parodykite, kad priimate ir suprantate jų jausmus, ir, jei reikia, paaiškinkite, ką jie jaučia.
  • Būkite sąžiningi ir atviri. Pripažinkite, jei nežinote atsakymų į kai kuriuos sudėtingus klausimus.
  • Skatinkite dalintis šeimos prisiminimais, tiek gerais, tiek mažiau maloniais (pavyzdžiui, galite pasiūlyti kartu peržiūrėti albumus su šeimos nuotraukomis ar šventės įrašais).
  • Prisiminkite svarbius įvykius savo šeimos gyvenime (jubiliejus, šventes ir pan.).
  • Paklauskite, kokios paramos reikia. Pasiūlykite savo pagalbą – praneškite šeimos nariams, kad visada galite pasikliauti.

Kaip elgtis su žmonėmis, kurie patyrė nuostolių?

  • Neguoskite netekties. Nesakykite jiems, kad nebūtų liūdni.
  • Nesakykite jiems, ką jie turėtų jausti ir galvoti.
  • Neversk jų suprasti, ką jie jaučia, nes tai netiesa!
  • Nesakykite: „Turėtumėte jaustis geriau“ – net jei nuo mylimo žmogaus mirties praėjo daug laiko.
  • Nesakykite: „Bent jau turi mamą (ar tėvą).“
  • Ne.suabejoti jų vertybėmis ar įsitikinimais (pvz., religiniais įsitikinimais).
  • Neskatinkite savo tėvų slėpti savo sielvarto ir liūdesio nuo savo vaikų.

Knyga prof. Martin Herbert, „Gedulas šeimoje“, išleido Gdansko psichologijos leidykla

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija