Vaikų motyvacijos problemos dažniausiai prasideda jiems pradėjus lankyti pradinę mokyklą. Tai laikotarpis, kai pagrindinė jų gyvenimo veikla, kuri buvo žaidimas darželyje, keičiasi į mokymąsi mokykloje. Tai turi nemažai pasekmių jauniems žmonėms – jiems keliami daug daugiau reikalavimų ir įsipareigojimų nei anksčiau.

Kai kuriems vaikams sunku įveikti šiuos iššūkius, nes jie dar neturi tam reikalingų įgūdžių. Kiti susidoroja su naujomis pareigomis, tačiau jaučia įtampą ir stresą. Žinoma, yra ir tokių, kurie sklandžiai ir beveik neskausmingai įžengia į naują savo gyvenimo periodą. Juos sieja didesnės ar mažesnės pastangos, kurias jie turi įdėti, kad susidurtų su naujais iššūkiais, t. y. jiems reikia motyvacijos, nes motyvacija yra ne kas kita, kaip mūsų varomoji jėga.

Kodėl mums reikia motyvacijos?

Tai motyvacija, kuri verčia mus tam tikroje situacijoje elgtis tam tikru būdu. Motyvacija turi būti suvokiama ne kaip savybė, kuri arba yra, arba ne, o kaip tam tikra energija, kuri visada lydi vaiką, bet kartais stipresnė, kartais silpnesnė, o kartais nebūtinai nukreipta į tą veiklą, kuria šiuo metu užsiima tėvai. susidomėjęs. Todėl be motyvacijos vaikų nebūna, verta atminti vaikams neklijuoti etikečių: „Tu tinginys, tu nemotyvuotas“. Toks vaidmenų skyrimas bet kam visada turi neigiamą poveikį – viena vertus, apriboja tėvus, neleidžia jiems suvokti viso savo vaiko paveikslo, o kita vertus – paguoda, iš artimųjų išgirdimas, kad jie yra tingūs, nemotyvuoti ar neklaužada, sustingsta tokiu elgesiu.

Vidinė ir išorinė motyvacija

Motyvacija klasifikuojama įvairiai, tačiau vaikų motyvavimo veikti kontekste naudingiausias yra skirstymas į išorinę ir vidinę motyvaciją. Išorinė motyvacija yra viskas, kas mus motyvuoja iš išorės, tai yra apdovanojimai, mokyklos pažymiai, pinigai, bet taip pat ir nuobaudos bei neigiamos pasekmės. Tačiau jei veiksmų motyvas yra mūsų vidiniai polinkiai ar interesai, tai mus skatina vidinė motyvacija. Tai dažnai siejama su veiklos atlikimu, iš kurios gauname pasitenkinimą ir džiaugsmą, bet ne tik motyvaciją.vidinis stumia mus į ne tokius malonius, bet su mūsų vertybėmis susijusius veiksmus, kuriuose matome prasmę.

Apdovanojimai ir nuobaudos

Mokyklinio ugdymo metu vaikai dažniausiai yra motyvuojami išoriškai: pažymiai, antspaudai, komentarai ir tt Tai dažnai sukelia jiems baimę ir dažnai sukelia nenorą mokytis. Motyvavimas bausmėmis ir apdovanojimais gali būti veiksmingas, bet turi pasekmių, įskaitant vaikas pasigenda aukštesniojo savo veiksmų tikslo. Nes koks studijų tikslas? Dėl pažymių? Kodėl ji valo savo kambarį? Kad negautum nuobaudos? Reikia pripažinti, kad toks požiūris gana paviršutiniškas tam tikrus išgyvenimus ir nesukuria jauname žmoguje aukštesnių vertybių. Problema iškyla ir tada, kai nebeveikia esami apdovanojimai, o taip dažnai nutinka todėl, kad valgant auga apetitas. Po kurio laiko vaikai taip pradeda prievartauti daiktus iš savo tėvų.

Vaiko vidinės motyvacijos ugdymas yra sunkus ir laikui bėgant plintantis procesas, tačiau galime sukurti jam draugišką aplinką. Tai daryti verta, nes nors pasaulis pilnas išorinių motyvatorių ir žmonės dažnai veikia jų įtakoje, gebėjimas pažadinti vidinę motyvaciją teikia pasitenkinimą, skatina smalsumą, kūrybiškumą, didina laimės jausmą ir praturtina gyvenimą.

Kaip palaikyti vaiko vidinės motyvacijos ugdymą?

  • Pirma: susilaikykime nuo bandymų „patobulinti“ vaiką. Jei vienas iš tėvų parodo vaikui, kad nuolat daro kažką ne taip, arba vėliau juos pataiso, tai įtvirtina juose įsitikinimą, kad jie nėra pakankamai geri, kad gautų tėvų pritarimą. Taip iš vaiko atimame ir veiksmų laisvę, parodome, kad jis mažai kontroliuoja, kas vyksta aplinkui, o tai demotyvuoja. Tokioje situacijoje yra daug didesnė tikimybė, kad vaikas maištaus ir visai nenorės su mumis bendradarbiauti.
  • Antra: pasiklausykime, ką vaikai turi mums pasakyti. Išklausyti kitą žmogų visai nelengva, o klausytis vaiko, kuris dažnai būna suteptas stiprių emocijų, reikalauja iš tėvų didelio atsidavimo ir kantrybės. Taip mes galime pažinti savo vaikų veiksmų motyvus, kurie dažnai visiškai skiriasi nuo mūsų įsivaizdavimo. Žinodami, kad žinome, ką galvoja mūsų vaikas, prieš leisdami jam/jai kalbėti, galime patekti į bėdą ir pakirsti mūsų vaiko pasitikėjimą mumis.
  • Trečia: pasirūpinkime vaiko saviverte. Teisingas savęs vertinimas taip pat siejamas su saugumo ir priėmimo jausmu, ugdo drąsą ir nepriklausomybę, leidžia kūrybiškai mąstyti, o tai būtina vidinei motyvacijai ugdyti.

Motyvacijos temaPaminėsiu ir tai, kas visada aktualu: vaikai mėgdžioja jiems svarbius suaugusiuosius. Jei ugdysime vidinę motyvaciją, tapsime patikimesni vaikams. Žvelgdamas į tėvus, kurie gali veikti su entuziazmu, atsidavimu ir tikėjimu tuo, ką daro, vaikas natūraliai pradės laikytis tokio požiūrio.

Pasirūpinkime pagrindais

Tačiau atminkite, kad net geriausias sodininkas nesukurs gražaus ir sveiko sodo ant užnuodyto dirvožemio. Jei jūsų vaikas turi problemų dėl motyvacijos, pirmiausia turėtumėte apsvarstyti, kas tai sukelia. Būkime jai jautrūs, ypač dabar, kai ugdymas vyksta nuotoliniu būdu (o kartais nuotoliniu būdu, kartais stacionariai), o iš mokinių neteko daug ankstesnių pramogų, tiesioginio kontakto su mokytojais, o kartais ir bendraamžių palaikymo. Vaikams ir paaugliams tai sunkus metas, motyvacijos stoka gali būti rimtesnių sutrikimų pasekmė.

Į ką verta atkreipti dėmesį, kaip išlaikyti vaiką, kur ieškoti pagalbos – žiūrėkite kitą Dominikos Maron straipsnį

Kategorija:

Psichologija