Insulto pasekmės gali būti labai rimtos, todėl geriau užkirsti kelią insultui nei jį gydyti. Yra rizikos veiksnių, dėl kurių padidėja insulto tikimybė. Patikrinkite, ar jums negresia pavojus.

Po širdies ligų ir vėžio insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Kiekvienais metais insultas paveikia net 80 000 įvairaus amžiaus lenkų. Iš jų daugiau nei trečdalis miršta per mėnesį. Kodėl insultas toks pavojingas?

Insultas – kas tai?

Galime kalbėti apie insultą, kai staiga mūsų smegenysnustoja tekėti krauju . Tai gali sukeltikraujo krešulysarba aterosklerozinė plokštelė, užstojanti arterijas, tiekiančias kraują į smegenis – tai išeminis insultas.

Kitas tipas yra hemoraginis insultas, kurį sukelia kraujagyslės, aprūpinančios smegenis krauju, plyšimas. Tai sukelia smegenų kraujavimą. Šio tipo insultas yra daug retesnis, bet pavojingesnis.

Insultas progresuoja labai greitai (dėl išemijos net1,8 mln. neuronų ! Miršta kiekvieną minutę!), O jo pasekmės gali būti labai rimtos. Didelė dalis insultą išgyvenusių asmenų lieka visam laikui neįgalūs, o kiti visą likusį gyvenimą kovoja su įvairiais pažinimo ar emociniais sutrikimais.

Insultą išgyvenusio žmogaus gyvybė labai priklauso nuo to, kaip greitai bus suteikta specialisto pagalba. Taigi geriau nepasikliauti likimu ir užkirsti kelią insultui, kol jis neįvyks.

Insultas – rizikos veiksniai

Insulto atveju galime kalbėti apie keletą jam itin palankių veiksnių. Jų dėka galite nuspėti, ar jums gresia pavojus. Štai jie:

  1. Senatvė – nors insultas gali ištikti bet kuriame amžiuje, rizika susirgti insultu žymiai padidėja sulaukus 55 metų.
  2. Lytis – vyrai 19 % dažniau patiria insultą nei moterys.
  3. Rasė – tyrimai rodo, kad žmonės su juoda oda dažniau (maždaug 2,5 %) patiria insultą nei žmonės, kurie yra b alti.
  4. Genetika – lėtinių ligų buvimas artimiausioje šeimoje padidina jų atsiradimo riziką kitose kartose.
  5. Hipertenzija – tai vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, kurį galime paveikti. Insultas jau gali pasireikšti žmonėms, sergantiemssistolinė hipertenzija 140 mm Hg
  6. Aterosklerozė – be aukšto kraujospūdžio, ji vaidina pagrindinį vaidmenį vystant insultą. Dėl aterosklerozinių apnašų susikaupimo kraujagyslėse susiaurėja arba visiškai užblokuojama kraujotaka. Apskaičiuota, kad vidinės miego arterijos spindžio susiaurėjimas yra 20% išeminių insultų priežastis.
  7. 2 tipo cukrinis diabetas – įrodyta, kad diabetikams insulto rizika yra tris kartus didesnė likusioje gyventojų dalyje.
  8. Širdies ligos – ypač pavojingos yra prieširdžių virpėjimas, įvairių tipų širdies ydos, vainikinių arterijų liga ir infarktas – įrodyta, kad praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po infarkto insulto rizika yra didelė didesnis.
  9. Padidėjęs blogojo cholesterolio (MTL) kiekis kraujyje – kai jo per daug, jis kaupiasi arterijų sienelėse vadinamųjų formų. nuosėdų, t. y. aterosklerozinės plokštelės.
  10. Rūkymas – nikotinas turi didelę įtaką insulto indukcijai, nes sustiprina aterosklerozę ir negrįžtamai pažeidžia endotelio kraujagysles. Tyrimai parodė, kad rūkaliams 1,5 karto didesnė tikimybė patirti insultą nei tiems, kurie niekada nerūkė.
  11. Antsvoris ir judėjimo trūkumas – tyrėjų užduotis yra ta, kad fiziškai aktyvūs žmonės rečiau serga hipertenzija, diabetu, ateroskleroze ir turi padidėjusį cholesterolio kiekį, todėl rečiau patiria insultą.
  12. Piktnaudžiavimas alkoholiu – kaip žinote, nedideli alkoholio kiekiai gali turėti teigiamą poveikį mūsų sveikatai, tačiau per didelės dozės – atvirkščiai. Žmonėms, kurie reguliariai vartoja alkoholį, insulto rizika padidėja beveik 1,8 karto.

Insulto rizikos veiksniai – ką galite pakeisti?

Verta pastebėti, kad minėti veiksniai skirstomi į tuos, kuriems mes neturime įtakos (1-4 punktai) ir nuo mūsų priklausančius (5-12). Geros naujienos yra tai, kad insulto galima išvengti, jei šiek tiek pakeisite savo gyvenimą.

  1. Keisime mitybos įpročius – į racioną įtrauksime daugiau daržovių ir vaisių, skirtų mėsai, ypač raudonai, ribosime druską ir perdirbtus maisto produktus
  2. Reguliariai judėsime – rekomenduojamas fizinio aktyvumo kiekis kasdien 30 min.
  3. Mestime rūkyti ir nepiktnaudžiausime alkoholiu.
  4. Jei jau sergame lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip aterosklerozė, diabetas ar hipertenzija – turėtume būti nuolatinėje medikų priežiūroje ir reguliariai vartoti vaistus.

Jei šios rekomendacijos bus įgyvendintos, galite žymiai sumažinti arba sumažinti insulto riziką.

Kategorija:

Neurologija