Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Hipokampas yra smegenų dalis, kuri pirmiausia atsakinga už ilgalaikę ir erdvinę atmintį. Hipokampas buvo atrastas seniai, tačiau ši struktūra vis dar domina mokslininkus – taip yra dėl to, kad randami vis nauji ryšiai tarp hipokampo ir jo funkcionavimo bei įvairių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, epilepsija ir kt. depresija. Sužinokite apie hipokampo funkcijas ir sužinokite, kokios yra jo pažeidimo pasekmės.

Hipokampasyra limbinės sistemos dalis, laikoma smegenų dalimi ir atsakinga už atmintį bei emocinius procesus. Žmonėms yra du hipokampai, vienas yra dešinėje, o kitas kairėje smegenų skiltyje. Šios smegenų dalies pavadinimas kilęs iš jos formos. Hipokampas – bent jau kai kurių nuomone – primena jūrų arkliuką, o graikiškai „hippos“ reiškia arklį, o „kampos“ yra jūros gyvis.

Medikai apie hipokampą pradėjo diskutuoti gana seniai – pirmieji šios smegenų struktūros aprašymai yra iš 1587 m., jų autorius buvo Venecijos anatomas Julius Caesar Aranzi. Daugelį amžių, iki šių dienų, ši struktūra domino daugybę mokslininkų, kurie daug tyrinėjo hipokampą. Tokį susidomėjimą lėmė ir hipokampo funkcijos, bet ir žmogaus valia mokytis – šios struktūros tyrimo dėka buvo atrasta daug įdomių išvadų apie nervų sistemos funkcionavimą.

Hipokampas: funkcijos

Hipokampas daugiausia atsakingas už deklaratyviąją atmintį (susijusią su įvairiais įvykiais ir situacijomis), taip pat už erdvinę atmintį – jam esame skolingi, kad prisimename kelią namo, į darbą ar į savo mėgstamą restoraną. Informacija, kuri pasiekia smegenis, iš pradžių saugoma vadinamojoje Trumpalaikė atmintis. Hipokampas laikomas struktūra, kuri apdoroja trumpalaikėje atmintyje esančią informaciją ir gali ją „įkelti“ į ilgalaikę atmintį, todėl atsiranda įvairių prisiminimų ir gauname žinių.

Hipokampas pirmiausia atsakingas už galimybę kaupti įvairius prisiminimus – jis vaidina svarbų vaidmenį reiškiniuose, susijusiuose suilgalaikės atminties veikimas.

Daugelį metų hipokampas tyrinėtojams buvo nepaprastai paslaptinga struktūra. Dėl šios priežasties buvo atlikta daugybė hipokampo funkcijos tyrimų, tačiau bene svarbiausi buvo tie darbai, kuriuos pavyko atlikti jauno amerikiečio paciento dėka. Šis asmuo buvo Henry Molaison, kuris kovojo su ugniai atsparia epilepsijos forma. Jis nusprendė panaudoti radikalų terapinį metodą, t.y. neurochirurgiją, kurios metu turėjo būti pašalinta dalis smegenų. Procedūra iš tikrųjų buvo atlikta, dalis paciento nervinio audinio buvo rezekuota, tai buvo laikoma epilepsijos židiniu – tarp pašalintų audinių buvo Molaisono hipokampo dalys.

Paciento operacija gali būti laikoma sėkminga, tačiau tik iš dalies. Paaiškėjo, kad po jos ligonio epilepsija tikrai buvo suvaldyta, jo intelektas išliko tokio lygio, kaip prieš operaciją, tačiau atsirado didelių atminties problemų. Po operacijos pacientas iš esmės neprisiminė jokių praeities įvykių ir patyrė naujų prisiminimų formavimo problemų. Jie buvo tokie reikšmingi, kad kalbėdamas su žmogumi Molaisonas galėjo pamiršti, su kuo diskutuoja net tada, kai tik akimirkai nusuko galvą nuo pašnekovo.

Minėtam pacientui pasireiškę sutrikimai leido ne tik atrasti hipokampo funkcijas, bet ir daug prisidėjo prie bendro su žmogaus ilgalaike atmintimi susijusių procesų supratimo

Hipokampas: nervų sistemos struktūra su unikaliomis savybėmis

Hipokampas yra viena įdomiausių nervų sistemos dalių ne tik dėl didelio vaidmens su žmogaus atmintimi susijusiuose procesuose. Daugelį metų medicinos pasaulis tikėjo, kad nervinio audinio vystymasis – visų pirma nervinių ląstelių dauginimasis – vyksta tik intrauteriniu periodu ir kad vėliau, gyvenime, žmonėms nebelieka galimybės formuotis naujiems neuronams (tai būtų atsakingi už įvairių neurologinių ligų gydymą, kaip itin pavojingus subjektus – dėl ligos pažeistos nervinės ląstelės jokiu būdu negali būti pakeistos naujais neuronais).

Kartu su nuolat tobulėjančiomis tyrimų galimybėmis ir medicinos pažanga paaiškėjo, kad ankstesni tyrėjų pastebėjimai nebuvo visiškai teisingi. Nustatyta, kad tam tikrose smegenų srityse per gyvenimą gali susidaryti naujų nervinių ląstelių. Viena iš konstrukcijųsu tokiomis galimybėmis yra hipokampas.

Hipokampas: kas gali jį sugadinti?

Šios struktūros pažeidimus gali sukelti procesai, kurie apskritai yra nepalankūs visoms smegenims – kalbame apie išemiją ar hipoksiją, bet ir apie traumas ar įvairias infekcines ligas, tokias kaip encefalitas

Įtariama, kad stresas pažeidžia hipokampą, ypač stresas, kuris patiriamas ilgą laiką. Tokia išvada padaryta remiantis pacientų, sergančių Kušingo sindromu, t. y. vienetu, kuriame paciento organizme susidaro kortizolio perteklius, stebėjimais. Šis hormonas – ypač per dideliais kiekiais – skatina vadinamąjį streso ašis (sudaryta iš pagumburio, hipofizės ir antinksčių). Savo ruožtu mokslininkai sugebėjo pastebėti, kad pacientams, sergantiems hiperkortizolemija, gali sumažėti hipokampo dydis.

Hipokampas iš tikrųjų gali būti pažeistas dėl daugelio skirtingų patologijų

Tačiau yra keletas ligų, kurios yra ypatingu būdu susijusios su pačiu hipokampu. Tarp jų galima paminėti, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą – ja sergantiesiems kartais pastebimas hipokampo dydžio sumažėjimas. Panašus reiškinys stebimas ir žmonėms, sergantiems depresija. Įvairių tipų hipokampo sutrikimai taip pat yra susiję su šizofrenija ir epilepsija, taip pat įtariama, kad hipokampas ir jo disfunkcija yra susiję su trumpalaikės visuotinės amnezijos atsiradimu. Šių ligų atveju šiuo metu nėra iki galo žinoma randamų ryšių kryptis – pavyzdžiui, sergant epilepsija neaišku, ar pati epilepsija sukelia hipokampo pažeidimą, ar tai yra hipokampo disfunkcija. gali būti epilepsijos priežastis. Norint vienareikšmiškai nustatyti tokio tipo priklausomybę, būtina atlikti daugybę skirtingų tyrimų.

Svarbu

Hipokampas: šios smegenų dalies pažeidimo padariniai

Žvelgiant į hipokampo funkcijas, gana nesunku atspėti, kokią žalą ir disfunkciją sukelia ši struktūra. Pirmiausia – atminties sutrikimai. Tai apima ir praeities prisiminimų atkūrimą, ir naujų kūrimą. Todėl pacientams, sergantiems hipokampo disfunkcija, gali kilti neįtikėtinų problemų, susijusių su naujų žinių įsisavinimu ir mokymusi – juk būtent informacijos kaupimasis ilgalaikėje atmintyje leidžia išmokti naujų kalbų ar prisiminti skaitytą knygas.

Hipokampo pažeidimų problema yra ta, kad jų iš esmės nėrašiuo metu jiems prieinamų gydymo būdų. Pacientams gali būti siūlomi įvairūs atminties lavinimo ir pratimai pažinimo funkcijoms gerinti, nors terapijos, skirtos pagerinti paties hipokampo funkciją, šiuo metu neegzistuoja.

Š altiniai:

1. Hippocampus, Encyclopaedia Britannica medžiaga, prieiga internetu: https://www.britannica.com/science/hippocampus

2. K.S. Anand, V. Dhikav, Hipokampas sveikata ir ligos: apžvalga, Ann Indian Acad Neurol. 2012 m. spalis–gruodis; 15 (4): 239-246; prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3548359/

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichiatrija